Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (angl. CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės (CBG) susitikime grupės vadove vienbalsiai perrinkta KTU docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Brigita Abakevičienė.
Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo instituto (KTU MMI) mokslininkė CBG vadove perrinkta dvejų metų kadencijai. Jos pavaduotoju perrinktas Latvijos mokslininkas dr. Kārlis Dreimanis, Dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų instituto direktorius iš Rygos technikos universiteto (RTU).
KTU atstovė, vienbalsiai perrinkta CERN Baltijos grupės vadove, turės organizuoti ir koordinuoti grupės veiklą bei atstovauti grupės narių interesams CERN.
Pasak KTU mokslininkės dr. B. Abakevičienės, CBG misija – koordinuoti aukštųjų energijų dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų, įskaitant didžiųjų duomenų bei skaičiavimo technologijas, strategiją ir veiksmus Baltijos šalių mokslo institucijose bei universitetuose ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su CERN.
„Kiekviena CBG priklausanti Baltijos šalis siekia gauti visateisę CERN narystę. Be to, aktyviai dirbama dalyvaujant didžiuosiuose CERN eksperimentuose, tarptautiniuose moksliniuose projektuose, Baltijos šalių mokytojų programoje, organizuojant tarptautines konferencijas ir vasaros mokyklas, tarptautines meistriškumo pamokas moksleiviams, mokytojams, studentams bei plačiai visuomenei“, – pasakoja CERN Baltijos šalių grupės vadovė.
Siekiama pažangaus dalelių terapijos centro Baltijos šalyse
2024 metais Estija tapo visateise CERN nare, tuo tarpu Latvija ir Lietuva yra asocijuotos narės, artimoje ateityje siekiančios visateisės narystės statuso. Šių metų sausį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikdamas su CERN generaliniu direktoriumi dr. Marku Thomsonu, išreiškė Lietuvos visateisės CERN narystės siekį.
„Įsivaizduokite dalelių (protonai, anglies ar helio jonai) spindulį, kuris kiaurai pereina sveikus žmogaus audinius jų nepažeisdamas ir pasiekia naviko audinius bei juos sunaikina. Tai nėra mokslinė fantastika, o dalelių terapijos realybė. Priešingai nei įprasta radioterapija, kurioje naudojami rentgeno spinduliai, kurie praranda energiją viso kelio metu, dalelių terapija veikia chirurginiu tikslumu. Krūvį turinčios dalelės savo energijos piką pasiekia tik tam tikrame audinių gylyje. Fizikoje tai vadiname terminu Brego smaile“, – teigia KTU mokslininkė.
Pasak jos, tai leidžia gydytojams sukoncentruoti visą dalelių energiją į naviką, radikaliai sumažinant šalutinį poveikį pacientui. Nors Europoje jau veikia daugiau nei 30 tokių modernių centrų, Baltijos šalys išlieka „baltąja dėme“ žemėlapyje.
„Esame vienas iš dviejų regionų žemyne, kuriame ši gyvybes gelbstinti technologija vis dar neprieinama“, – pabrėžia dr. B. Abakevičienė.
Helio jonų sinchrotronas – tai CERN plėtojama technologija, kuri galėtų atsidurti Baltijos šalių dalelių terapijos centre. Helio jonų terapija yra tikslesnė nei protonų, tačiau žymiai pigesnė nei anglies jonų.
Be to, šis sinchrotronas galėtų būti pritaikytas ne tik gydymui, bet ir branduolinės medicinos bei moksliniams tyrimams, pradedant radioizotopų gamyba, baigiant helio jonų ar, ilgalaikėje perspektyvoje, protonų terapija. Nors didelę šio centro dalį sudarytų klinikinė praktika ir dalelių terapija, visgi tai pirmiausia būtų mokslinių tyrimų centras.
Ruošiasi istoriniam lūžiui
Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) ruošiasi istoriniam lūžiui, tačiau galutinis verdiktas dėl naujos kartos mokslinės infrastruktūros bus priimtas tik po kelerių metų.
Šis sprendimas yra kritiškai svarbus moksliniam tęstinumui užtikrinti, mat naujasis įrenginys turėtų tapti tiesioginiu įpėdiniu šiuo metu modernizuojamam Didžiajam hadronų priešpriešinių srautų greitintuvui (High-Luminosity Large Hadron Collider, HL-LHC), kurio eksploataciją numatoma užbaigti 2041 m.
Šio projekto strateginės galimybių studijos darbo grupė pabrėžia, kad planuoti dešimtmečius į priekį būtina tam, kad pasaulinio lygio tyrimai Europoje nenutrūktų HL-LHC išnaudojus savo mokslinį potencialą, todėl FCC statyba ir administravimas CERN bazėje laikomi prioritetine kryptimi, leisiančia organizacijai išlikti pagrindiniu globaliu mokslo traukos centru visą antrąją XXI amžiaus pusę.
Sunkvežimį pakrovė antimaterija
Šiuo metu Lietuvos mokslininkai dalyvauja Kompaktiško miuonų solenoido (Compact Muon Solenoid, CMS) ir Didžiojo hadronų greitintuvo (Large Hadron Collider, LHC) eksperimentuose bei išlaiko stiprią poziciją detektorių mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose, bet mokslinis potencialas yra dar didesnis.
Taip pat Lietuvos bendradarbiavimas su CERN įgavo didesnį pagreitį, kai 2022 metais, sulaukus LR Vyriausybės paramos, strateginį veiksmų koordinavimą perėmė Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas. Šiuo metu ši struktūra vienija 12 pajėgiausių mokslininkų grupių iš keturių šalies mokslo centrų: KTU, LSMU, VU ir LEI. Konsorciumo veikla apima ne tik aukšto lygio tyrimus, bet ir investiciją į jaunuosius ateities talentus, jis aktyviai skatina moksleivių ir studentų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais, organizuoja pažintines išvykas į CERN laboratorijas bei naudoja šios organizacijos informacinius išteklius Lietuvos švietimo sistemoje.
„Svarbu paminėti, kad CERN Baltijos šalių grupės kasmetinis susitikimas vyko tuo pačiu metu, kai po CERN teritoriją važinėjo specialus sunkvežimis, pakrautas antimaterija. Vėlgi, tai skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau mokslininkams pavyko sukaupti 92 antiprotonų debesį inovatyviuose nešiojamuose kriogeniniuose „Penningo spąstuose“. Įrenginys buvo atjungtas nuo eksperimentinės sistemos, pakrautas į sunkvežimį ir sėkmingai gabenamas sunkvežimiu. Tai neįtikėtinas pasiekimas, žinant, kad antimateriją išlaikyti yra ekstremaliai sudėtinga – vos susilietusi su įprasta medžiaga, ji akimirksniu anihiliuoja (išnyksta išskirdama energiją)“, – pasakoja dr. B. Abakevičienė.
Fizikai mano, kad tiksliai išmatavus antiprotonų savybes, pavyzdžiui, jų vidinį magnetinį momentą, ir palyginus juos su protonų matavimais, galima paaiškinti, kodėl materija išliko, o antimaterija beveik visiškai išnyko. Todėl CERN bandymo pavėžėti antimateriją tikslas – transportuoti antiprotonus į kitas Europos laboratorijas, pavyzdžiui, Heinricho Heine universitetą Diuseldorfe (Vokietija), kur būtų galima atlikti itin didelio tikslumo antiprotonų savybių matavimus, naudojant tikslesnius prietaisus ir eksperimentus.
Naujai išrinktos vadovės teigimu, Lietuvos universitetų fizikai, matematikai, mechanikos ir mechatronikos, elektronikos, architektūros, informatikos, dirbtinio intelekto specialistai taip pat turi unikalias galimybes prisijungti prie vykdomų CERN eksperimentų, o studentai gali aktyviai dalyvauti ir teikti paraiškas trumpalaikėms ir ilgalaikėms stažuotėms.
