KTU industrinių technologijų vadybos studentas: vis daugiau paskaitų čia primena rimtas ekspertines konferencijas

Teigiantiesiems, kad studijas baigusių jaunųjų specialistų pasirengimas ir žinios dažnai neatitinka darbo rinkos, būsimų darbdavių  lūkesčių bei poreikių, verslo atstovus į studijų procesą vis aktyviau įtraukiantis Kauno technologijos universitetas (KTU) turi rimtą kontrargumentą. Vienas tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – industrinių technologijų vadybos bakalauro programa. Verslo atstovai prisidėjo atnaujinant šios programos modulių tinklelį bei tapo neatsiejama studijų proceso dalimi.

Industrinių technologijų vadybą studijuojančio Luko Barasnevičiaus teigimu, KTU atsiranda vis daugiau paskaitų, kurios primena populiarias, aukšto lygio ekspertines konferencijas.

„Turėjome modulį „Pardavimų valdymas“, kurį dėstė pardavimų srities profesionalai iš žinomų įmonių. Iš jų išgirdome apie pardavimuose naudojamas gudrybes, daromas klaidas, o paskaitos labiau priminė geras konferencijas, už kurias paprastai tektų susimokėti“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentas Lukas.

Studijuodamas vaikinas stengiasi maksimaliai išnaudoti visas Universiteto suteikiamas galimybes. Du studijų semestrus jis praleido partnerių universitetuose Ispanijoje ir Nyderlanduose, šiuo metu atlieka praktiką kompanijoje „Hella Lithuania“.

Inovacijos mokymo metoduose

L. Barasnevičius įsitikinęs, kad studijos KTU savo kokybe gali lygiuotis su gerais užsienio universitetais.

„Čia sparčiai daugėja praktinių, inovatyvių ir interaktyvių paskaitų. Turėjau ir modernia dizainu grįsto mąstymo metodologija paremtų modulių, kuomet medžiaga įsisavinama realiai simuliuojant situaciją bei vedant diskusiją. Industrinių technologijų vadybos programos tinklelis sukurtas bendradarbiaujant Universiteto, studentų bei verslo atstovams, todėl jį sudaro išties reikalingi ir aktualūs moduliai“, – sako Lukas.

Tris studijų programos modulius („Transporto logistika“, „Logistikos pagrindai“, „Gamybos kontrolė ir valdymas“) kuruojantis KTU Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėjas, lektorius Valentas Gružauskas sako, kad iš esmės keisti mokymo metodus skatina sparčiai didėjantis informacinių ir komunikacijos technologijų naudojimas.

„Edukacinių žaidimų, simuliacijų ir scenarijų taikymas bendradarbiaujant su verslu ugdo tarpdisciplininius būsimų specialistų gebėjimus ir kompetencijas, skatina generuoti idėjas, kurti inovacijas“, – aiškina V. Gružauskas.

Pirmenybė – žinioms iš praktinių atvejų

Verslo įmonių dalyvavimas mokymo procese, anot V. Gružausko, yra būtina sąlyga siekiant studentus kuo geriau paruošti darbo rinkai. Pasak jo, vis dažniau taikomas mokymosi principas „iš viršaus į apačią“, kuomet iš pradžių vystomi įvairūs praktiniai projektai, o tik po to suteikiamos fundamentalios žinios.

„Pavyzdžiui, logistikos įmonė „Laiko juosta“ programos studentams pateikė dvi atvejo analizes, susijusias su transporto srautų optimizavimu ir dalinių krovinių rinkimo metodologija. Studentai turėjo galimybę konsultuotis su įmonės atstovais ir jiems pristatyti savo rekomendacijoms. Susipažinę su projekto „Cluster 2.0“ problematika ir statistiniais duomenimis, industrinių technologijų vadybos studentai teikė rekomendacijas, kaip tobulinti sandėlių infrastruktūrą Europoje. Apie gamybos ir transporto srautų paskirstymą programos studentai mokosi žaisdami „Medžio distribucijos žaidimą“, kuris supažindina su paklausos svyravimo ir inventoriaus lygio planavimo problemomis bei ugdo kritinį mąstymą“, – apie studijas pasakoja V. Gružauskas.