KTU profesorė Daiva Dumčiuvienė. Europos Komisijos prioritetas – žmonėms tarnaujanti ekonomika

Svarbiausios | 2021-06-11

Daiva Dumčiuvienė, Kauno technologijos universiteto, ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė.

Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.

2019 metų gruodį EK paskelbtas „Europos žaliasis kursas“ buvo ilgalaikis planas, kad iki 2050 metų Europos Sąjungos (ES) ekonomika taptų tvari. Tačiau greitai besikeičianti ekonominė aplinka, susijusi su COVID-19 sukelta pandemija, paskatino Europos Komisiją planuoti ir pateikti alternatyvius sprendimus kaip valdyti galimą ekonominį pandemijos poveikį.

Nuo krizės COVID-19 pradžios ES ėmėsi veiksmų šalinti dėl pandemijos sukeltoms kliūtims, pradedant medicinos reikmenų tiekimu. Pirmajame etape buvo svarbu suvaldyti kilusią sveikatos krizę, todėl priemonėmis buvo siekiama stiprinti sveikatos priežiūros sistemas, išsaugoti darbo vietas ir padėti verslui.

Tačiau aktuali ir pagalba ES piliečiams, patekusiems į trečiąsias šalis, prekių judėjimui ES bendrojoje rinkoje ir rengiant ilgalaikį ekonominį atsaką.

Pokyčiai šalyse skirtingi

Šiuo metu svarstoma ne tik tai, kaip koordinuotai sušvelninti atsiradusius apribojimus, bet ir kokios reagavimo priemonės bus reikalingos ilguoju laikotarpiu. Reikėtų pažymėti ir tai, kad ES taip pat imasi veiksmų, kad sustiprintų pasaulinį atsaką į COVID-19.

2020 m. gegužės 27-ą dieną Europos bendrija patvirtino tris pagrindinius veiksmus pašalinti socialines ir ekonomines pandemijos COVID 19 pasekmes. Buvo nuspręsta padidinti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos viršutines ribas, sustiprinti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą bei sukurti ES „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“  (angl. Recovery and Resilience Facility ), kurios pagrindinė dalis – „Naujos kartos ES“ (angl. „Next Generation EU“).

EK pasiūlė leisti visus nepanaudotus Europos struktūrinių ir investicinių fondų pinigus panaudoti reaguojant į COVID-19: maksimalus lankstumas – jokių apribojimų pervedimams tarp fondų ir regionų, teminės koncentracijos ir nacionalinio bendro finansavimo reikalavimai. Tai lengvina projektų įgyvendinimą ir pagreitina ES lėšų investavimą.

Prognozuojama, kad 2020 m. ES ekonomika susitrauks 7,4 procentų. Atskirose šalyse ekonominiai pokyčiai taip pat bus skirtingi – pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas Ispanijoje mažėja 12,4 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 2,2 proc.

Kurs ekonominį atsparumą

Kai kurių šalių ekonomikas COVID-19 paveikė daugiau nei kitų. Paaiškinimas, kodėl taip atsitiko, gali būti ekonominių veiklų uždarymo priemonių griežtumas, nacionalinių ekonomikų struktūra, vyriausybių fiskalinis pajėgumas atremti ekonominės veiklos žlugimą, šalių valdymo kokybė bei kiti veiksniai.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės“ planai turėtų leisti valstybėms narėms padidinti savo augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat prisitaikyti prie ekologiškos ir skaitmeninės pertvarkos.

Pagal „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“ EK siekia pasiskolinti 750 mlrd. EUR iš kapitalo rinkų, kad būtų paremtas ekonomikos atsigavimas Europos Sąjungoje. Šios priemonės pagrindinė dalis – „Naujos kartos ES“ – sudaro 672,5 mlrd. EUR paskolų ir dotacijų, kurios bus skirtos valstybių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti.

Nepaisant to, kad šiuo metu prognozuojama, kad BVP 2021 m. išaugs 3,7%, ES 2022 m. – 3,9%, o euro zonoje abiem metais – 3,8%, atsigavimo greitis skirtingose Europos šalyse skirsis. Atsigavimo sėkmė ilguoju laikotarpiu nacionaliniu ir Europos lygiu priklausys nuo įvairių anksčiau paminėtų veiksnių.

ES pagalba valstybėms narėms yra reikšminga solidarumui ir ekonomikos atkūrimo planų įgyvendinimui. Patvirtintos darbo vietų išsaugojimo priemonės, skirtos užimtumo problemoms spręsti, yra svarbios ir spartesniam ekonomikos atsigavimui.

Finansinė parama bus teikiama ir kitoms Europos iniciatyvoms, tokioms kaip „REACT-EU“, „Europos horizontas“, „InvestEU“, „Kaimo plėtra“ ir „Teisingos pertvarkos fondas“ ir „rescEU“.

Skatins reformas bei darbo rinkos reorganizavimą

„Naujos kartos ES“ pagrindiniai principai yra aplinkos tvarumas, produktyvumas, teisingumas ir makroekonominis stabilumas. Tai turi atsispindėti valstybių narių atsigavimo ir atsparumo, taip pat jų nacionaliniuose reformų ir investicijų planuose.

EK ragina valstybes nares į savo planus įtraukti investicijas ir reformas įvairiose srityse: atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir naudojimo spartinimą, švarių technologijų skatinimą, greitą sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų diegimą, įskaitant šviesolaidinius ir 5G tinklus, švietimo sistemų pritaikymą bei kitas.

Kita sritis, kuriai skiriamas dėmesys – socialinė apsauga ir darbo vietų išsaugojimas. COVID-19 pandemija ir ribojančios priemonės, kurių ėmėsi nacionalinės vyriausybės, sukėlė užimtumo problemų, o kilusi krizė pakeitė darbo rinką.

Akivaizdu, kad įvyko tam tikrų pertvarkymų, o kai kurie verslai niekada nebus atnaujinti, tačiau aiškus pokytis – perėjimas prie skaitmeninių darbo vietų – suteikė galimybių kai kurioms įmonėms.

Skaičiai rodo, kad padėtis ES šalių darbo rinkose yra skirtinga. Numatoma, kad 2021 m. nedarbas visoje Europos Sąjungoje padidės iki 8,6 proc., o tarp Europos Sąjungos šalių didžiausias nedarbo lygis bus Ispanijoje – 17,9 proc. bei Graikijoje – 17,5 proc.

Siekdama išspręsti šias problemas, Komisija pasiūlė naują solidarumo priemonę „Europos laikinos pramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti“ (SURE). Pagal šią priemonę numatoma 100 mlrd. eurų teikti paskoloms valstybėms narėms.

Teikiama finansinė pagalba skirta remti trumpalaikio darbo schemų ir kitų panašių priemonių, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kūrimą ar pratęsimą.

Kitas potencialus būdas išsaugoti darbo vietas – subsidijuojant darbuotojų atlyginimus ir pajamas ir teikiant  kompensacijas tiems, kurie dėl krizės neteko darbo. Tačiau darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų tinkamumo kriterijai gauti paramą, susiję su minimaliais pajamų mažinimo reikalavimais, buvo priimti skirtingai. Tai gali turėti įtakos laukiamiems priemonės rezultatams.

Pagreitins valstybių narių ekonominį atsigavimą

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės“ planai ne tik leis valstybėms narėms padidinti savo augimo potencialą, bet taip pat prisitaikyti ir prie ekologiškos bei skaitmeninės pertvarkos.

Tai, kad pinigai paskoloms ir subsidijoms ES šalims bus skolinami EK vardu, ir tai, kad Europos centrinis bankas nusprendė išplėsti skatinimo priemones, sumažins rinkos spaudimą kai kurioms euro zonos šalims, turinčioms sunkumų valstybės finansų srityje.

Svarbu tai, kad Europos semestras ir nauja „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė“ yra susieti. Gaivinimo ir atsparumo planai bus vertinami atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Nacionalinę reformų programą ir atkūrimo bei atsparumo planą valstybės narės turi pateikti viename integruotame dokumente.

Svarbu pabrėžti, kad valstybių narių ekonominė, fiskalinė ir finansinė padėtis taip pat bus svarbus veiksnys atkūrimo ir atsparumo planuose.

Numatytos veiklos integravimas leidžia pabrėžti valstybių narių dalyvavimą plataus masto dialoge su socialiniais partneriais ir visomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant tinkamai parengti atkūrimo ir atsparumo planus.

„Naujos kartos ES“ programos įgyvendinimas turėtų stipriai paskatinti ES ekonomiką.

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku