Duomenų sauga ir privatumas – tai dar viena sritis, kurioje naudojantis DI grįstomis finansų programėlėmis vartotojų gali tykoti pavojai. KTU eksperto teigimu, ne visos programėlės garantuoja jautrių finansinių duomenų saugumą, o taip pat kartais miglotai nurodo ir tai, kaip šie duomenys yra tvarkomi. Tokiais atvejais, pastebi prof. A. Kabašinskas, neretai informacija būna perduodama trečiosioms šalims už ES ribų – pavyzdžiui reklamos įmonėms ar paskolų tiekėjams. Atsargiems taip pat reikėtų būti ir dalinantis savo finansine informacija su „ChatGPT“, mat aplaidumas gali kainuoti asmeninių duomenų saugumą.
„Pavyzdžiui, įkeldami savo sąskaitų duomenis į „ChatGPT“, netyčia galite jais pasidalinti ir su kitais vartotojais, kai jūsų informacija bus pateikiama kaip pavyzdys kitose užklausose“, – primena A. Kabašinskas.
Kita vertus, kai kurie asmeninių finansų ar investavimo įrankiai taip pat gali būti ir šališki – rekomenduoti produktus ar paslaugas, iš kurių patys pelnosi. Ir visgi, didžiausias pavojus, tykantis DI finansų programėlių naudotojų – pernelyg aklas jų pačių pasitikėjimas DI sprendimais. Ypač dažna klaida, pastebi profesorius, – rinktis platformas, kurios žada greitą pelną ir naudoja miglotą dirbtinio intelekto terminiją. Tad čia taisyklė, akcentuoja A. Kabašinskas, išlieka paprasta – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
„Tokiais atvejais kyla ne tik finansinių nuostolių, bet ir duomenų saugos rizika. Todėl geriausia DI naudoti kaip pagalbininką – tam, kad jis padėtų analizuoti duomenis, diversifikuoti investicijas ar planuoti biudžetą, tačiau galutinį sprendimą visada turėtų priimti pats žmogus“, – pabrėžia jis.
Verdiktas: padėti gali, valdyti – ne.
Šiandien DI finansų srityje yra geras pagalbininkas, teigia KTU profesorius, tačiau dar ne visagalis ir kai kuriems strateginiams ar ilgalaikiams finansiniams sprendimams priimti – būsto pirkimui, didelių paskolų ėmimui, investavimui į rizikingus vertybinius popierius, kripto valiutas ar nežinomus verslus – vien DI rekomendacijų gali nepakakti, o kai kuriais atvejais juo pasikliauti gali būti rizikinga.
„DI gali pateikti rekomendacijas remdamasis istorine statistika, tačiau jis neįvertina visų individualių žmogaus gyvenimo aplinkybių – šeimos planų, sveikatos, nestabilių pajamų, informacijos iš šaltinių, kurių negali pasiekti. Be to, DI modeliuose integruoti algoritmai nebūtinai tinka jūsų asmeninei situacijai, tad kartais užfiksuoti dėsningumai gali būti ir klaidingi. Taigi žmogaus kritinis vertinimas visada būtinas“, – akcentuoja prof. A. Kabašinskas.
Pats ekspertas, išbandęs vieną iš rinkoje siūlomų investavimo robotų, teigia vertinantis jo pateiktas įžvalgas teigiamai. Nors tam tikra informacija gali šiek tiek atsilikti laike nuo analizuojamų įmonių skelbiamų naujienų, apskritai investicijų roboto teikiamos rekomendacijos – taiklios. Taip pat ekspertas mato vertę ir tokių mokesčių sekimo įrankių kaip „Viena sąskaita“ naudojime, leidžiančių patogiau apmokėti komunalines ar kitas sąskaitas. Tad šiandien, profesorius teigia, DI gali ženkliai palengvinti asmeninių finansų tvarkymą, tačiau valdyti jo – vis dar ne.