KTU studento sukurta žvilgsnio sekimo sistema bus naudojama mokslo eksperimentams

Svarbiausios | 2018-07-19

Ne paslaptis, kad šiuolaikinius IT  įrenginius galima valdyti ne tik spaudant klavišus ar pelę. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) dėstytojai ir studentai plėtoja tyrimus apie IT sistemas, valdomas akimis.

Vieną jų savo baigiamajame darbe modeliavo Programų sistemų bakalauras Simonas Baltulionis, darbui vadovavo dėstytojas Mindaugas Vasiljevas. Studentas sukūrė žmogaus žvilgsnį sekančią IT sistemą, kuri bus naudojama mokslo eksperimentuose.

Siūlomą sprendimą palankiai įvertino ne tik baigiamojo darbo komisija, tačiau ir verslo atstovai.

„Tema pasirodė įdomi, nestandartinė bei turinti praktinę naudą. Pats neturėjau gilaus suvokimo apie žvilgsnio sekimą, todėl tai priėmiau kaip savotišką iššūkį bei galimybę praplėsti savo žinias“, – sako šiemet studijas baigęs absolventas, kuris pradėtą darbą planuoja tęsti magistrantūroje.

Tyrė neįprastą metodą

Pasak studento baigiamojo darbo vadovo M. Vasiljevo, nors mokslo pasaulyje žvilgsnio sekimo sistemos jau žinomos palyginti seniai, plačiajam vartotojui šis kompiuterio valdymo metodas yra visiškai naujas.

Mokslininkas pasakoja, kad kompiuterio valdymas ar teksto rašymas žvilgsniu  – ne vienintelės metodo pritaikymo galimybės.

„Iš įvairių žvilgsnio charakteristikų galima nustatyti žmogaus emocinę būseną – nuovargį, suirzimą ir panašiai. Taip pat galima tirti gebėjimą priimti jam kompiuterio ekrane pateikiamą informaciją“, – sako M. Vasiljevas.

Tokiu būdu kompiuterinės programos gali tam tikru tikslumu nuspėti, kaip jaučiasi jas valdantis žmogus, ir atitinkamai reaguoti.

Žmogaus žvilgsniui sekti naudojami specifiniai žvilgsnio sekimo įrenginiai, vadinamieji „Eye trackers“, kuriuos prijungus prie kompiuterio galima fiksuoti, kur žmogus žiūri, bei projektuoti žvilgsnio tašką kompiuterio ekrane.

Pagrindinė užduotis – rinkti duomenis

S. Baltulionis išsikėlė tikslą – sukurti kompiuterinę sistemą, kuri leistų registruoti žvilgsnio parametrus ir sektų, į kurią kompiuterio ekrano vietą žmogus žiūrėjo kiekvienu laiko momentu.

Pati programa vartotojui nėra matoma, ji turi minimalią vartotojo sąsają bei veikia operacinės sistemos foniniame rėžime.

Pagrindinė programos užduotis –  rinkti žmogaus žvilgsnio duomenis ir juos saugoti, kad tyrėjai vėliau galėtų šiuos duomenis analizuoti. Ši sistema skirta mokslininkams, kurie tyrinėja kompiuterio ir žmogaus sąveiką.

Darbe pristatoma žvilgsnio stebėjimo sistema. Jos paskirtis atlikti žvilgsnio parametrų stebėjimą bei fiksavimą, naudojant užfiksuotus duomenis, atlikti įvairių charakteristikų apskaičiavimą bei vizualizaciją.

Sistema palaiko daugiau negu vieną žvilgsnio fiksavimo įrenginį, įvairius duomenų saugojimo formatus. Šiam palaikymui įgyvendinti kuriamas karkasas, kuris papildomai sudaro galimybę ne tik naudoti sistemoje palaikomus įrenginius bei duomenų saugojimo formatus, bet ir susiintegruoti naujus.

M. Vasiljevas pastebi du pagrindinius programos privalumus, išskiriančius S. Baltulionio darbą iš kitų.

Pirmiausia, sukurta sistema yra labai lanksti. Ją galima naudoti lokaliai arba prijungtą prie interneto, taip siunčiant duomenis į centrinę duomenų bazę. Taip pat sistema palaiko įvairius akių sekimo įrenginius.

Antra – sistemą lengva plėtoti, nes programinės įrangos architektūros sprendimai yra palankūs integruoti naujiems akių sekimo įrenginiams bei papildomoms duomenų saugykloms.

Jis neabejoja, kad sistema bus praktiškai pritaikoma ateityje. KTU IF tyrėjai ją žada naudoti mokslininkų atliekamuose eksperimentiniuose tyrimuose.

Už pasiekimus studentui – originali dovana

KTU Informatikos fakulteto bendruomenė džiaugiasi, kad studento darbą palankiai įvertino mecenatai. Kauno įmonė „DATA DOG“, kurianti dirbtiniu intelektu grįstą programinę įrangą,  įteikė S. Baltulioniui šmaikščią simbolinę dovaną – elektrinį paspirtuką.

Pasak įmonės atstovo, produkto vadovo Simono Vaškevičiaus, neįprasta transporto priemonė simbolizuoja ir pabrėžia veržlumą, judėjimą į priekį bei aistrą naujoms technologijoms.

„Mes suprantame, kad norint sukurti gerą galutinį produktą, reikia turėti „pramuštą“ galvą. Sėdėjimas prie ekrano ne visada yra geriausias sprendimas, tad ieškant išeičių kartais gali padėti ir pralėkimas pavėjui šia transporto priemone“, – paaiškina S. Vaškevičius.

Įmonė „Data Dog“ su KTU bendradarbiauja nuo 2012 metų. Įmonės atstovai aktyviai įsitraukę į įvairias KTU veiklas: dalyvauja renginiuose, juos remia. „Data Dog“ darbuotojai kaip kviestiniai lektoriai dalyvauja įvairaus formato paskaitose ir renginiuose, jie kviečiami į baigiamųjų darbų vertinimo komisijas. Įmonė „Data Dog“ mecenuoja ne tik baigiamojo darbo projektą, tačiau ir P. Kazicko konkurso nugalėtojus.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku