KTU studentai: pramoninio dizaino inžinerija – pamatuotas kūrybiškumas

Svarbiausios | 2020-06-23

Kiekvienas savo gyvenime naudojame galybę daiktų ir įvairiausių įrankių, tačiau tikriausiai net nepagalvojame, kad kiekvieno objekto dizainą, paskirtį ir funkcionalumą kažkas sugalvojo ir įgyvendino. Nuo lėkštės ar kavos puodelio iki sudėtingiausio variklio – viskas kažkuriuo metu buvo tik idėja.

Tobulėjant technologijoms ir keičiantis procesams, reikalingi novatoriški sumanymai ir pažangūs techniniai įgūdžiai.

Garsus vokiečių pramoninio dizaino inžinierius Dieteris Ramsas yra pasakęs, kad geras dizainas turi būti inovatyvus, palengvinti produkto naudojimą ir padaryti jį suprantamą. Jis yra ilgaamžis, kruopštus, nekenksmingas aplinkai ir tiek mažai „dizaineriškas“, kiek tik įmanoma. Kitaip tariant, geras dizainas yra ne tik meno kūrinys, bet ir inžinerinių sprendimų ir kūrybinio darbo rezultatas, tad technologiniai įgūdžiai čia yra būtini.

Gebėjimas ne tik kurti, bet ir prisitaikyti

Didžiąją dalį savo laiko dizaino inžinierius kuria naujus originalius, kartais dar neturinčius analogų, sudėtingus produktus, mašinas ar įvairią įrangą, tobulina esančias ar kuria naujas įvairioms reikmėms skirtas mechanines sistemas.

Jo karjeros kelią visuomet lydi kūrybinis mąstymas, nuolat atnaujinamos techninės žinios ir asmeniniai išradimai. Dizaino inžinieriui labai svarbu darbe nuolat derinti kūrybinį dizainerio mąstymą su idėjos įgyvendinimą lemiančiomis technologinėmis žiniomis.

„Gaminio idėja, jo funkcionalumo sugalvojimas ir dizainas – „pamatuotas“ kūrybiškumas, kai stengiesi sukurti inovatyvų produktą, tačiau turėdamas mintį, jog tai turės būti pagaminta su egzistuojančiomis technologijomis“, – teigia Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) pramoninio dizaino inžinerijos absolventas Saimonas Mureika.

Jo teigimu, su atitinkamais įgūdžiais, žinoma, galima keisti ir pačias technologijas. Puikias dizaino ir technikos žinias turintys inžinieriai nuolat tobulina jau esamus gaminius, naujindami ne tik jų dizainą, bet ir tobulindami funkcionalumą.

Pavyzdžiui, didelę patirtį turintys dizaino inžinieriai, keisdami konkretaus automobilio variklio dizainą, gali pasiekti, kad jis dirbtų efektyviau ir taupytų energiją. Visi šie žmonės yra ne paprasti menininkai-dizaineriai, bet ir technikos žinovai. Jie turi turėti loginį mąstymą ir didelį žinių bagažą apie įvairias mokslo sritis, turi žinoti pagrindinius inžinerijos principus.

Kūrybiškumas dizaino inžinieriui yra labai didelis privalumas, tačiau be gilių žinių ir darbo su kompiuterinio projektavimo programomis (CAD) įgūdžių, šie specialistai būtų kaip be rankų.

„Didžiąją studijų dalį sudaro darbas su kompiuterinėmis programomis. Kad ateityje mokėtumėme kurti įvairius gaminius, privalome gebėti projektuoti mechanines sistemas, atilikti inžinerinę analizę ir vizualizuoti dizaino sprendimus. Tam pasitelkiame tokias programas, kaip „AutoCAD“, „Solidworks“ ar „3ds Max“, kuriose pritaikome inžinerijos principus ir teorinių paskaitų metu įgytas žinias“, – pasakoja studentė Augustė Tarabildaitė.

Svarbi kiekviena detalė

Projektuojant bet kokį gaminį, visuomet reikia gerai apgalvoti kiekvieną galimą žingsnį, sprendimą, o jį pasirinkus – dar kartą įsitikinti, kad jokia svarbi detalė nebuvo praleista. Galutinis rezultatas labai priklauso nuo praleisto laiko, įdėtų pastangų ir atidumo kiekvienai smulkmenai, kuri yra be galo svarbi.

„Netgi modulių atsiskaitymų metu mes visuomet esame skatinami nupasakoti savo kūrybos procesą ir pagrįsti kiekvieną jo metu priimtą sprendimą, pateikti visus nuo pirmojo idėjinio varianto padarytus pakeitimus. Su tuo susidūrėme Produkto dizaino modulyje, kurio metu turėjome sukurti modulinį žaislą. Visas procesas truko pusmetį ir reikalavo be galo daug kantrybės ir kruopštumo, kadangi gaminys turėjo ne tik estetiškai atrodyti, bet ir būti suprojektuotas taip, kad puikiai veiktų“, – teigia A. Tarabildaitė.

Funkcionalumo ir estetikos balansas

Viena pagrindinių dizaino inžinieriaus užduočių – teorines idėjas, paversti įgyvendinamomis praktiškai ir gebėti jas detalizuoti, naudojant kompiuterines projektavimo programas.

„Sukūrus pagrindinį eskizą, seka gaminio (eskizo) projektavimas, tai yra, modelio sukūrimas, medžiagų, gamybos metodų, apdailos parinkimas taip, kad kuriamas gaminys galėtų būti realiai pagaminamas. Tai darbo momentas, kai turi įsijungti inžinerinis mąstymas ir techninės žinios, kad nupieštą gaminį galėtum paversti detalėmis, kurios būtų gaminamos“, – apie procesą pasakoja S. Mureika.

„Kai sukurtas eskizas paverčiamas modeliu, atliekamas prototipavimas, inžinerinė analizė, kad būtų patikrintas gaminio patvarumas ir funkcionalumas. Vėliau atliekami brėžiniai ir kiti reikalingi etapai, skirti gaminio paruošimui gamybai“, – pasakoja studentas.

Tikėtina, kad kruopščiai detalizuotas dizainas, kuris taps funkcionuojančia kitos konstrukcijos dalimi, maksimaliai išpildys kliento reikalavimus. Jei ne, tuomet iš naujo bus grįžtama prie pradinio etapo: tobulinamas projektas, perskaičiuojami rezultatai, perkonstruojamos tam tikros dalys, kol pasiekiamas rezultatas, tenkinantis visus keliamus reikalavimus.

KTU MIDF absolventas teigia, jog visi mus supantys objektai yra kažkieno kurtas dizainas. Galimybė, kad tavo sugalvota idėja virsta funkcionaliu ir estetišku gaminiu yra būtent tai, kas labiausiai motyvuoja šioje srityje.

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku