KTU prorektorė J. Šiugždinienė: skirtumai tarp konkrečių profesijų nyksta

Svarbiausios | 2015-11-02

„Mums labai svarbu, kad inžinieriai įgytų ne tik techninį išsilavinimą, bet gebėtų komunikuoti, turėtų tarpkultūrines kompetencijas ir nebijotų pokyčių“, – teigė KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) inicijuotame žinomų visuomenės veikėjų, verslininkų ir akademikų susitikime.

Ar tikrai ateitis, kaip dažnai teigiama – technologų rankose? Koks bus naujasis pasaulis? Kokių specialistų reikės, o kurie bus mažai vertingi? Koks balansas tarp socialinių ir technologinių mokslų reikalingas visaverčiam visuomenės gyvavimui?

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, „Soundest“ direktorius Rytis Laurinavičius, „Thermo Fisher Scientific“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono prezidentas, VU Tarybos narys Algimantas Markauskas, „TELE2“ direktorius Petras Masiulis, filosofė ir aukštojo mokslo ekspertė doc. Nerija Putinaitė, VU dėstytojas, žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ vyr. redaktorius doc. dr. Nerijus Šepetys ir KTU studijų prorektorė doc. dr. Jurgita Šiugždinienė.

Nykstančios ribos – daugėja „tarpdisciplininių“ profesijų

Diskusijos dalyvių nuomone, klausimo, kokių profesijų reikia, supaprastinti nederėtų. Ateityje išliks specializuotų žinių poreikis, tačiau jis bus menkavertis, jei žmogus nesugebės tų žinių taikyti lanksčiai, kūrybingai. Verslo bei akademinę sritį atstovaujantys pašnekovai sutiko, kad labiausiai klestinčiai valstybei reikia pridėtinę vertę kuriančių talentų bet kurioje srityje. Pasak J. Šiugždinienės, sparčiai vystantis technologijoms, nyksta ribos tarp skirtingų profesijų, didėja tarpdiscipliniškumo poreikis. Svarbūs tampa rezultatai ir kompetencijos, o ne konkretus kvalifikaciją įrodantis dokumentas.

„Šiandien sunku prognozuoti kas bus po 10 metų, todėl turime ugdyti kartą, kuri sugeba prisitaikyti, nebijo ir, žinoma, geba keistis. Darbo rinkos poreikiai sparčiai keičiasi, tad vien tik „siauros“ specializacijos specialistų ugdymas yra neatsakingas žingsnis“, – pastebėjo J. Šiugždinienė.

Žinios – praturtintos gebėjimais

Diskusijos dalyviai įžvelgė svarbą, kad profesinės žinios būtų praturtintos kitų sričių žiniomis, plačiu mąstymu, stipriais socialiniais įgūdžiais, kurie būtini sėkmingai ateities karjerai.

J. Šiugždinienė pastebėjo, kad viena svarbiausių universitetų užduočių – ugdyti jaunų žmonių kritinį mąstymą. Tai – pirminė sąlyga, smalsumui ir kūrybingumui išlaisvinti, be kurių neįmanoma duoti naudos nei verslui, nei šeimai, nei valstybei. Taip pat būtini analitiniai, komunikaciniai gebėjimai, kurie gali padėti visokeriopai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

„Mums labai svarbu, kad mūsų inžinieriai įgytų ne tik techninį išsilavinimą, bet gebėtų komunikuoti, turėtų tarpkultūrines kompetencijas ir nebijotų pokyčių. Universitetai turi dėti pastangas siekiant šių tikslų. Turime pripažinti, kad formalus diplomas praranda savo reikšmę“, – sakė J. Šiugždinienė.

Jos teigimu, darbdaviai turi galimybę patikrinti potencialaus darbuotojo kompetencijas. Be to, ieškomi darbuotojai su skirtingais įgūdžiais, profesijos – labai plačios.

„Skirtumai tarp konkrečių profesijų nyksta“, – pastebėjo J. Šiugždinienė, užsimindama, kad vienas iš šiandieninių KTU tikslų – tarpkryptinės studijos.

Lankstumas būtinas

Pasak KTU studijų prorektorės studijų programos turi būti pritaikomos prie darbo rinkos poreikių.

„Naivu tikėtis atvirkštinio proceso. Čia reikalingas glaudus verslo, universitetų ir už švietimo politiką atsakingų institucijų bendradarbiavimas“, – pastebėjo ji, patinkindama, kad KTU studentai yra skatinami rinktis skirtingus studijų modulius ir taip „konstruoti“ savo ateities profesiją.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad universitetai vis daugiau dėmesio turėtų skirti podiplominėms studijoms ir kvalifikacijos kėlimo kursams, kurie būtų skirti gebėjimams didinti.

Diskusijos dalyviai įžvelgė radikalių pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje būtinybę. Tačiau kol kas, anot Roberto Dargio, trūksta suvokimo iš pačių švietimo sistemos atstovų iniciatyvos, taip pat jaunimo aktyvumo. Pasak Algimanto Markausko, efektyviausia, kai remiantis faktais, randamos problemos priežastys ir tuomet daromi sprendimai. Tad reiktų ieškoti giluminių menko Lietuvos gyventojų darbo našumo priežasčių ir jas šalinti.