KTU mokslininkai bendradarbiaudami kartu su užsienio tyrėjais sukūrė mokymosi kursą demencija sergančiųjų geresniam pažinimui

Svarbiausios | 2020-01-02

Demencija yra viena iš labiausiai paplitusių ir sunkiausių ligų vyresniame amžiuje. Remiantis mokslininkų skaičiavimais, iki 2030 m. pasaulyje bus 74,7 mln. žmonių, sergančių įvairiomis demencijos formomis, o šios ligos išgydyti neįmanoma – vaistai skirti tik ligos simptomams šalinti.

Dažnai ne medicininį išsilavinimą turintys žmonės supainioja demenciją su Alzheimerio liga.

„Šios dvi ligos išties susijusios, demencija gali išsivystyti iš Alzheimerio ligos, kuri sudaro 50-60% visų demencijos atvejų ir pasireiškia nenormaliais smegenų audinio pakitimais“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesorius Rytis Maskeliūnas.

Rytis Maskeliunas

Mokslininko ir jo kolegų vykdyto projekto iDO (Innovative Digital Training Opportunities on Dementia for Direct Care Workers) rėmuose sukurtame kurse pateikiamas turinys yra skirtas asmenims, slaugantiems ar prižiūrintiems žmones su demencijos simptomais. Medžiaga sukurta remiantis tarptautiniu mastu pripažinta gerąja demencijos priežiūros praktika, o kurso dalyviai išmoks pagerinti demencija sergančių žmonių ir jų šeimų priežiūros kokybę.

Pasak projekto vadovo R. Maskeliūno, projektu siekiama paskatinti tiesioginės priežiūros darbuotojus įgyti įgūdžių.

„Rugsėjo pradžioje organizavome mokymus – aplankėme Respublikinės Kauno ligoninės personalą ir Kauno Panemunės socialinės globos namus. Mūsų sklaidos renginiuose didžiąją dalyvių dalį sudarė slaugytojai, dirbantys su demencija sergančiais asmenimis. Slaugytojams buvo sudaryta galimybė užsiregistruoti į kursus ir juos įvertinti – pastaroji dalis mums itin svarbi, siekiant kursą patobulinti“, – teigė profesorius.

Ligos kompleksiškumas: nuo fiziologijos iki psichologijos

Visi mokymų dalyviai sutiko su teiginiu, kad įprastai žmonės demencijos sutrikimą sieja tik su atminties praradimu ir dažnai nežino, kokie yra kiti demencijos požymiai ir iš jų kylantys sudėtingesni sutrikimai.

Pasak Respublikinės Kauno ligoninės vyriausiosios slaugos administratorės Marijos Žeruolienės, simptomai niekada neturi būti laikomi pakankamais, todėl norint pasirinkti tinkamą gydymą, būtina tiksli klinikinė diagnozė.

„Liga nėra susijusi tik su fiziniu negalavimu. Reikia atkreipti dėmesį į psichologines ir socialines demencijos pasekmes“, – kalbėjo M. Žeruolienė. Pasak jos, labai svarbu pastebėjus pirmuosius simptomus laiku kreiptis į gydytoją specialistą. Šiuolaikiniais vaistais galima pristabdyti ligos progresavimą ir taip ilgiau išlikti savarankiškam, džiaugtis geresne gyvenimo kokybe.

Demencija – tai nėra tik ligos pavadinimas. Tai skėtis apjungiantis eilę vis labiau ir labiau nerimą keliančių simptomų, susijusių su žmogaus mąstymu bei elgsena. Anot projekte dalyvavusių mokslininkų, stebina eilė faktų.

Pirmasis jų, kad Alzheimerio asociacijos duomenimis, 2050 metais net iki 3% visų senyvo amžiaus žmonių gali turėti demencijos simptomų. Įdomu ir tai, kad šis amžiaus slenkstis vis „leidžiasi“, pastebimi susirgimai vis jaunesniems žmonėms.

Antrasis – demencijos poveikis labiausiai pasireikš mažiau pasiturinčiose bei mažiau išprususiose visuomenės grupėse. Nenuostabu, kad dažnas šį itin rimtą sutrikimą ignoruoja kaip nereikšmingą. Ypač ankstyvosiomis stadijomis, kai simptomai dar yra neryškūs. Trečiasis – statistika sako, kad daugiau nei pusė sergančiųjų – moterys, o tai kelia daug nerimo tokiose šalyse kaip Lietuva, kur vyrų gyvenimo trukmė yra ženkliai trumpesnė ir vyresnio amžiaus moterys dažnai lieka vienišos bei socialiai pažeidžiamos.

Sukurtas ir rimtasis žaidimas

Vienas iš dvejus metus vykusio projekto rezultatų – rimtasis žaidimas. Kaip pasakoja KTU IF profesorius R. Maskeliūnas, žaidimo trukmė, sudėtingumas ir įtraukiamumas buvo modeliuojami ir nuo pat pradžių suprojektuoti atsižvelgiant į reikalavimus ir poreikius, kuriuos nurodė tiesioginės priežiūros darbuotojai, žmonės, sergantys demencija, šeimos globėjai ir demencijos ekspertai.

„Mūsų žaidimo modelis paremtas supaprastinta poreikių sistema, pritaikyta „SIMS“ žaidimuose. Žaidime išskiriami dviejų tipų poreikiai: materialiniai/fiziniai (alkis, poilsis) ir socialiniai (sąveika). Žaidėjas turi patenkinti žaidime vaizduojamo sergančiojo poreikius, papildydamas išteklius, tačiau tai gali turėti šalutinį poveikį kitiems poreikiams“, – pasakojo R. Maskeliūnas.

Žaidimo vidinę būseną apibūdina trys kintamųjų grupės: nepriklausomos, tarpinės ir priklausomos. Nepriklausomi kintamieji nesikeičia viso žaidimo metu, o jų vertės žaidimo pradžioje yra atsitiktinai priskiriamos iš duotų rinkinių. Tarpiniai ir priklausomi kintamieji kinta žaidimo eigoje, tačiau visos šios grupės yra susijusios.

Mokymasis per žaidimą ir interaktyvumą

Pasak KTU IF mokslininko, žaidimas taip pat teikia grįžtamąjį ryšį, tad jį galima laikyti mokymosi veikla mokymosi aplinkoje. Žaidimas skirtas greitai ir suprantamai patobulinti demencijos pacientų priežiūros įgūdžius, pagerinti bendrą požiūrį į demencijos problemą, pakelti motyvaciją ir įsitraukimą į demencijos priežiūrą, augant slaugytojo pasitikėjimui savimi ir be abejo augančia paciento priežiūros kokybe.

Jame pritaikomi ir žaidžiančiųjų dėmesį ilgesnį laiką išlaikyti padedantys žaidimizacijos elementai, tokie kaip, pavyzdžiui, siekis surinkti maksimalų priežiūros kokybės žvaigždučių skaičių, iliustruojantį aukštą jūsų žinių lygį per žaidimo situacijų prizmę.

„Žaidimas buvo išbandytas MOOC bandomųjų bandymų metu ir buvo įvertintas teigiamai kaip efektyvus būdas pagerinti žinių perdavimą“, – džiaugėsi R. Maskeliūnas.

Asmenims, susiduriantiems su demencijos priežiūra, tampa labai svarbu greitai ir efektyviai patobulinti savo įgūdžius, taip suprantant skirtumus tarp įvairių demencijos laipsnių, formų ir pritaikyti tokius gebėjimus sprendžiant įvairias realaus gyvenimo situacijas, gerinant tiek savo psichologinę būseną, tiek paciento priežiūros kokybę.

Sėkmės garantas – slaugų kompetencijų gilinimas

Mokymuose dalyvavusios asociacijos, besirūpinančios neišnešiotų naujagimių gerove, „Padedu augti“, vadovės Ingos Laukytės-Budrienės teigimu, būtų galima išskirti ryškų lyties aspektą.

„Lietuvoje moterų gyvenimo trukmė yra žymiai ilgesnė nei vyrų, todėl dauguma demencija sergančiųjų greičiausiai yra moterys. Tas pats pasakytina ir apie slaugytojus – dauguma yra moteriškosios lyties“, – teigė I. Laukytė-Budrienė.

Pasak jos, kitas ne ką mažiau svarbus aspektas – gilinti slaugų rūpinimosi pačiais savimi įgūdžius, mat rūpintis demencija sergančiu asmeniu yra tiek fiziškai, tiek psichologiškai sudėtingas darbas.

Mokymų dalyviai pripažino, kad žinios gali palengvinti darbą su demencija sergančiais pacientais ne tik slaugytojoms ir gydytojams, bet, svarbiausia, namų priežiūros darbuotojui, kuris dažnai paliekamas vienas.

Medicinos specialistai išreiškė nuomonę, kad keliasluoksnė mokymosi medžiaga gali pagerinti paciento pasitenkinimą gydymo paslaugomis.

„Slaugytojai turi didžiausios įtakos slaugai ir, žvelgiant į ateitį, labai svarbu, kad specialistai išliktų aktyvūs ir motyvuoti siekti pokyčių, nes ir pats slaugos procesas reikalauja analitinio mąstymo ir proceso analizės“, – sakė KTU IF mokslininkas R. Maskeliūnas.

Daugiau apie vykdytą projektą: https://idoproject.eu/

Download Premium WordPress Themes Free
Free Download WordPress Themes
Download WordPress Themes Free
Download WordPress Themes
free online course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku