Gerda Žigienė. Lietuvos šuolis aukštyn talentų reitinge – ar jau tikrai laikas džiūgauti, o gal verta susimąstyti?

Svarbiausios | 2019-11-20

Gerda Žigienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė

IMD Pasaulio konkurencingumo centras (angl. IMD World Competitiveness Center) pristatė pasaulio talentų reitingą, kuris įvertina 63 IMD reitinguojamų šalių talentų, reikalingų išlaikyti nacionalinį konkurencingumą,  vystymo, pritraukimo ir išlaikymo galimybes. Lietuva jame užėmė 28 vietą ir, lyginant su 2018, šalies pozicija iš 36-osios šoktelėjo aukštyn net aštuoniomis pozicijomis. Tai rodo smarkų progresą, tačiau džiūgauti – dar per anksti. Mat ir toliau ignoruodami vieną svarbiausių proveržio kriterijų – investicijas į švietimą – ateityje šalies konkurencingumo augimo nesulauksime. 

Talentų reitingas sudaromas atsižvelgiant į  tris kriterijus: investicijas (angl. investments) į vietos talentus ir jų vystymą, šalies patrauklumą (angl. appeal) užsienio talentams  bei pasirengimą (angl. readiness).  Šie veiksniai parodo šalies talentų potencialo žinias, kompetencijas ir talentų potencialo struktūrą.

2019 metų IMD talentų reitingo ataskaitoje jau šeštus metus iš eilės lyderiauja Šveicarija, antrą ir trečią vieną dalijasi atitinkamai Danija ir Švedija, o Lietuva, su viena pozicija aukščiau stovinčia Estija (27 vieta) yra vienintelės Rytų Europos šalys, patenkančios į pirmą talentų reitingo pusę.

Gerda Žigienė

Lietuvos šuolis yra vienas didžiausių šių metų talentų reitinge. Nuo 2015 metų, kai Lietuva užėmė aukščiausią, 23 poziciją, mūsų vieta reitinge iki 2018 metų nuolat krito.

Pozicija reitinge atspindi Lietuvos pastangas, į kurias buvo investuota ugdant šalies talentus, tuo pat metu sugebant pritraukti potencialią darbo jėgą iš užsienio bei apibūdina esamų talentų kokybę šalies ekonomikoje.

Kvalifikuotos ir išsilavinusios darbo jėgos auginimas yra labai svarbus stiprinant šalies tarptautinį konkurencingumą ir siekiant ilgalaikio klestėjimo, ypač tokioje mažoje atviros ekonomikos šalyje, neturinčioje gausių gamtinių išteklių, kaip Lietuva.

Džiaugtis ankstoka – ignoruojame esminę prielaidą

Sudarydami talentų reitingą, pagal investicijų kriterijų, IMD Pasaulio konkurencingumo centro ekspertai vertina valstybės išlaidų dalį, skiriamą švietimui, švietimo kokybę, studijuojančiųjų galimybę atlikti praktiką ir integravimosi į darbo rinką sąlygas. Atkreipiamas dėmesys ir į moterų padėtį darbo rinkoje, sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą bei asmenų apdraustumo socialiniu draudimu lygį pagal darbo sutartis.

Pirmadienį, paskelbdami talentų reitingus IMD ekspertai sakė  – būkite talentų magnetais, investuokite į išmanų išsilavinimą. Taigi, žinutė labai aiški – investicijos į išsilavinimą – šalies gerovės garantas. Tačiau Lietuvos talentų reitingo dinamika (1 pav.) rodo, kad čia mes gerokai apsileidę.

Lietuvos investicijos į švietimo kokybę sumažėjo tik viena pozicija (iš 13 į 14 vietą). Tačiau pažvelgus į dinamiką, nuo 2015 metų, kai buvome pasiekę net 10 vietą, šalies įvertinimas pagal šį kriterijų nuolat krito.

Panagrinėjus investicijų kriterijaus indikatorius, matome jog pagal valstybės išlaidų dalį moksleiviui, skaičiuojant per capita, tarp 63 reitingo šalių užimame tik 47 vietą.

Šveicarų mokytojų atlyginimas – didesnis 10 kartų

Taip pat iki 4,9% sumažėjo visų švietimo išlaidų nuo BPV dalis. Reitinge pirmaujančios šalys atitinkamai skiria: Šveicarija – 5,6% , Danija – 6,5%, Švedija – 6,8% nuo BVP. Šveicarijos pradinių klasių mokytojų darbo užmokestis net 10 kartų didesnis už Lietuvos kolegų.

Talentų reitinguose pirmaujančių šalių investicijos į švietimą rodo akivaizdų ryšį su šalių konkurencingumu. IMD Pasaulio konkurencingumo centro vadovas, profesorius Arturo Bris sako, kad talentai yra vienas iš pagrindinių konkurencingumo variklių ilguoju laikotarpiu.

Jis pateikia ir tris pagrindines edukacinės politikos formavimo rekomendacijas: investuoti į moksleivį/studentą; susikurkti mokymo programas, įkvepiančias meistriškumo kultūrą; remti mokytojus/dėstytojus aukštesniais atlyginimais, geresniais mokymais ir mažesnėmis klasėmis.

Į visa tai verta labai įsiklausyti, ypač Lietuvos premjerui, kuris neseniai pažėrė ne visai pagrįstos kritikos aukštosioms mokykloms, o siūlomus papildomus 180 mln. Eur švietimui pavadino iš fantastikos srities.

Mano nuomone, talentų reitingai galėtų tapti nuoseklių ir strategiškų pokyčių gairėmis, nes pažadai „suprasti ir įsiklausyti“ negali būti šalies proveržio prielaidomis.

Lietuva, ypač pritraukdama užsienio investicijas, pozicionuojama kaip aukšto išsilavinimo žmonių, gebančių kurti aukštą pridėtinę vertę, šalis. Tai užsienio investuotojams nuolat pabrėžia ir „Investuok Lietuvoje“. Džiugu ir tai, kad yra vykdomų puikių iniciatyvų. Štai neseniai paskelbta, kad trys Lietuvos universitetai su savo užsienio partnerių konsorciumais dalyvauja inovatyviuose Europos komisijos finansuojamuose projektuose.

Tačiau Lietuvos švietimo srityje vis dar trūksta aiškios strategijos. Turime daug neišspręstų problemų ir gręsiantys mokytojų bei dėstytojų streikai tikrai nepagerins būsimų Lietuvos pozicijų talentų reitinge.

Šalies potencialas – didžiulis, bet protai nuteka

Pagal moterų balansą darbo rinkoje jau ne pirmus metus mes pasaulyje pirmaujame. Taip pat vieną iš pirmaujančių pozicijų užimame pagal mokytojų-mokinių santykį. Nors pagal investicijų kriterijų krentame žemyn, bendrame reitinge tokį didžiulį šuolį lėmė kiti, smarkiai į viršų šokę patrauklumo ir pasirengimo kriterijai.

Analizuojant šalies patrauklumą kitų šalių talentams, ypač aukštos kvalifikacijos darbo jėgai, vertinimui įtraukiami tokie kriterijai, kaip konkrečios ekonomikos pragyvenimo lygis ir gyvenimo kokybė. Taip pat vertinamos šalies pastangos sustabdyti savo šalies protų nutekėjimą, taip didinant šalies konkurencingumą. Atlyginimų ir su darbo santykiais susijusių mokesčių dydis taip pat lemia šalies pajėgumą konkuruoti išlaikant talentus. Šiais metais šoktelėjome iš 46 į 35 vietą.

Ką apie Lietuvą pagal patrauklumo kriterijų sako jos pozicija reitinge? Mūsų flagmanas čia – pragyvenimo išlaidų rodiklis. Nors ir paskaičiuota, kad pagrindinių prekių bei paslaugų, įskaitant būstą, krepšelis Vilniuje sudaro 68% Niujorko krepšelio.

Kitas aukštai vertinamas indikatorius – sąlyginai maža oro tarša. Deja, prastai tvarkomės su protų nutekėjimu ir su profesionalų darbo apmokėjimu – užimame tik 49 vietą iš 63.

Trečias – pasirengimo kriterijus, Lietuvą iškėlęs iš 45 į 33 vietą, vertina darbo jėgos augimą ir esamų žinių bei kompetencijų kokybę, aukštesnio lygmens vadovų patirį ir kompetencijas. Čia taip pat analizuojamas šalies švietimo sistemos atitikimas darbo rinkos poreikiams, t.y. ar švietimo sistema patenkina ekonomikos augimui reikalingą talentų poreikį, aukštojo mokslo kokybę ir užsienio kalbų mokėjimą, vertinamas ir atvykstančiųjų į šalį studentų mobilumas.

Šiame kriterijuje galime puikuotis geromis užsienio kalbos žiniomis ir aukščiausios grandies vadovų tarptautine patirtimi. Tačiau sunerimti verčia menkas darbo jėgos augimas ir vis dar labai liūdinantis mažas finansinis raštingumas.

 

Download WordPress Themes
Download Nulled WordPress Themes
Download WordPress Themes
Download WordPress Themes
free download udemy paid course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku