J. Šiugždinienė: aukštą pridėtinę vertę kuriančiai ekonomikai nepakanka tik bakalauro studijų – magistrantūra tampa būtina

Svarbiausios | 2017-08-11

Kuriant konkurencingą ir žiniomis grįstą ekonomiką, reikalingi aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą turintys specialistai, kurie geba žvelgti į priekį ir galvoti ne tik apie tai, kas svarbu šiandien, o apie tai, kas bus svarbu ateityje, kurti inovacijas ir valdyti kompleksinius technologinius projektus. Tokių specialistų rengimas – universiteto misija. Galbūt aukštosiose mokyklose vertėtų turėti mažesnį, bet gabesnių ir labiau motyvuotų studentų skaičių, daugiau lėšų skiriant mokslo ir studijų programų kokybei. Tai – valstybės pasirinkimas.  

Šiandien aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbdaviams reikia darbuotojų, kurie turi aukščiausio lygio profesines žinias ir stiprias socialines kompetencijas. Tokie įgūdžiai kaip kritinis ir kūrybinis mąstymas, kompleksinių projektų valdymas, informacinės technologijos, komunikacija, duomenų analizė, savarankiškas mąstymas, problemų sprendimas yra įtvirtinamos būtent magistrantūros studijų metu. 

Magistrams mokami aukštesni atlyginimai

Aukštesnio išsilavinimo svarbą ir poreikį pasaulyje iliustruoja ir aukštesni atlyginimai, kuriuos paprastai gauna magistrantūros studijas pabaigę darbuotojai. Londono ekonomikos mokyklos ir Anglijoje veikiančios organizacijos „Sutton Trust“ 2013 m. atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinėje karalystėje magistrantūros studijas baigęs darbuotojas per metus gali uždirbti 6 560 eurų daugiau nei turintis tik bakalauro laipsnį. JAV metinė išsilavinimo premija yra dar didesnė ir siekia 14 900 eurų per metus.

Karjeros valdymo informacinės sistemos pateikiamais duomenimis, Lietuvoje magistro laipsnį turinčių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra 30 proc. didesnis nei turinčių tik bakalauro laipsnį. Verta pastebėti, kad magistro išsilavinimą turintys asmenys rečiau susiduria ir su įsidarbinimo problemomis.

Pažangiose pasaulio ekonomikose siekiančių studijuoti magistrantūroje skaičiai stabiliai didėja. Šiandien visų Lietuvos universitetuose studijuojančiųjų santykis yra 20-25 proc. magistrų ir 75-80 proc. bakalaurų. Europos universitetuose santykis yra atitinkamai 40 ir 60 proc.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose į magistrantūros studijas stoja apie 60-80 proc. universitetines bakalauro studijas baigusių studentų. Deja, Lietuvos statistika šiuo metu – žymiai kuklesnė. Magistrantūros studijų populiarumas mažėja. Panagrinėkime priežastis.

Užsienyje svarbiausios studijos – magistrantūra

Lyderiaujančiuose, į mokslą orientuotuose pasaulio universitetuose, magistrantūros studijos yra svarbiausia universitetinių studijų dalis. Kaip taisyklė, kuo daugiau universitetas registruoja patentų, tuo didesnė jame magistrantų ir doktorantų dalis.

Rinka, kuriai reikia subrendusių specialistų, gebančių kurti inovacijas ir dirbti su aukščiausio lygio technologijomis, reikalauja magistro diplomo.

Šių specialistų laukia aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės, didesni atlyginimai ir greitesnės karjeros galimybės. Magistro studijas baigusiems absolventams neturi būti sunku persiorientuoti srityje, vadovauti kompleksiniams projektams ar kurti naujas technologijas.

Jie turėtų gebėti spręsti uždavinius ir priimti atsakingus sprendimus naujoje ar nežinomoje aplinkoje, dažnai itin kompleksinėje ir greitai besikeičiančioje, integruoti skirtingų sričių žinias, valdyti sudėtingas situacijas.

 

Gyvybiškai svarbu dėl mokslininkų ugdymo

Valstybei magistrantūra yra gyvybiškai svarbi ir dėl ateities mokslininkų ugdymo. Šioje grandyje gimsta būsimi doktorantai, tyrėjai. Magistrantūros studijų programose turi dirbti stipriausi mokslininkai ir praktikai. Reikalinga aukščiausio lygio laboratorinė įranga, medžiagos ir technologijos. Tai – brangi studijų dalis.

Nobelio premijos laureato George‘o Bernardo Shaw citata „Tu matai dalykus ir tu klausi „Kodėl?“ O aš svajoju apie dalykus, kurių dar niekada nebuvo ir sakau „O kodėl ne?“ (angl. „You see things; and you say „Why?“ But I dream things that never were; and I say „Why not?“), nors ir pasakyta kitame kontekste, turbūt geriausiai apibūdina magistrantūros esmę.

Norėtųsi, kad baigusieji šias studijas, gebėtų ne tik kritiškai mąstyti ir kurti inovacijas, bet ir pažiūrėti į gyvenimą iš visiškai kitos perspektyvos.

Rinkoje – aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas

Magistrantūros studijų populiarumas tiesiogiai susijęs su rinkos požiūriu ir poreikiais. Šiandien dažnai girdime, kad Lietuvos verslui magistrantūra yra nereikalinga ir jiems užtenka specialisto su universitetinio ar koleginio bakalauro diplomu.

Tai signalizuoja kelis dalykus. Pirma, kad universitetams reikia pasitempti su magistrantūros studijų kokybe – ji turi generuoti aiškią pridėtinę vertę, antra, kad Lietuvoje dar nepakankamai verslo ir pramonės įmonių dirba arba orientuojasi į aukštųjų technologijų sektorių.

Visgi, situacija po truputį keičiasi. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros prie Lietuvos ūkio ministerijos „Investuok Lietuvoje“ 2017 m. liepos mėnesio atliktoje analizėje teigiama, kad tiek pasaulyje, tiek Europoje ir Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis auga, žemos – mažėja, o stebint į Lietuvą besikeliančių verslų poreikius, dėmesys turėtų būti skiriamas aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų parengimui.

Pramonė tampa vis labiau automatizuota, mechaninį darbą keičia robotai, o jiems kurti ir valdyti reikalingi aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 18 tiesioginių užsienio investicijų projektų, kurie per trejus metus planuoja sukurti apie 2530 naujų darbo vietų.

Didelė dalis šių darbo vietų bus skirta aukšto lygio inžinerijos specialistams, mokantiems kelias užsienio kalbas ir gebantiems vadovauti sudėtingiems projektams.

Būtinas verslo ir pramonės įsitraukimas

Verslo ir pramonės įmonių įsitraukimas į studijų procesą yra būtina sąlyga magistrantūros stiprėjimui. Galimybės dėstytojams kelti kvalifikaciją įmonėse, bendrovių specialistų atviros paskaitos, praktinės užduotys studentams – tai tik keli bendradarbiavimo pavyzdžiai.

Tik dirbdami kartu galime turėti tokias studijų programas, kurių absolventai visapusiškai tenkins verslo ir pramonės įmonių poreikius ir joms nereikės kurti savo akademijų.

Labai svarbus yra ir verslo bei pramonės įmonių požiūris į universitetus ir aiškus supratimas, kas yra universitetas ir kokį specialistą jis ruošia.

Dažnai verslo ir pramonės atstovai nori, kad konkrečios pramonės šakos pavadinimas atsispindėtų studijų programų pavadinimuose, kad universitetines studijas baigęs studentas mokėtų dirbti su konkrečia, būtent jų įmonėms reikalinga, įranga. Tai rodo, kad supratimas kas yra universitetinės, o kas koleginės ar profesinės studijos yra nepakankamas. Universitetas privalo ne tik išugdyti gebėjimus suprasti ir dirbti su įvairiomis technologijomis, bet ir kurti bei valdyti naujas technologijas.

Kita vertus, universitetai vis dar įsivaizduoja, kad magistrantūros studijų studentas yra jaunas žmogus, ką tik arba neseniai baigęs bakalauro studijas. Pasaulinės tendencijos rodo ką kitą – vis dažniau magistrantūroje studijuoja vyresnio amžiaus žmonės.

Jų pasirinkimas rodo norą patobulinti, pagilinti žinias, pakeisti kryptį ir persikvalifikuoti arba tiesiog tobulėti. Įmonėms taip pat svarbu, kad tobulintųsi jau praktinę patirtį turintys specialistai, o tai – jau visai kitokia auditorija, kuriai universitetai privalo būti pasiruošę. Tam reikalinga kitokia didaktika ir studijų struktūra.

Valstybės prioritetai – ne mažiau svarbūs

Lietuva savo pagrindiniame strateginiame dokumente „Lietuva 2030“ yra aiškiai deklaravusi, kad šalies ekonomika lygiuojasi aukščiausius globalios ekonomikos standartus, o šalies pramonės ir paslaugų, mokslinių tyrimų organizacijos plačiai integruotos į pasaulinių vertės kūrimo grandžių, kuriančių aukštą pridedamąją vertę, veiklą. Sumanios specializacijos strategijoje taip pat teigiama, kad Lietuva yra pasirengusi kurti žiniomis grįstą ekonomiką, efektyviai pasinaudoti mokslo laimėjimais ir turimas žinias paversti pinigais.

Tam, kad šie prioritetai būtų pasiekti, jie turi atsispindėti viešosios politikos kryptyse ir rezultatuose. Valstybės politika ir finansavimo prioritetai turi signalizuoti, kad mokslas ir inovacijos yra svarbu, o studijų finansavimo sistema turi aiškiai parodyti, kad universitetuose magistrantūros ir doktorantūros lygmenys yra prioritetiniai.

Šiuo metu I ir II pakopos studijos yra finansuojamos, taikant labai skirtingas sistemas ir parametrus. Šią situaciją būtina koreguoti. Valstybės finansavimo „rėmuose“ ir atitinkantis keliamus mokslo reikalavimus universitetas turėtų galėti planuoti, kiek magistrantų gali priimti ir kokią dalį universitete sudarys bakalauro ir magistrantūros studijų programos.

Universitetai per finansavimo sutartis galėtų būti skatinami daugiau dėmesio ir resursų skirti magistrantūrai. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, už kiekvieną studentą, gavusi magistro kvalifikacinį laipsnį, yra skiriamas papildomas ne tik studijų, bet ir mokslo finansavimas.

Būtina peržiūrėti ir studijų modelį

Mažėjantį magistrantūros studijų populiarumą iš dalies gali lemti ir bendra studijų trukmė. Šiandien darbo rinkai kokybišką išsilavinimą turinčio absolvento reikia greičiau nei prieš 5 ar 10 metų. Šeši studijų metai (4 bakalauro ir 2 magistro) yra per ilgas laiko tarpas, nes technologijų vystymo procesai yra labai spartūs, o inovacijų kūrimo ciklas nuolat greitėja.

Europoje vyraujantis studijų modelis yra trys bakalauro ir du magistrantūros studijų metai. Bakalauro programos – plačios, magistrantūros lygmenyje – labiau specializuotos, gilinamosios.

Tuo tarpu Lietuvoje vyrauja daugiau specializuotos, o kai kur ir labai „siauros“ bakalauro studijų programos. Panašios programos, tik sustiprinta versija, atkartojamos magistrantūroje. Vietoj to, kad studentams pasiūlytume plataus profilio bakalauro studijų programas, kurios leistų susipažinti su įvairiomis studijų kryptimis, jauną žmogų iš karto įspaudžiame į siaurus rėmus, o jam supratus, kad „sėdi ne tose rogėse“ dažnai būna per sunku ką nors keisti.

Tai labai apriboja studentų galimybes pažinti platų specialybinį lauką ir „padžiazavus“ jame, jau žinant ko nori, pasirinkti konkrečią specializaciją, ją gilinant magistrantūroje arba studijuojant papildomas, pavyzdžiui, projektų valdymui ar vadovavimui reikalingas kompetencijas.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku