FinTech ir bankai: KTU mokslininkai padeda pasirengti naujiems iššūkiams

Svarbiausios | 2021-07-05

Finansinės technologijos (FinTech) iš pagrindų sudrebino tradicinį finansų sektorių. Nors FinTech atveria daugybę naujų galimybių, tačiau kyla ir nemažai iššūkių, su kuriais turi dorotis ir bendrovės,  ir bankai. Naujosios technologijos turi daug potencialo sumaniems (angl. smart) sprendimams, kurie leidžia bankams veikti efektyviau, mažinti kaštus, tačiau siekiant patenkinti vis augančius klientų lūkesčius ir įgyvendinti visus reguliuotojų reikalavimus, kyla nemažai klausimų.

Kaip bankams sekasi integruoti FinTech į savo veiklą ir ar jie pasirengę  šiems iššūkiams? KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai, siekdami padėti bankų ekosistemai lengviau prisitaikyti prie šių pokyčių, vykdė projektą „Finansinės priežiūros ir Technologinės atitikties mokymo programa Fin-Tech“, skirtą Baltijos valstybių centrinių bankų mokymams.

Pasak projekto koordinatoriaus Baltijos šalyse doc. dr. Audriaus Kabašinsko, projekto tikslas buvo sukurti FinTech rizikos valdymo platformą, kuri padėtų siekti tvarių inovacijų finansų sektoriuje ir užtikrinti šios rinkos reguliuotojų veiklos efektyvumą.

Tradicinė bankininkystė vs. FinTech

FinTech yra šių laikų atributas, tačiau technologijų panaudojimas finansų sektoriuje anaiptol nėra naujiena. Ne kas kitas, o tradiciniai bankai 6-ajame dešimtmetyje pristatė kreditines korteles, 10-ajame dešimtmetyje – internetinę bankininkystę, o amžių sandūroje – bekontaktį atsiskaitymą. Visgi FinTech dabar labai reikšmingai įsitvirtino finansų sektoriuje.

Audrius KabašinskasPasak mokslininko A. Kabašinsko, santykį tarp bankų ir naujųjų FinTech įmonių (FinTech‘ų) galima apibūdinti keliais aspektais: „Visų pirma, centriniai bankai, tarp jų ir Lietuvos bankas, FinTech sritį mato kaip reguliavimo ir priežiūros objektą ir labai aktyviai dirba, kad reguliavimas būtų kuo efektyvesnis. Kita vertus, jie stengiasi pritraukti kuo daugiau FinTech verslų į Lietuvą ir į visą regioną“.

Antra, didieji klasikiniai bankai į FinTech verslus žiūri kaip į potencialius konkurentus. Tačiau, norėdami sėkmingai konkuruoti, labai efektyviai prisitaiko prie esamos situacijos ir patys technologiškai tobulėja, kuria atskirus technologinių sprendimų padalinius.

Trečias aspektas, kurį mini docentas, yra tai, kad FinTech verslai technologijas ir jų kūrimą mato kaip pagrindinę savo veiklą, jie stengiasi užkariauti rinką arba sudaryti rimtą konkurenciją tradiciniams bankams, tačiau tuo pat metu  kuria ir technologinius sprendimus kitiems rinkoms dalyviams, tarp jų, ir bankams.

Iššūkių neišvengiama

FinTech lengvina klientų gyvenimą pasiūlydami inovatyvių, individualizuotų paslaugų – tai įvairūs mokėjimai, draudimas, taupymas, konsultacijos ir daugelis kitų finansinių paslaugų, kurios  dabar teikiamos greitai, nereikalaujant fizinio kontakto, – kone kiekvieną finansinę operaciją dabar galima atlikti iš bet kurios pasaulio vietos.

Tačiau kad ir kiek daug naujų paslaugų bankai beteiktų, visgi technologijų progresas ir besikeičiantis finansų sektorius susiduria su įvairiomis rizikomis ir iššūkiais. Pasak docento A. Kabašinsko, FinTech veikloje kyla nemažai rizikų, tačiau su dauguma jų tvarkomasi gana efektyviai.

Pagal „Investuok Lietuvoje“ ataskaitos duomenis, 2020 metais mokėjimai internetu, įskaitant tarpvalstybinius mokėjimus, išaugo visame pasaulyje tiek pagal operacijų skaičių, tiek pagal vertę. Praėjusiais metais per Lietuvos banko mokėjimų sistemą „CENTROlink“ buvo atlikta daugiau nei 81 mln. mokėjimų, o FinTech‘ai generavo apyvartą, siekiančią beveik 115,8 mlrd. eurų.

„Mokėjimų apimtys išties didžiulės ir štai čia vienas iš iššūkių, kurį verta paminėti – tai pinigų plovimo prevencija (angl. Anti Money LaunderingAML). Šiai sričiai valdyti Lietuvoje buvo įkurtas „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centras“, – teigia matematikas.

Kitas itin svarbus aspektas – tai duomenų sauga. Pasak A. Kabašinsko, kai kurie FinTech spendimai reikalauja visapusiškos informacijos apie klientus, tačiau pagal bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ne visą informaciją leidžiama rinkti ir kaupti, todėl čia itin svarbus vaidmuo tenka priežiūrai ir teisiniam reguliavimui.

„Nors beveik kiekviena veiklos sritis tam tikra prasme yra reguliuojama, tačiau kai kurioms finansų sektoriaus veikloms reikalinga Lietuvos banko licencija. Tai apima šias sritis: kredito ir mokėjimų rinka, finansinių priemonių rinka ir draudimo rinka“, – vardija A. Kabašinskas.

Naujovės tradiciniuose bankuose

Klasikiniai bankai, suprasdami konkurencijos iššūkius, diegia naujoves ir savo veikloje. Šiuo metu vienintelis skirtumas tarp banko ir FinTech įmonės yra jų veiklos spektras. Jei bankai teikia daugybę paslaugų, FinTech įmonės dažniausiai yra specializuotos ir nukreiptos į klientų poreikių tenkinimą ir  klientų patirties efektyvinimą.

„Tikėtina, kad po kurio laiko bankai prisitaikys prie sektoriaus pokyčių ir perims šiuos verslus, todėl ir FinTech įmonės turi nuolat tobulėti ir ieškoti naujų veiklos sričių, kurti naujus produktus. Visa tai pasiekiama tik esant palankiai aplinkai ir pakankamam technologiniam ir žmogiškajam potencialui“, – teigia projekto koordinatorius.

Pasak docento, Lietuvoje tam yra labai palanki situacija, nes yra sukurta visa ekosistema, tačiau naujų specialistų, kurie galėtų kurti ateities verslus ir technologijas, jau pradeda trūkti. Universitetai nespėja jų rengti, o „importuoti“ galima tik laikinai.

KTU taip pat siekia prisidėti prie reikalingų specialistų rengimo.  Jau antrus metus Universitete veikia specializuota papildomo ugdymo programa „SKILLed FinTech“, kurioje sričiai reikalingus gebėjimus ugdosi konkursą įveikę 6 studijų programų bakalauro studentai iš Informatikos, Matematikos ir gamtos mokslų bei Ekonomikos ir verslo fakultetų. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto artimiausių metų planuose – į FinTech orientuota studijų programa „Finansų matematika ir technologijos“.

Mokslo indėlis į ekosistemą

A. Kabašinsko su kolegomis vykdomo projekto pagrindinis tikslas buvo sukurti platformą, kuri leistų vystyti žinių perdavimą iš akademinio lygmens į priežiūros institucijas, taip pat ir pačiai FinTech ekosistemai.

„Per trejus projekto metus partneriai iš Europos išleido apie 100 mokslinių straipsnių, kurie virto  naudingais pavyzdžiais (angl. use case) ir buvo pristatyti visiems Europos Sąjungos (ES) ir partnerių šalių finansinių rinkų reguliuotojams bei tų šalių FinTech ekosistemoms. Pats žinių perdavimas buvo vykdomas trimis lygmenimis: rengiant mokymus didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ir blokų grandinių tematikomis plačiajai auditorijai; rengiant specializuotus techninius mokymus rinkų reguliuotojams; bei rengiant konferencijas mokslininkams“, – apie projektą pasakoja A. Kabašinskas.

Šiame projekte dalyvavo 28 Europos šalys. Per visą projekto laiką buvo suorganizuoti 87 mokymų renginiai finansų rinkos priežiūros institucijoms, 30 vystymo (angl.  spin-off) renginių, 6 tyrimų rezultatų viešinimo renginiai ir  6 gilinamieji renginiai rinkų reguliavimo speciliatams.

Pasak mokslininko, tikslus pasiekti pavyko, o efektas bus matomas tik po kelerių metų. Projekto dalyviai – tiek patys mokslininkai, tiek ir centrinių bankų atstovai – vieningai tvirtina, kad panašūs projektai turėtų vykti nuolat, nes tai leistų pasirengti naujiems iššūkiams ir žengti koja kojon su rinka ir technologinėmis naujovėmis.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku