KTU mokslininkai: politinis efektyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje

Svarbiausios | 2020-01-09

Vidurio, Pietų bei Rytų Europos šalyse politinis efektyvumas yra mažesnis – taip teigia KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto tyrėjai. Tai reiškia, kad žmonės gyvenantys šiuose regionuose mažiau pasitiki savo galimybėmis dalyvauti politikoje ir mano, kad jų veiksmai nedaro poveikio valdančiųjų sprendimams, todėl jų politinis dalyvavimas mažesnis.

Siekiant nustatyti politinio efektyvumo tendencijas ir veiksnius Europoje, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai išanalizavo Europos socialinio tyrimo (angl. European Social Survey, ESS) 8-osios bangos duomenis.

ESS – tai vienas iš svarbiausių tyrimų, analizuojančių Europos gyventojų nuostatas, vertybes ir elgseną, įskaitant ir politinį efektyvumą. Šis duomenų šaltinis garsėja griežtais metodologiniais standartais, leidžiančiais atlikti tikslius palyginimus tarp šalių.

Studijos autoriai – profesorė Eglė Butkevičienė ir vyr. mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius. Jos rezultatai yra susiję su tyrimais, kuriuos grupė vykdo H2020 projekto DEMOS metu.

Mažas politinis efektyvumas kenkia demokratijai

Pasak tyrėjų, politinis efektyvumas paprastai skirstomas į vidinį ir išorinį. Prie vidinio efektyvumo priskiriamas piliečių įsitikinimas, kad jie yra ne tik kompetentingi suprasti, bet ir gali veiksmingai dalyvauti politinėje veikloje. Tuo tarpu, išorinis politinis efektyvumas yra susijęs su žmonių įsitikinimu, kad valdžios institucijos atskaitingos jiems ir priima sprendimus atsižvelgdamos į jų valią.

„Nustatyta, kad politinis efektyvumas yra susijęs su dalyvavimu politikoje ir apskritai su demokratinių šalių valdymo kokybe. Mažas politinis efektyvumas reiškia, kad piliečiai nepasitiki vyriausybės institucijomis ir netiki, kad jų veiksmai turės įtakos valdymui. Todėl mažas politinis efektvumas susijęs su su politiniu susvetimėjimu, kuris kenkia demokratijai“, – aiškina mokslininkai.

ESS 8-tosios bangos politinio efektyvumo tendencijų analizė atskleidė, kad Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos, Švedijos ir Vokietijos gyventojų politinio efektyvumo rodikliai yra aukščiausi. Tuo tarpu Lietuvos, Rusijos, Italijos, Slovėnijos ir Estijos gyventojai pasižymi žemiausiu politiniu efektyvumu.

Politinis susvetimėjimas gali paskatinti protestus

Mokslininkų teigimu, piliečių politiniam efektyvumui įtakos turi socialiniai, ekonominiai ir individualūs veiksniai. Individualiu lygmeniu, politiškai efektyvesni yra vyrai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, gyvena didmiesčiuose, negyvena santuokoje, neturi vaikų, nėra išėję į pensiją, turi didesnes namų ūkio pajamas, priklauso aukštesnei socialinei klasei.

Socialiniu ir ekonominiu požiūriu, politinis efektyvumas yra didesnis ekonomiškai turtingesnėse ir lygesnėse visuomenėse. Be to, šalyse, kuriose demokratinė tradicija senesnė, žmonės pasižymi didesniu politiniu efektyvumu.

„Žemas politinis efektyvumas gali lemti politinį susvetimėjimą, kuris gali paskatinti įvairias protesto akcijas bei būti viena iš svarbių priežasčių, lemiančių populistines pažiūras ir balsavimą už populistines partijas“, – teigia mokslininkai.

Jie siūlo ir toliau tirti politinio efektyvumo ir populizmo sąsajas, nes tai yra perspektyvi ir svarbi mokslinių tyrimų kryptis.

Išsamesnį studijos aprašymą rasite čia.

Autoriai:

(1) Profesorė E. Butkevičienė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo prodekanė. Jos mokslinių tyrimų interesai apima pilietinę visuomenę, socialines inovacijas, socialinį verslą, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas bei tarpkultūrinę lyginamąją duomenų analizę.

(2) Dr. V. Morkevičius yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Jo mokslinių tyrimų interesai apima visuomenės ir elito požiūrį ir elgesį, socialinį stratifikavimą, politinį ir žiniasklaidos diskursą, teksto analizę ir socialinių duomenų analizę (taikomąją statistiką, kokybinę duomenų analizę ir kokybinę lyginamąją analizę). V. Morkevičius yra knygos „Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas“ vienas iš autorių (kartu su Irmina Matonyte).

Download Premium WordPress Themes Free
Download WordPress Themes Free
Download WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
free download udemy course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku