Kibernetinis saugumas šiandien: specialistų poreikis, karjeros perspektyvos ir geras uždarbis

Sukaupta 9 metų patirtis

Išryškėjęs kibernetinės saugos specialistų, gebančių kurti saugias IT sistemas, trūkumas lėmė magistro studijų programos – Informacijos ir informacinių technologijų saugos (IITS) – KTU Informatikos fakultete (IF) atsiradimą jau prieš 9 metus.

„Kibernetinio saugumo specialistus ugdyti pradėjome dar 2008 metais, kai buvo sukurta papildoma specializacija magistrantūros programoje. Po trijų metų pavadinimą pakeitusi studijų programa tapo itin populiari universitete – ją kasmet pasirenka vidutiniškai apie 30 proc. daugiau stojančiųjų“, – pasakojo IITS studijų programos vadovas Agnius Liutkevičius.

A.Liutkevičiaus teigimu, kompiuterinių sistemų ir tinklų sauga yra būtinybė, nes be kibernetinės saugos būtų neįmanoma teikti daugumos šiuo metu įprastų ir plačiai naudojamų paslaugų, tokių kaip elektroninė bankininkystė ar e. prekyba.

„Studijų programos startavimo pradžioje jau tapo aišku, kad šios magistro studijos, tobulėjant informacinėms technologijoms ir plintant interneto bei debesų kompiuterijos paslaugoms, bus perspektyvios ir labai svarbios kompiuterijos srityje“, – sakė KTU dėstytojas.

Trys algos – minimalus atlyginimas

KTU doktorantas ir kibernetinio saugumo specialistas Šarūnas Grigaliūnas teigia, jog IT saugumo specialisto minimalus atlyginimas šiandien atitinka tris minimalias valstybės nustatytas algas.

„Visi IT specialistai šiandien gauna konkurencingus atlyginimus, palyginus su kitomis industrijomis. Būtent kibernetinio saugumo profesionalai, turintys magistro laipsnį, gauna 50 proc. didesnį atlygį, kuris pernai vidutiniškai augo dar 4-7 proc.“, – sakė KTU doktorantas.

Š. Grigaliūno teigimu, kibernetinio saugumo specialistų poreikis ir atlyginimas nuolat auga dėl jų sugebėjimo apsaugoti tiek savo, tiek valstybės informaciją bei finansinius duomenis.

„IT saugumo specialistų trūkumas yra ne tik nacionalinio, bet ir pasaulinio lygio problema. Naujausi skaičiavimai rodo, jog iki 2020 metų Lietuvos rinkai reikės 11 tūkst. tokių žmonių”, – sakė Š. Grigaliūnas.

Trūksta įvairių specializacijų saugumo specialistų

Nacionalinės informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos „Infobalt“ kibernetinio saugumo komiteto pirmininkas Arvydas Žvirblis teigia, jog šiuo metu rinkoje trūksta įvairios srities saugumo specialistų, kurių Lietuvoje yra vienetai.

„Pagal vieną iš tyrimų, iki 2018 metų pasauliniu mastu trūks apie 1,5 mln. saugumo specialistų. Šiuo metu Lietuvoje yra stipriai padidėjęs procedūrinių saugumo specialistų – saugumo ir duomenų įgaliotinių, kurie būtų atsakingi už saugumo politikas, procedūras ir tvarkas – poreikis“, –  sakė A. Žvirblis.

Pažengusio procedūrinio saugumo specialisto neto darbo užmokestis, priklausomai nuo žinių lygio, gali būti 1,5 tūkst. – 2 tūkst. eurų, o su rimta patirtimi ir žiniomis atlyginimas yra ženkliai didesnis.

Šiuo metu, anot A. Žvirblio, jaučiamas didelis trūkumas saugumo sprendimų architektų, saugumo sprendimų inžinierių, saugumo įvykių analitikų, kurių atlyginimai siekia tūkstančius eurų.

 „Saugumo sprendimų architekto su patirtimi ir išmanančio įvairias technologijas bei sprendimus atlyginimas prasideda nuo 2 tūkst. eurų ir daugiau. Visai tikėtina, jog darbo užmokestis, priklausomai nuo darbovietės, gali siekti 2,5 tūkst. – 3 tūkst. eurų“, – sakė A. Žvirblis.

Paskaitos Kaune ir Vilniuje

Minėtose magistro studijose paskaitos yra įrašinėjamos ir jų įrašus galima peržiūrėti studentui patogiu laiku, tačiau viso semestro metu reikia apsilankyti viso keturiuose laboratoriniuose užsiėmimuose. Privalumas tas, jog nuo pernai paskaitos yra vykdomos ne tik Kaune, bet ir Vilniuje.

„Matydami didelį rinkos poreikį, nuo praeitų metų vykdome Informacijos ir informacinių technologijų saugos studijų programos magistro studijas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Paskutiniai stojimų duomenys rodo, jog ši studijų programa yra viena populiariausių  magistrantūros programų universitete“, – sakė KTU dėstytojas A. Liutkevičius.

Studijų programos vadovo teigimu, pagrindinis prioritetas yra studijų kokybė, todėl dėmesys yra nukreiptas ne į priėmimus, o į dėstytojų-profesionalų komandos išlaikymą, naujausios technologinės ir studijų bazės aprūpinimą.

„Tai yra vienintelė Lietuvoje magistrantūros programa, kurioje sistemiškai studijuojami visi kibernetinės saugos aspektai – nuo technologinių iki vadybinių ir teisinių“, – pasakojo A. Liutkevičius.

A. Liutkevičiaus teigimu, studentai gebės vertinti, projektuoti ir įgyvendinti saugias informacinių technologijų ir saugos vadybos sistemas, spręsti saugos problemas, planuoti ir įgyvendinti veiklos tęstinumą ir kibernetinių sistemų atstatymą.

„Hakerių“ praktiniai užsiėmimai

Kibernetinį saugumą šiandieną turi išmanyti kiekvienas, nes tai – visų žmonių asmeninė atsakomybė. Doktoranto Š. Grigaliūno  teigimu, virtualioje realybėje įvykstančių nusikaltimų yra 20 proc. daugiau nei fizinių, o pradėtų ikiteisminių tyrimų yra apie 100, iš kurių ištirtos – vos 2-3 bylos.

„Minimaliam sugebėjimui apsisaugoti ar apginti savo šeimą ir valstybę nuo kibernetinių atakų universitetinio išsilavinimo nereikia, tačiau studijos tuo ir ypatingos, kad kasdien atsiranda naujos grėsmės ar užpuolimo būdai, kuriems yra reikalingi kūrybiški žmonės su plačiu visaapimančiu išsilavinimu“, – pasakojo KTU doktorantas Š. Grigaliūnas.

Š. Grigaliūno teigimu, studijuoti turi tie žmonės, kurie galėtų patys kurti naujus saugos metodus, užbėgdami grėsmėms už akių.

„Paskaitų metu yra vadovaujamasi internetinio nusikaltėlio „hakerio“ metodu, įsilaužiant į universiteto kontroliuojamą infrastruktūrą. Pateikiama ir dėstoma „hakerio“ priemonių metodika ir logika, o gavus rezultatus, yra mokinama, kaip atlikti konkrečius prevencinius veiksmus“, – sakė Š. Grigaliūnas.

Magistrantai geba aptikti nekontroliuojamus veiksmus kompiuteryje, ištirti pasekmes po „hakerio“ atakos, susekti ir padaryti prielaidą, kas konkrečiai atliko kibernetinę ataką.

„Leidžiam studentams analizuoti „hakerių“ kenkėjišką veiklą, išmokiname atsakingai palikti savo pėdsakus virtualioje erdvėje“, – sakė Š. Grigaliūnas.

Studentai patenkinti studijomis

Informacijos ir Informacinių technologijų saugos I kurso studentas Nedas Pekorius, baigęs IT srities bakalauro studijas Vilniaus universitete (VU), yra patenkintas studijų kokybe KTU Informatikos fakultete.

„Paskaitų medžiaga tikrai puikiai paruošta, dėstytojai dalykiški bei pagelbstintys sunkesnėse situacijose. Praktinių užsiėmimų metodai šiuolaikiški ir įtraukiantys bei leidžiantys savomis jėgomis išbandyti realių situacijų ar problemų sprendimus“, – sakė magistrantas. 

Šią studijų programą N. Pekorius pasirinko, nes norėjo tęsti ir gilinti žinias aukštesnės pakopos IT srities studijose: „Norėjau ir noriu ne tik gilinti turimas IT žinias, bet ir praplėsti kompetencijas ir žinių bazę. IT saugą pasirinkau, nes tai išties aktuali tema su vis didėjančia tokių darbuotojų paklausa“.

Studijuojantys – iš įvairių sričių

Kibernetinio saugumo specialisto profesija yra susidomėję ne tik IT sferos bakalauro diplomą turintys jaunuoliai, bet ir kitų sričių specialistai.

„Esu baigęs verslo vadybą, vėliau mokiausi telekomunikacijų srityje, o paskui pradėjau gilintis į kibernetinį saugumą. Studijuoti gali kiekvienas, kuris nors šiek tiek yra susipažinęs su IT saugumu, todėl du trečdaliai atėjusiųjų jau suvokia, kad IT sauga yra svarbi ir nebūtinai jų pradinis mokslas turi būti susijęs su IT sritimi“, – sakė Š. Grigaliūnas.

Magistro studijas aktyviai renkasi tiek verslo įmonių atstovai, tiek valstybinių institucijų darbuotojai.

„KTU magistro studijas baigusių absolventų laukia didžiulės verslo kompanijos, tarp kurių yra „Barclays“, „Virtustream“ „Callcredit Group“, „Teltonika“, „Net Frequency“ ir kitos įmonės. Šias studijas taip pat aktyviai renkasi viešajame sektoriuje dirbantys valstybės tarnautojai iš Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir policijos“, – sakė doktorantas.

Pernai Kauno technologijos universitete buvo surengtos pirmosios nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos Lietuvoje, kuriose dalyvavo su IT infrastruktūra dirbantys viešojo sektoriaus specialistai.

„Pratyboms kūrėme uždavinius ir suteikėme infrastruktūrą. Atsižvelgdami į pirmą kartą suorganizuotų pratybų sėkmę, ketiname rengti tokias pratybas dar kartą šių metų pabaigoje“, – sakė Š. Grigaliūnas.