KTU chemikai atrado būdą ypač greitai nustatyti cianido koncentraciją vandenyje

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) mokslininkų grupė susintetino naują medžiagą, kuri gali būti naudojama kaip cianidų detektorius vandenyje. Esant kontaktui su cianidais, ši medžiaga pakeičia spalvą vos per pusę minutės – 20 kartų greičiau nei šiuo metu komerciškai naudojami cianidų detektoriai. Cianidams aptikti naudojamas kolorometrinis metodas, t. y. matuojamas spalvos intensyvumas.

Teršalai iš metalo apdirbimo, geležies ir plieno gamyklų bei organinių chemikalų pramonės – viena pagrindinių cianidų patekimo į vandenį priežasčių. Be to, cianidai gali būti šalutinis produktas, atsirandantis chlorinant kai kurias nuotekas.

Gamtoje cianidai aptinkami daugiau nei tūkstantyje augalų rūšių, tarp kurių – sorgas, bambuko ūgliai ir net valgomasis manijokas. Santykinai maža cianidų koncentracija gali būtų mirtinai nuodinga tiek žmonėms, tiek laukinei gamtai.

„Kai kurie regionai yra labiau jautrūs vandens užteršimui cianidu nei kiti. Pavyzdžiui, tarp potencialiai pavojingiausių natūralių cianido šaltinių yra valgomasis manijokas, kuris Pietų Amerikos šalyse naudojamas maistui; jis nuodingas, jei yra paruošiamas netinkamai. Cianidų kiekis vandenyje taip pat turi būti tikrinamas ir kalnakasybos pramonėje, nes ši medžiaga naudojama aukso ir sidabro gavybai“, – sako KTU CTF Organinės chemijos katedros tyrėjas profesorius Vytas Martynaitis.

KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkų susintetintas mišinys gali būti naudojamas įvairiomis aplinkybėmis, kuriose tikėtinas apsinuodijimas cianidais. Naujoji medžiaga itin jautriai reaguoja į cianidus – ji pakeičia spalvą beveik iškart po sąlyčio su šia nuodinga medžiaga.

„Mūsų mišinys yra greitesnis nei kitos tyrinėtos ir komerciškai naudojamos kolorometrinės medžiagos. Šiuo metu rinkoje naudojamų cianido detektorių reakcijos laikas yra 20 minučių, tuo tarpu mūsų sukurta medžiaga, po kontakto su cianidais, pakeičia spalvą maždaug po pusės minutės“, – pažymi V. Martynaitis.

Esant kontaktui su cianidais, vienas iš junginio žiedų išyra ir susidaro nitrofenolatas, kuris ir suteikia spalvą. Lyginant panašias medžiagas, šiuo metu naudojamas produktuose, aptinkančiuose cianidus, KTU laboratorijose susintetintas junginys yra daugiau nei 20 kartų greitesnis.

Mokslininkų grupės susintetinta nauja medžiaga gali būti daug kur pritaikoma: pavyzdžiui, integruojant su polimerais, cianidų detektorius gali būti pateikiamas testo juostelės forma, kuri iš karto pakeičia spalvą, jei vandenyje yra cianidų pėdsakų.

KTU chemikų susintetintas junginys, naudojamas kaip cianido jonų cheminis detektorius, neseniai buvo patentuotas Europos patentų tarnyboje (EPO). Išradimas komercializuojamas padedant KTU Nacionaliniam inovacijų ir verslo centrui, kuris veikia kaip „vienas langelis“, padedantis verslui bendradarbiauti su mokslu.