KTU mokslininkas apie 5G: sąmokslo teorijos – be pagrindo, laukia fantastiška ateitis

Kiekvieną dieną savo išmaniuosiuose telefonuose atveriame ne vieną, o dažnai ir dešimtis įvairiausių aplikacijų, kurios mums padeda bendrauti su šeimos nariais, stebėti orus ar užsisakyti maisto į namus. Tačiau kokius pokyčius atneš naujasis 5G standartas?

Maisto užsakymas, lojalumo kortelės programėlėse ir dar daugybė kasdienę buitį palengvinančių dalykų šiandien sudėti į mūsų kišenėje gulintį išmanųjį telefoną.

Tiesa, šių paslaugų greičiausiai neturėtume be vieno sparčiausio bei pigiausio Europoje 4G mobiliojo ryšio. Pamažu pradedame kalbėti ir apie daug spartesnį penktos kartos mobilųjį ryšį, kitaip vadinamą 5G.

Tačiau kuo skiriasi ir kokias naujoves mums gali atnešti 5G ryšys? Savo įžvalgomis dalinasi Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) dėstytojas docentas Vitas Grimaila.

Pastaruoju metu sąmokslo teorijų mėgėjų mitais bandomas apipinti 5G yra ne kas kita kaip penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas, kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, kuri pasižymi ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.

Pagrindinis skirtumas tarp 5G ir 4G ryšio – dažnis

„Šiuo metu Lietuvoje 4G internetui naudojamas 2,6 GHz dažnio bangos, 5G – bus naudojamos 3,5 GHz dažnio bangos, kurios jau daugiau kaip prieš 10 metų buvo naudojamos Lietuvos radijo ir televizijos centro“, – pasakoja mokslininkas.

Jo teigimu, pasitraukus TV dažniui bus naudojama 700 MHz dažnis, kuris yra artimas 4G dažnio diapazonui – 800 MHz.

„Didžiausias ir šiai dienai galimas naudoti yra 26 GHz dažnio diapazonas, kuris Lietuvoje buvo naudojamas LMDS sistemos, jos veikimo principas panašus kaip mobilaus ryšio bazinės stoties, tik perdavimo sparta didesnė, o galinės stotys nėra mobilios. Šiai dienai 3,5 GHz dažnio nėra galimybės naudoti, nes vyksta įvairios diskusijos bei derybos su Rusijos federacija, kadangi turime koordinuoti dažnio naudojimą ir pasienio zonoje“, – apie esminį skirtumą pasakoja KTU EEF dėstytojas.

V. Grimaila pabrėžia, kad visi diapazonai komunikacijų istorijoje yra naudojami ir jau buvo naudoti – tai nėra visiškai naujo dažnio diapazonai, kurių veikimas būtų nepažįstamas. Dažnio diapazonai gali skirtis ir pagal kontinentą, o taip istoriškai nusistovėjo, kad įvairūs diapazonai naudojami įvairiems tikslams.

5G – žvilgsnis į ateitį

„5G – technologijų paslaugų grupė, kuri užims iki 20 kartų didesnę perdavimo spartą. Interneto sparta bei minimalus vėlinimas reikalingas net ir medicinai – pvz. telemedicinai. Siekiama to, kad chirurgas dirbantis Londone galėtų gyvai stebėti operaciją Vilniuje“, – pasakoja mokslininkas.

Mokslininko teigimu, mes stovime prie didelės revoliucijos slenksčio – su 4G atsiradimu atsirado bei išsivystė programėlės, dalinimosi ekonomikos lyderiai kaip UBER, atsirado naujos verslo šakos su didžiule pridėtine verte.

„Ko mes galim tikėtis iš 5G – sunku net ir įsivaizduoti. Jai turėsime 5G, drąsiai galėsim kalbėti apie daiktų internetą bei savavaldžius automobilius. Tikėtina, kad kaip ir 4G, taip ir 5G paskatins bendrojo vidaus produkto augimą“ – sako V. Grimaila.

Prašo netikėti sąmokslo teorijomis

Mokslininkas sako, kad 5G be daugybės privalumų bandoma apipinti ir įvairiais nuogąstavimais.

„Dažniausiai girdimas nuogąstavimas, kad 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai – padaugės vėžinių susirgimų ir t.t. Šias teorijas galima paneigti tik moksliniais įrodymais. O jie yra tokie, kad žmogaus organizmui yra pavojingos didesnės kaip 3Thz dažnio bangos. O tai beveik 100 kartų didesnis dažnis, nei anksčiau minėto 5G ryšio“, – mokslo prašo kliautis KTU docentas.

Jo teigimu, Lietuvoje taip pat yra naudojamos ir 60 bei 80 GHz sistemos. Kadangi šis dažnis yra itin aukštas, todėl jo skvarba yra nedidelė – veikimo nuotolis tesiekia 100 metrų, todėl šių sistemų, kaip ir 5G, panaudojimas plačiu mastu galimas tik stadionuose, arenose – ten, kur yra reikia padidinti duomenų perdavimo spartą.

„Paminėti dažniai, ypač pvz. 26 GHz, reikalauja tankesnio tinklo, tačiau nebūtinai jis bus tankinamas. Kalbant apie 5G arba 3,5 GHz, Lietuvoje viskas yra dar tik pradiniame etape, ir  šis procesas galimai užsitęs“, – sako KTU docentas.

V. Grimailos teigimu, tikėtina, kad įranga bus montuojama ant jau esamos infrastruktūros nekuriant papildomų stotelių, o papildomų stotelių atsiradimas galimas tokiose vietose kaip prekybos centrai, arenos – ten, kur lankosi dideli žmonių srautai.

„Reikia nepamiršti, kad ir vienos naujos stotelės įrengimas reikalauja didžiulių investicijų, kuri šiai dienai, kuomet nepradėta sparčiai diegti 5G ryšio sistema, yra bevertė“, – pabrėžia mokslininkas.