Kaune mokslinius tyrimus atliekantys užsieniečiai vykti iš Lietuvos neskuba

Svarbiausios | 2018-02-28

Studentams ir jauniesiems mokslininkams, norintiems dirbti tarptautinėje aplinkoje ir kolegų iš užsienio apsuptyje, toli keliauti nereikia. Šiuo metu Kauno technologijos universitete (KTU) doktorantūroje studijuoja 50 doktorantų iš užsienio ir podoktorantūros stažuotes vykdo beveik 20 jaunųjų mokslininkų.

Augant trečiosios pakopos studijų populiarumui (2017 m. į KTU doktorantūrą stojo 27 proc. daugiau nei ankstesniais metais) ir daugėjant kandidatų iš užsienio (lyginant su 2016 m., užsienio kandidatų padaugėjo net 90 proc.), KTU fakultetuose, laboratorijose, mokslo centruose ir institutuose zuja kaip niekad daug tyrėjų ir mokslininkų. Studijuoti ir stažuotis Kaune tyrėjai atvyksta iš Portugalijos, Prancūzijos, Indijos, Brazilijos, Ispanijos, Italijos, Turkijos, Ukrainos, Gruzijos, Irano, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos ir kitų šalių.

„Darbinė kalba mūsų laboratorijoje – anglų, nes lietuvių tyrėjų dirba mažuma“, – šypsosi Audrius Bučinskas, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) tyrėjas. Tarptautiškumas KTU padeda užpildyti jaunų tyrėjų trūkumą – jaunų talentingų žmonių, norinčių užsiimti moksliniais tyrimais, Lietuvoje vis dar stinga.

Nori pasilikti Lietuvoje

Ukrainietis tyrėjas Dimitrijus Volyniukas, auginantis tris vaikus, su šeima Kaune gyvena jau beveik 5 metus. Pirmą kartą KTU apsilankęs 2012 metais, į Kauną persikraustė ir KTU CTF vyresniuoju mokslo darbuotoju dirbti pradėjo 2013-ųjų balandį.

Du jauniausi D. Volyniuko vaikai gimė Kaune, čia lanko lietuvių vaikų darželį, o vyresnioji tyrėjo dukra Kaune eina į mokyklą. „Visi vaikai mokosi kalbėti lietuviškai, – tikina D. Volyniukas. – Mano 14-os metų dukra, atvykusi su mumis į Kauną iš Ukrainos, kiekvieną dieną eina į lietuvių kalbos pamokas. Grįžusi visuomet bando mane išmokyti naujų lietuviškų žodžių“.

Už galimybę dirbti viename didžiausių ir moderniausių mokslo ir inovacijų centrų Baltijos regione D. Volyniukas dėkingas KTU CTF Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjui prof. Juozui Gražulevičiui.

Dar tyrėjui tebedirbant Ukrainos nacionaliniame technikos universitete, vyko glaudus bendradarbiavimas su KTU ir profesoriumi J. Gražulevičiumi. „Tuo metu kartu su kolegomis dirbome prie organinės elektronikos prietaisų vystymo. Tam tikras medžiagas, bendradarbiaudami su KTU, sintetinome Universiteto laboratorijose“, – pasakojo D. Volyniukas.

Nuo 2012 metų ėmęsis įvairių mokslinių projektų įgyvendinimo, o nuo 2016 m. pradėjęs dirbti nuolatinėje pozicijoje KTU, D. Volyniukas sako, kad su savo šeima nori ir toliau gyventi Kaune, Lietuvoje.

Moderni įranga ir tarptautiška aplinka

Tyrėjas kartą per semestrą studentams skaito paskaitą apie funkcines organines medžiagas, supažindina su organinių plėvelių ir prietaisų, pagamintų iš organinių puslaidininkių, tyrimo bei gamybos technikomis ir metodais. 2017 metais buvo dviejų bakalauro studijų studentų baigiamųjų darbų vadovas.

Mokslininkas džiaugiasi KTU turima įranga, kuri leidžia tyrėjams studijuoti organinius puslaidininkius. „Mano tiesioginė užduotis yra naujų puslaidininkių charakterizavimas. Naudodamas osciloskopą su lazeriu, generatorius, elektrometrą ir kitą įrangą, atlieku organinių puslaidininkių savybių tyrimus“.

Be to, kartu su kitais tyrėjais, siekdami apibūdinti energijos lygį, sukūrė savadarbę įrangą optimizavimo potencialo charakterizavimui. „Ateityje planuojame įsigyti naujų prietaisų kitų medžiagų savybėms ištirti. Pavyzdžiui, neseniai užsisakėme saulės spektro simuliatorių iš Kanados“, – sakė D. Volyniukas.

Mokslininkų grupė, kuriai priklauso ir ukrainietis, glaudžiai bendradarbiauja su tyrėjais iš kitų šalių, tokių kaip Indija, Lenkija, Ukraina, Didžioji Britanija, Latvija ir kitų.

Beveik penkerius metus KTU dirbantis D. Volyniukas sako, kad aplinka Universitete – išties tarptautiška: „Nors fakultete esu vienintelis ukrainietis, kartu su manimi mokslo projektus vykdo doktorantai iš Irano, Kinijos bei kitų šalių. Universitete nuolat sulaukiame lankytojų iš įvairių pasaulio valstybių“.

Ukrainietis Kaune jaučiasi kaip namuose

Keitimasis žiniomis D. Volyniukui padeda augti kaip mokslininkui: „Gyvenimas ir darbas kitoje šalyje, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose man yra labai naudingas, įkvepia ir padeda generuoti naujas idėjas. Tokiu būdu daugiau sužinau apie kitų tyrėjų darbą, jų vykdomus eksperimentus ir atradimus.“

Susikalbėti su kolegomis, studentais, administracijos darbuotojais D. Volyniukui nekyla sunkumų. „Visi kasdien naudojame anglų kalbą, o tai padeda vis labiau tobulinti šios užsienio kalbos įgūdžius, – tikino KTU CTF mokslo darbuotojas. – Taip pat planuoju intensyviau mokytis ir lietuvių kalbos.“

Jo paties nuostabai, Lietuvoje ukrainietis adaptavosi labai greitai. „Nebuvo jokių problemų, – džiaugiasi jis. – Čia jaučiausi kaip namuose nuo pat pirmosios atvykimo dienos.“

Pasak D. Volyniuko, organinės elektronikos srityje KTU gali pasiūlyti puikias laboratorijas ir įrangą tyrimams atlikti. Ukrainoje mokslininkų grupė, kuriai jis priklausė, taip pat turėjo reikalingą instrumentuotę, tačiau ne visoms tyrėjų grupėms šalyje yra prieinami reikiami įrenginiai ir modernios laboratorijos.

„Su kolegomis iš Ukrainos vis dar palaikome ryšį, bandome rasti bendradarbiavimo galimybių. Šiai dienai kartu esame sukūrę keletą prietaisų, kuriems pagaminti pasitelkėme KTU turimą įrangą, Lietuvoje taip pat atlikome keletą bandymų ir eksperimentų“, – kalbėjo tyrėjas.

D. Volyniuko nuomone, Lietuvoje, Kaune, gyventi tik iš mokslininko darbo užmokesčio – tikrai įmanoma. „Palyginus su mokslo darbuotojui Ukrainoje mokamu atlyginimu, Lietuvoje atlygis yra didesnis“, – džiaugėsi ukrainietis tyrėjas.

Lietuviai italus lenkia anglų kalbos žiniomis

Populiariausi tarp doktorantūros studentų – KTU Cheminės technologijos bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetai. Pastarajame jau antrąją savo podoktorantūros stažuotę (pirmoji buvo Italijoje, Messiah koledže) atlieka Ahmedas Samy Yuosefas Saedas iš Egipto. Jo tyrimų laukas – spausdinimo plokščių atliekų perdirbimas ir fotovoltinė energija.

„Lietuva yra viena iš naujųjų ES valstybių narių ir naudojasi organizacijos bei kaimyninių šalių parama daugelyje sričių, įskaitant mokslinius tyrimus. Daugybė konvencijų ir ES mokslinių tyrimų projektų padeda identifikuoti naujas tyrimų tendencijas. Be to, nors mokslininkų skaičius šiandien yra mažas, įgyvendinti didelį potencialą turinčius tyrimus per trumpiausią įmanomą laiką suteikiama didelė motyvacija“, – mano tyrėjas iš užsienio.

Jo nuomone, Universiteto aplinka iš tiesų tarptautiška ir ypač jaučiama Cheminės technologijos fakultete. „Geriausių pasaulio universitetų reitingai apskaičiuojami, remiantis studijų kokybe ir mokslo publikacijų skaičiumi. Remiantis JAV korporacijos „Thomson Reuters“ duomenimis, dauguma šio fakulteto darbuotojų parengti mokslo leidiniai yra vertinami labai gerai ir pripažįstami poveikį darančiomis publikacijomis“, – kalbėjo stažuotojas.

Bendrauti anglų kalba KTU egiptiečiui nekyla jokių problemų: „Tai – jau antroji mano podoktorantūros stažuotė. Pirmąją atlikau Messiah koledže Italijoje. Tenka pastebėti, kad Lietuvos doktorantų anglų kalba yra kur kas geresnė nei Italijoje ir jos kaimyninėse šalyse.“

Pašnekovo įsitikinimu, jauniems mokslininkams svarbu keliauti, dirbti tarptautinėse komandose, susidurti su įvairiomis aplinkybėmis, nes taip įgyjamos platesnės žinios ir pažįstama kitokia kultūra.

„KTU stažuosiuosi iki liepos pabaigos. Jei turėsiu galimybę tęsti darbus šiame universitete, norėčiau čia pasilikti dar bent keleriems metams. Kartu su kitais mokslininkais ypatingai per pastaruosius metus atlikome daug tyrimų ir paskelbėme daug naujų mokslinių publikacijų, tačiau liko dar daug nebaigtų darbų ir neišnaudotų galimybių“, – apie savo ateities planus svarstė Ahmedas.

Buvimas komforto zonoje stabdo progresą

Tyrėjas Florianas Casparas Rabitzas, kilęs iš Vokietijos ir pastaruosius dvejus metus dirbęs San Paulo universitete Brazilijoje, šiandien stažuojasi ir dirba KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, o jo pagrindinė veiklos sritis – tarptautinė aplinkosaugos politika.

Šiuo metu pagrindinis jo tyrimų laukas – tarptautinis biotechnologijų reglamentavimas ir geoinžinerija, pavyzdžiui, didelio masto manipuliacijų, nukreiptų prieš visuotinio atšilimo faktą, tyrinėjimas.

F. C. Rabitzas taip pat dalyvauja naujame KTU profesorės Audronės Telešienės vadovaujamame mokslo projekte, kuriame analizuojamas visuomenės požiūris į klimato kaitą Lietuvoje.

Tyrėjas džiaugiasi, kad Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete studijuoja, stažuojasi ir dirba vis daugiau užsieniečių. Pirmą kartą Kaune apsilankiusio prieš 5 metus F. C. Rabitzo nuomone, nuo to laiko miestas tapo įvairiapusiškesnis.   

„Fakultete, kuriame dirbu, visi kalba angliškai. Vis dėlto, daugiausiai mane supa kolegos, kalbantys lietuviškai, todėl ir pats stengiuosi išmokti keletą lietuvių kalbos žodžių (jau moku pagrindines „išlikimo“ frazes). Jei darbo metu pasitaiko atvejų, kai kas nors nemoka anglų kalbos, visuomet atsiranda kolegų, kurie gali pavertėjauti“, – patikino tyrėjas.

Dirbdamas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete F. C. Rabitzas džiaugiasi gera darbine atmosfera, sutelkta, motyvuota, darnia komanda.

„Tarptautiškumas nėra vertybė savaime. Dirbant tarptautinėje komandoje kur kas svarbiau priimti skirtingas idėjas, kultūras, mentalitetą. Būdami su pažįstamais, savais žmonėmis visada esame komforto zonoje, todėl vardan kūrybinio proceso svarbu pakeisti aplinką, ryžtis pokyčiams, priimti naujoves“, – įsitikinęs tyrėjas iš Vokietijos.

 

 

 

 

 

 

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku