Kraustynės į internetą: dėl koronaviruso fiksuojamas .lt domenų registravimo augimas

Svarbiausios | 2020-04-03

Plintant koronavirusui vis daugiau verslų keliasi į internetą – kuriamos elektroninės parduotuvės, o nuotolinis darbas bei mokymasis karantino sąlygomis kaip niekada tapo aktualus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG pastebi išaugusią .lt domeno vardų registravimo apimtį – jau perkopta 200 000 domenų riba. Nemaža dalis naujų vardų yra tiesiogiai susiję su koronaviruso pandemija. 

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus tikina, kad, vos tik pradėjus kalbėti apie koronavirusą, pasipylė su šia aktualija susijusių .lt domenų registracijos.

„Kas vyksta gyvenime, jaučiasi ir internetinėje erdvėje. Dabar gausybė domenų vardų įkuriama su raktiniais žodžiais „virusas“, „corona“, “covid-19”, „kaukės“, „dezinfekcija“, „dezinfekcijos priemonės“ ir pan. Taip pat daug įkuriama el. parduotuvėms skirtų .lt domeno vardų. Tai rodo suaktyvėjusį verslų ir vartotojų kraustymąsi į internetą: intensyvėja apsipirkimas internete, aktyviai naudojamos nuotolinio darbo ir mokymosi priemonės. Neabejoju, net ir pasibaigus karantinui internetas šiems tikslams bus vis daugiau naudojamas“, – teigia T. Mackus.

Per dešimtmetį lietuviškasis internetas išaugo dvigubai

2020 m. sausį buvo pasiekta Lietuvai reikšminga 200 000 registruotų .lt domenų riba. 100 000 registruotų .lt domenų ribą Lietuva perkopė 2009 m. balandį. Per dešimtmetį lietuviškasis internetas pagal registruotų nacionalinių domenų skaičių išaugo du kartus, o .lt domenas išlieka populiariausias Lietuvoje.

Daiva Tamulionienė

„Nors 200 000 – labai gražus skaičius, bet turbūt svarbiau yra augimo nuoseklumas. Paskutiniais metais bendras .lt domenų skaičiaus augimas nėra didelis, bet, palyginus su vidutiniu domenų skaičiaus augimu Europoje, mes atitinkame vidurkį. Aš manau, kad .lt domenas bus reikalingas, nes veiklos toliau keliasi į internetą, o aplinkybės, kaip matome, tai verčia daryti dar sparčiau“, – sako KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovė Daiva Tamulionienė.

Kad svetainės, el. parduotuvės bei kitos paslaugos būtų internete nuolat pasiekiamos, labai svarbu užtikrinti Domenų vardų sistemos (DNS) funkcijas. Pašnekovės teigimu, matant nuoseklų interneto vartojimo augimą buvo daug investuojama į .lt domeno infrastruktūrą, kuri buvo nuosekliai plečiama ir modernizuojama.

Naujas interneto plėtros etapas

Informacinių technologijų ir ryšių (IRT) įmones vienijančios asociacijos INFOBALT vadovas Mindaugas Ubartas tikina, kad kitas labai svarbus lietuviškojo interneto plėtros etapas turėtų būti penktosios kartos (5G) mobiliojo interneto diegimas. 5G išplės paslaugas realiu laiku bei užkirs kelią telefono ir interneto tinklų triktims, kai vienu metu, pavyzdžiui, dėl karantino, labai išauga naudojimas. Spartaus interneto vis dar stokoja aplink didžiuosius Lietuvos miestus žiedinėse savivaldybėse iškilę nauji privačių gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose nėra šviesolaidinio tinklo. Be to, 5G technologija iš esmės pakeis daiktų internetą (angl. Internet of Things, IoT).

„Aš manau, kad tokio dalyko kaip daiktų internetas kol kas nėra, o su 5G jis gali atsirasti. Šiuo metu mes turim tik informacijos surinkimą iš daviklių. 5G leis viename kvadratiniame kilometre turėti dešimtis ar šimtus tūkstančių daviklių, o surinkus tiek informacijos ir pasitelkus algoritmus, kurie patys galės priiminėti tam tikrus sprendimus, turėsime visai kitokio lygio paslaugas. Dabar mes kol kas turime tik nuotoliniu būdu valdomus namus, vandens ir šilumos tinklus, bet tikslas yra turėti autonomines sistemas, kurios galės priiminėti sprendimus neįsikišant žmogui. Algoritmais turėtų būti valdomas eismas ir kiti dalykai mūsų gyvenime“, – aiškina M. Ubartas.

INFOBALT vadovas įsitikinęs, kad Lietuva turi visus šansus būti viena iš IRT lyderių pasaulyje su puikiai išplėtota infrastruktūra, tačiau kol kas stinga noro intensyviau vystyti elektronines paslaugas ir labiau pasitelkti informacines technologijas visose gyvenimo srityse.

„Aš tikiu, kad su 5G mes Lietuvoje turėsime geresnę ateitį. Manau, kad Lietuva turi būti efektyviausia pasaulio valstybė. Aš tikiu, kad tokiais tapsime, kai turėsime realaus laiko paslaugas (angl. Real-time Service, RTS), realaus laiko viešąsias paslaugas (angl. Real-time Governance, RTG) ir visą realaus laiko ekonomiką (angl. Real-time Economy, RTE). Tai tik laiko klausimas, kada mes link to nueisime: pirmi ar paskutiniai, aišku, pirmi nuėję jau nusigriebs grietinėlę.

Aš nesuprantu, kodėl mes kalbame apie lėtą interneto svetainių veikimą, kodėl pateikęs elektroninę užklausą, turi laukti penkias dienas? Mes turime nustoti versti žmones daryti neefektyvius darbus, nes nėra galingesnio kompiuterio už žmogaus smegenis. Kur reikalingas kūrybiškumas, ten turi dirbti žmonės. Tokią transformaciją pamatysime per ateinančius dešimt metų. Dabar mes nesame tam pasiruošę. Kol kas aš nematau alkio būti pirmiems, alkio būti inovatyviems. Mes jau dabar turime Vilniuje dviejose vietose 5G, bet nesigirdi kalbų, kad mes būtume tai ištestavę ir esame pasiruošę tai naudoti“, – dvejonėmis dalinasi M. Ubartas.

Internetas kenkia raštingumui?

Vystantis globalioms skaitmeninėms technologijoms kyla nemažai iššūkių. Vienas jų – nacionalinio savitumo išlaikymas, naujo specialaus žodyno kūrimas ir taisyklingos lietuvių kalbos vartojimas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis teigia, kad internete įsigalėjęs šveplavimas, kai interneto vardai, trumposios žinutės ir elektroniniai laiškai rašomi nenaudojant savitųjų lietuvių kalbos raidžių, kenkia lietuvių raštingumui.

„Raštingumui tai yra peilis po kaklu. Mes pastebime, tai rodo ir tyrimai, kad jaunosios kartos kalba yra siaubingai skurdi, o neraštingumas pasiekė XIX amžiaus lygį. Žinoma, negalime pasakyti, kad visos visuomenės, nes yra ir nepaprastai raštingų, ir labai neraštingų. Internetas, kompiuterija prie to prisidėjo, bet kaltinti IT sektoriaus dėl to nereikėtų. Pažangos nesustabdysi, reikia išmokti prisitaikyti prie naujų technologijų ir jas naudoti“, – pabrėžia VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

Nors KTU Interneto paslaugų centras DOMREG nuo 2004 m. leidžia įkurti .lt domeno vardus su savitosiomis lietuviškomis raidėmis (angl. Internationalized Domain Names, IDN), tokie domenai nėra populiarūs – sudaro tik apie 1 proc. nuo visų registruotų .lt domenų. T. Mackaus teigimu, angliškų ar šveplų lietuviškų žodžių naudojimas sudarant interneto vardą yra natūrali globalizmo pasekmė.

„Lietuvos rinka nėra didelė, todėl bet koks verslas stengiasi būti didesnis arba bent jau tikisi augti, todėl pirmiausia investuojama į tokius prekių ženklus, kuriuos galima naudoti ne tik Lietuvoje.

Tie, kurie tikrai žino, kad paslaugas teiks Lietuvoje, t. y. smulkūs verslininkai ir amatininkai, gana turtingą lietuvių kalbą išnaudoją kaip konkurencinį privalumą – domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis tampa lengvai įsimenamais lietuviškais prekių ženklais“, –pastebi T. Mackus.

Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos vadovas Gintautas Grigas mano, kad įprotis rašyti šveplai be savitųjų lietuviškų raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž išliko dėl nepatogios lietuviams angliškos klaviatūros.

„Lietuvoje kompiuteriai komplektuojami su taip vadinamomis „skaičiukinėmis“ klaviatūromis. Tai amerikietiškos klaviatūros, kuriose savitosios lietuviškos raidės išdėstytos viršutinėje eilėje vietoje skaitmenų ir kitų reikalingų ženklų (pvz., !, @, #, *). Kai tokių ženklų prireikia, tenka persijungti į anglišką klaviatūrą arba ieškoti kitų būdų tiems ženklams surinkti. Tai labai nepatogu, todėl ilgainiui imama švepluoti visai nebenaudojant diakritinių ženklų, o tai turi įtakos blogėjančiam raštingumui, kai vis labiau toleruojamos rašybos ir korektūros klaidos“, – teigia G. Grigas.

Lietuvių kalba – ne kliūtis interneto vardams

Kebli lietuvių kalbos rašyba nesutrukdė programavimo paslaugų bendrovei „NFQ Technologies“ panaudoti domeno grįžtame.lt platformos dėl koronaviruso pandemijos užsienyje įstrigusiems lietuviams palaikyti sukūrimui.

„Žaibiškai sureagavę į lietuvių užsienyje problemas, sukūrėme šią platformą tam, kad tautiečiai, kurie šiuo metu negali grįžti į Lietuvą ir nežino, ką daryti, galėtų tarpusavyje susisiekti ir susijungus į grupes, susiorganizuoti grįžimą namo ir patys. Kviečiame užsienyje įstrigusius lietuvius registruotis ir naudoti Grįžtame.LT kaip savitarpio pagalbos, palaikymo bei grįžimo organizavimo platformą“, – sako „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda.

Kūrybiškai griežtus valstybės institucijų biurokratizmo standartus sulaužė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), sukūrusi vartotojams itin patrauklią ir aiškią informacinę svetainę nebūkberyšio.lt, kurioje galima išsimatuoti savo interneto ryšio spartą, įvertinti belaidžio interneto spartas Lietuvoje, gauti patarimų dėl saugaus interneto naudojimo ir rasti kitus tarnybos siūlomus informacinius išteklius interneto vartotojams.

„Kaip ir kiekviena valstybinė institucija mes privalome turėti oficialiąją interneto svetainę rrt.lt, kurioje yra labai daug administracinės informacijos ir kuri yra svarbi institucijos veiklos viešumo prasme. Mes siekiame, kad būtų konkurencija elektroninių ir kitų ryšių sektoriuose, kad būtų palanki terpė investicijoms ir kad vartotojų teisės būtų tinkamai ginamos. Šiems tikslams mes darome labai daug dalykų – tai įvairūs matavimai ir interneto įrankiai, leidžiantys įvertinti ir lyginti skirtingų tiekėjų interneto spartas bei aprėptis, įvertinti paslaugų prieinamumą, gauti patarimų ir rekomendacijų. Tai labai vertingi informaciniai ištekliai, kuriuos koordinuoja skirtingi tarnybos padaliniai ir kuriuos kiek sudėtinga surasti mūsų informacija gausioje oficialiojoje svetainėje. Matydami šią problemą, nusprendėme ieškoti kūrybiškesnių būdų, kaip naudingus įrankius patraukliai pateikti vartotojams“, – apie tai, kaip gimė nebūkberyšio.lt idėja pasakoja RRT direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.

Pašnekovė tikina, kad interneto vardas nebūkberyšio.lt buvo pasirinktas neatsitiktinai, o .lt domenas su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis suteikia savitumo, padeda išvengti dviprasmybių ir leidžia patogiau svetainę pasiekti lankytojams, interneto naršyklių adreso eilutėje rašantiems „tikrą“ svetainės adresą.

„Turėdami svetainės idėją ieškojome draugiško vartotojams pavadinimo. Iš keleto variantų pasirinkome nebūkberyšio.lt, nes jis atrodė tinkamiausiais visomis prasmėmis. Įkurdami tiek nebūkberyšio.lt, tiek kitą mūsų svetainę švarusinternetas.lt, visais atvejais registravome abu domeno variantus – šveplą ir su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.

Mūsų kalba graži ir turtinga, turi daug savitųjų raidžių, todėl pavadinimuose dažnai jų išvengti neįmanoma. Kokia prasmė registruoti interneto vardą, jeigu jis iškraipytas? Mūsų švarusinternetas.lt ir svarusinternetas.lt yra geras pavyzdys, kai pakeitus raidę, pasikeičia paties vardo prasmė. Galimybė rašyti savitąsias lietuviškas raides domenų varduose yra labai svarbi“, – akcentuoja I. Žilionienė.

Gražiausi lietuviški interneto vardai

Siekiant puoselėti taisyklingą lietuvių kalbą internete, keisti vartotojų įpročius rašyti šveplai, atkreipti dėmesį į technines galimybes vartoti gimtąją kalbą domenuose, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos iniciatyva kasmet yra organizuojamas gražiausio lietuviško interneto vardo konkursas.

Praėjusiais metais daugiausiai internautų balsų konkurse surinko miestelio bendruomenės interneto svetainė užventis.lt ir RRT svetainė nebūkberyšio.lt. Šiais metais gražiausiais interneto vardais buvo išrinkti Biržų, Pasvalio ir Rokiškio kaimo bendruomenių svetainės vardas sukįkaimą.lt ir Žemaičių kalbos instituto svetainės vardas žemaitėjė.lt.

Download WordPress Themes Free
Download Best WordPress Themes Free Download
Free Download WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
udemy course download free
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku