KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras: „Nenustebkite, kad gimnazistai dažniau lankysis Universitete“

„Mokiniams po vasaros atostogų sugrįžus į klases, darbas vyksta pilnu tempu. Gimnazijoje daugiau gyvybės, veiksmo ir energijos – tokia ir turi būti mokykla“, – prasidėjusiais naujais mokslo metais džiaugėsi T. Kivaras.  

Pedagogas KTU gimnazijoje taip pat mokys vaikus fizikos. Šią discipliną T. Kivaras dėstys pirmoms ir trečiai gimnazijos klasėms. „Prie krūvio esu pripratęs. Anksčiau per savaitę tekdavo dėstyti virš 30 pamokų, dabar, pradėjus eiti direktoriaus pareigas, fizikos mokysiu 9 kartus per savaitę“, – intensyvaus darbo nesibaido T. Kivaras. 

– Kaip sekėsi įsilieti į KTU gimnazijos bendruomenės gyvenimą?, – paklausėme T. Kivaro.

– Su gimnazijos mokytojais buvome išvykę edukacinei kelionei į Vilnių, kur vyko komandos formavimas. Daugumai kolegų buvo įdomu išbandyti vadinamąjį „tymbildingą“ (komandos kūrimas – red. past.). Išvyka pavyko – su mokytojais nesunkiai radome bendrą kalbą. Tiek per komandos formavimą, tiek įvairių susitikimų metu kolegomis visada pabrėžiu, kad visi mokytojai gimnazijai yra vienodai svarbūs.

Nesu iš tų vadovų, kurie stačia galva neria į sprendimus ir juos priima vieni. Atsakingai žiūriu į man patikėtas pareigas ir stengiuosi kalbėtis, tartis, diskutuoti su komanda, įsiklausyti į mokytojų ir mokinių bei jų tėvų poreikius ir pasiūlymus.

– Esate ne tik naujasis direktorius, bet ir naujas gimnazijos mokytojas. Kokie jūsų lūkesčiai kolegoms pedagogams?

– Mano įsitikinimu, mokykla yra inertiškas procesas, reikalaujantis nuolatinių pokyčių. Gimnazijoje nuo šių mokslo metų pradėjo dirbti keletas naujų mokytojų ekspertų, kurie dėstys vaikams biologiją, matematiką, geografiją, vokiečių ir prancūzų kalbas bei kitas disciplinas. Naujų mokytojų įsiliejimas į gimnazijos darbą yra vienas iš pozityviųjų pokyčių.

Ne vienam mokytojui darbas su ypatingų gabumų vaikais yra ir būdas išbandyti save. Tokiems pedagogams krūvis nėra pats svarbiausias faktorius mokymo procese – jie džiaugiasi galimybe gimnazijoje dėstyti bent keletą pamokų.

Stengiamės, kad gimnazistai į mokytojus žiūrėtų kaip į mentorius. KTU gimnazijos mokytojai pasiekiami moksleiviams tiek 7 val. ryto, tiek 20 val. vakaro. Norint, kad mentorystė būtų veiksminga, reikia, kad vyktų nuolatinis bendravimas.

– Kaip KTU gimnazijos auklėtiniams sekėsi laikyti brandos egzaminus?

– Šiais metais net 51  KTU gimnazistas surinko maksimalius, šimto balų, įvertinimus. Iš jų – du vaikinai tapo penkiagubais šimtukininkais.

KTU gimnazijos auklėtiniai po mokslų baigimo priimami į lyderiaujančius Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo ir Amsterdamo universitetus.

Nuo pat pirmosios gimnazijos klasės mokome vaikus būti pilietiškais, kad įgiję išsilavinimą užsienio aukštosiose mokyklose, jie sugrįžtų į Lietuvą ir pridėtinę vertę kurtų čia, o ne svetur.

– Koks gimnazijos santykis su Kauno technologijos universitetu?

– Norime, kad mokiniai po truputį integruotųsi į Universitetą. Pavyzdžiui, šiuo metu antros gimnazijos klasės moksleivė pradėjo lankyti tris matematikos modulius, dėstomus KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete, o trečios gimnazijos klasės moksleivis atlieka laboratorinius darbus ir tiriamąją veiklą KTU Cheminės technologijos fakultete.

Gimnazijos mokiniai patys pradeda rinktis, kokius dalykus ir kokiu lygiu nori mokytis: ar pakanka mokyklinio, ar reikia pereiti prie universitetinio.

Tai, kad gabiausiems mokiniams galime pasiūlyti klasę po truputį keisti į auditoriją, suteikiant jiems galimybę išnaudoti savo potencialą ir žinias, yra didžiulis pliusas. Taigi, nenustebkite, kad gimnazistai dažniau lankysis Universitete.

Norėtųsi, kad ateityje tokiems mokiniams KTU išklausytų paskaitų kreditai būtų užskaityti stojant į Universiteto siūlomas studijų programas.

– Kokias naujoves esate numatęs KTU gimnazijai?

– Pirmas didesnis žingsnis, prasidėjus naujiems mokslo metams – fizikos pamokos persikėlė į KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedrą. Ateityje bandysime ir chemijos pamokas perkelti į Universiteto erdves. Tokiu būdu siekiame aktyvinti bendradarbiavimą su KTU, moksleivius supažindinti su aukštąja mokykla ir tuo pačiu sustiprinti technologinius mokslus. 

Mezgame ryšius ir su KTU Informatikos fakultetu. Norime, kad gimnazistai įgytų kuo daugiau informatikos žinių, mokytųsi programavimo.

Taip pat esame sudarę grupes iš dvidešimties labiausiai motyvuotų gimnazistų, dalyvausiančių biotechnologijų edukacinėje programoje, kurią ves VšĮ „Gamtos mokslų ugdymo centro“ specialistai. Šie moksleiviai jau dabar galvoja apie biochemijos, medicinos studijas.

– Taigi, gimnazistams sudarytos sąlygos mokytis pagal individualius poreikius?

– Taip, kiekvienas gali mokytis pagal poreikius ir galimybes. Šiuo metu esame padalinę trečios gimnazijos klasės moksleivius į grupes, besimokančius matematikos pagal jų turimus gebėjimus. Tiems, kuriems mokyklinis kursas nebeįdomus, juos mokyti atvyksta Universiteto docentas. Tuo tarpu tiems gimnazistams, kuriuos domina geras pasiruošimas egzaminui – taip pat numatytas atskiras mokymosi lygis.

Didelį dėmesį skirsime dvyliktokams, besiruošiantiems brandos egzaminams. Rengiame tam tikras edukacines programas, kurios moksleiviams padėtų tinkamai pasiruošti laukiančiam žinių patikrinimui.

Taip pat stipriname užsienio kalbų mokymąsi: be japonų, ispanų ar lotynų kalbų, šiais metais bus galima mokytis ir kinų kalbos.

– Kokius tikslus sieksite įgyvendinti būdamas gimnazijos direktoriumi?

– Vienas iš tikslų yra stiprinti bendradarbiavimą su Universitetu. Sieksiu, kad gimnazistai turėtų galimybę naudotis KTU laboratorijomis, kuriose galėtų atlikti įvairius praktinius darbus. Noriu, kad moksleiviai Universitete nebūtų turistai, o kasdieniai lankytojai. 

Ateityje sieksime dar glaudesnio bendradarbiavimo ne tik su KTU, bet ir su KTU Inžinerijos licėjumi, KTU Vaižganto progimnazija, kurioje nuo šių mokslo metų su aštuntokais dirba du mūsų gimnazijos mokytojai.

Visgi, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad KTU gimnazijos rezultatai neprastėtų ir išliktų vieni geriausių Lietuvoje. 

– Esate minėjęs, kad mėgstate sportą. Ar žaidžiate su gimnazistais krepšinį, futbolą?

– Taip, labai mėgstu sportą. Matyt, tai ne paslaptis ir aktyviausiems gimnazijos sportininkams (šypsosi, – red. past.). Buvau pakviestas prisijungti prie jų krepšinio komandos šį pavasarį Visuomenės harmonizavimo parke vykusioje sporto šventėje. Organizuotame krepšinio turnyre kartu su gimnazistais iškovojome pergalę.

Šiais technologijų laikais, kai didžiąją laiko dalį praleidžiame prie išmaniųjų telefonų ar kompiuterių ekranų, labai svarbu nepamiršti sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį. Prasta fizinė forma turi įtakos ir mokslo rezultatams.

Prisimenu, kai pats buvau moksleivis, mokytojai žinojo, kad į sporto salę ateisime ir prieš pamokas, ir po jų.

– Ko norėtumėte palinkėti gimnazistams, prasidėjus naujiems mokslo metams?

– Daryti tai ir mokytis to, kas teikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, mane džiugina mokymo procesas – dėl to tuo ir užsiimu. Darykite tai, kas miela jums, o ne jūsų tėvams ar draugams.