KTU teatro-studijos „44“ scenoje – statybos inžinieriai, programuotojai ir muzikos grupių nariai

Svarbiausios | 2016-05-09

KTU teatro-studijos „44“ durys – atviros kiekvienam. Mažoje Universiteto teatro scenoje vaidina penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai – nuo pirmakursių iki ketvirtą dešimtį perkopusių teatro mylėtojų. Padedami režisieriaus ir žinomo aktoriaus Rido Žirgulio, vaidmenis Kauno technologijos universiteto (KTU) teatre kuria statybos inžinieriai, informatikai, programuotojai, filologai, komunikacijos specialistai ir net muzikinių grupių nariai. Vaidinimą teatre šie žmonės vadina priklausomybe, kuriai su džiaugsmu pasiduoda. 

Šį sezoną KTU teatras-studija „44“ žiūrovams paruošė net dvi premjeras: spektaklius „Lietaus pardavėjas“ ir „Fizikai“. Aktoriai džiaugėsi, kad, paskelbus registraciją į spektaklius, laisvų vietų nelieka per vieną dieną, taigi – susidomėjimas didelis.

Režisieriui R. Žirguliui apsispręsti dėl statomos pjesės, siūlydami savo variantus, kaskart padeda ir jo vadovaujamo teatro auklėtiniai. Šį sezoną R. Žirgulis buvo numatęs statyti spektaklį „Lietaus pardavėjas“, o jaunieji artistai užsispyrė dėl spektaklio „Fizikai“. Režisieriaus ir aktorių kompromisas buvo statyti abu.

Vaidina tik tai, kas patinka

KTU Statybos inžinerijos magistrantas Jonas Kęstutis Davidavičius, dirbantis konstruktoriumi vienoje statybos įmonėje, KTU teatre-studijoje „44“ vaidina jau 5 metus, nuo pirmojo kurso. Vaikinas save vadinti senbuviu nedrįsta, nes yra ir tokių narių, kurie Universiteto teatre jau yra praleidę 13-14 metų. Šiuo metu KTU teatro aktoriais save vadina 20 esamų narių.

Pavasario sezone Joną Kęstutį Davidavičių bus galima pamatyti abiejuose KTU teatro vaidinimuose. „Anksčiau repetuodavome du kartus per savaitę, tačiau dėl „Lietaus pardavėjo“ ir „Fizikų“ premjerų studijoje dirbame kasdien po 3-4 valandas. Savaitgalius taip pat leidžiame repeticijose“, – sakė KTU studentas.

Pasak jo, dvi premjeros per vieną sezoną yra labai didelis KTU teatro užmojis. Tokiu intensyvumu dirba profesionalūs, o ne studentiški teatrai, juolab, kad studijos „44“ nariai ne tik vaidina, bet turi ir kitų užsiėmimų: studijuoja, dirba, turi kitos kūrybinės veiklos.   

„Visi KTU teatro nariai mėgsta tai, ką daro, ir yra atsidavę teatro fanatikai gerąja prasme. Studijos „44“ nariai yra visų galų meistrai: apšvietėjai, visažistai, fotografai, rūbų dizaineriai, dailininkai. Visi šie žmonės dirba tik „iš idėjos“ ir didelės meilės teatrui“, – tikino Jonas K. Davidavičius, pažymėdamas, kad visi KTU teatro-studijos nariai siekia kuo didesnio profesionalumo.  

Jonas K. Davidavičiaus nuomone, aktoriaus profesija nėra lengva, o paklausos Lietuvoje taip pat nėra pakankamai.

„Bet kuri meninė profesija turi pernelyg skaudžią atranką. Taip pat reikia nepamiršti, kad paskyrus savo gyvenimą vaidybai, neišvengiamai tenka daryti ir nemėgstamus dalykus, neretai sukeliančius ir vidinių prieštaravimų. Pavyzdžiui, vaidinti reklamose, vesti tam tikrus renginius, vaidinti nepatinkančiuose spektakliuose“, – apie kitą aktorių karjeros pusę svarsto Jonas K. Davidavičius.   

Jo įsitikinimu, teatro, kaip hobio, privalumas tas, kad aktorius turi prabangą rinktis tik tai, kas jam patinka ir yra artima.

Aktorystė suteikia pasitikėjimo savimi

Jonas K. Davidavičius vaidinti pradėjo dar mokykloje: „11-oje klasėje turėjome išmokti Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamleto“ ištrauką. Nusprendžiau ją perskaityti taip, kad būtų įdomu ir patiktų man pačiam, o klasė pamatytų tikrą šou. Atlikus savo eksperimentinį performansą, mokytoja tuomet pasakė, kad su tokiais „skaitymais“ man eiti tik į teatrą – taip jame atsidūriau ir esu iki šiol.“

Pirmasis vaidmuo, kurį KTU teatre-studijoje „44“ sukūrė Jonas K. Davidavičius buvo barmeno Alfonso spektaklyje „Trys draugai“. Iki šiol įsimintiniausiu savo vaidmeniu vaikinas vadina policininko Failo sukurtą personažą naujajame KTU teatro spektaklyje „Lietaus pardavėjas“.

„Aktoriaus charizma, nori to ar ne, veikia ir nulipus nuo scenos. Mano nuomone, pagrindinis dalykas, kurį suteikia aktorystė yra pasitikėjimas savimi, – sakė Jonas K. Davidavičius, kurio įsitikinimu, sąvoka „vaidinti“ yra suprantama gana keistai. – Net ir scenoje aš labiau esu, nei vaidinu. „Kaukė“, kurią užsidedi per spektaklį, yra aktoriaus dalis, viena jo forma.“

Nors išmokti keliasdešimties puslapių tekstą Jonui K. Davidavičiui – vienas juokas (vaikinas spėja išmokti ir scenos partnerių žodžius), tačiau vaidinant spektaklyje jam sunkiausia yra pakartoti premjerinį pasirodymą, į kurį būna sudėta daugiausiai pastangų, jausmų ir emocijų. Anot jo, būtent improvizacija, kurią neretai tenka pasitelkti vaidinant penktą, dvyliktą ar dvidešimtą kartą, gelbėja iš naujo vaidinant tą patį personažą.

„Pasibaigus spektakliui apima nuostabus jausmas. Šypsenos žiūrovų veiduose, plojimai, nuoširdus pasididžiavimas ir pagarba suteikia didelį malonumą ir prilygsta jausmui, kai gauni užtarnautą atlyginimą“, – pasakojo Jonas K. Davidavičius.

Būdamas technologijos mokslų atstovas, vaikinas teikia ypatingą reikšmę menui ir kultūrai, kurie, jo manymu, reikalingi visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir profesijos.

Paklaustas, kodėl toks didelis pomėgis, kaip vaidinimas teatre, neperauga į rimtą karjerą, Jonas K. Davidavičius atsako, kad jis nemėgsta savo aistros rengti darbiniais drabužiais.

Kūryba išlaisvina

Kitos Kauno aukštosios mokyklos studentas Rokas Povilius, šiuo metu dirbantis reklamos agentūroje, prie KTU teatro-studijos „44“ prisijungė pakviestas kolegos Jono Kęstučio Davidavičiaus ir jame vaidina jau 2 metus.

„Prieš priimant sprendimą įsilieti į KTU teatro aktorių būrį, jo senbuvis Jonas K. Davidavičius pasiūlė iš pradžių apsilankyti spektaklyje ir tada apsispręsti. Tą dieną per neapdairumą į pasiūlytą vaidinimą pavėlavau ir jo pamatyti nesuspėjau. Paradoksalu, tačiau rudenį tame pačiame spektaklyje jau vaidinau pats, – sakė R. Povilius. – Tame spektaklyje, kuris man turėjo padėti apsispręsti dėl KTU teatro lankymo ir kurio nepamačiau, užėmiau paties režisieriaus, kurį teko pakeisti, vaidmenį.“

R. Povilius laisvalaikiu taip pat dalyvauja įvairiuose prozos tekstų skaitymuose, poezijos festivaliuose, kuriuose pasirodo su savo kūrybos eilėraščiais. Jo parašyti prozos ir poezijos kūriniai yra atsidūrę ne viename rinkinyje, kultūrinėje spaudoje.

„Taip pat rašau dainas ir jas atlieku su savo grupe „Islandijos plento moterys“, kurios muzikos stilių apibūdinčiau, kaip melodingą roką, britpopą ar alternatyvų roką. Nors iš pradžių planavome lygiuotis į Didžiosios Britanijos grupę „Oasis“ ar lietuvius „Gravel“, tačiau prisijungus įvairesnių krypčių muzikantams šiandien gimsta kur kas savitesnis apibūdinimas – Ice Pop“, – atskleidė R. Povilius, kurio nuomone, paprastai gražiausi dainų tekstai kuriami dainuojamoje poezijoje, o sunkesnėje roko muzikoje to trūksta.

Pasak muzikuojančio ir vaidinančio studento, muzika kartais leidžia pailsėti nuo teatro, o teatras – nuo muzikos: „Žinoma, kartais jie persipina ir tam tikrų dainų atlikimas tampa panašus į performansą.“

R. Povilius mano, kad muzika ir teatras leidžia atskleisti aplinkiniams ir artimiems žmonėms, parodyti kitą, kartais jautresnę savo pusę.

Žiūrovus moko gilesnio mąstymo

Vaikinas viename iš naujausių KTU teatro-studijos „44“ spektaklių vaidina Lietaus pardavėją Starbaką to paties pavadinimo spektaklyje „Lietaus pardavėjas“, kurį režisavo R. Žirgulis. Aktoriaus nuomone, tai buvo pats sudėtingiausias jo vaidmuo iki šiol: daugiasluoksnis, ekstravagantiškas, bet tuo pačiu ir žemiškas.

„Sunkiausia yra patikėti ir vaidmenyje atrasti tikrumo, nedaryti visko mechaniškai, – sakė R. Povilius. – Kaskart labai įdomi grįžimo į vaidmenį būsena: ar pavyks sėkmingai „persikūnyti“ trečią, penktą ar aštuntąsyk, o galbūt dar geriau pakartoti tą patį vaidmenį.“

Paklaustas, kodėl didelę savo laiko dalį skiria vaidybai KTU teatre, R. Povilius atsako, jog darant tai, kas neatneša finansinės naudos, veda į savęs paieškas, suteikia galimybę pasitikrinti tam tikrus asmeninius dalykus: „Savanoriškas vaidinimas teatre yra tarsi geras lakmuso popierėlis, leidžiantis prisipažinti sau, ar tai, ką darai iš tiesų svarbu, ar tai, viso labo, tik pasivaidenimas prieš publiką.“

R. Povilius taip pat atliks vieną pagrindinių vaidmenų viename iš naujųjų KTU teatro-studijos „44“ šio sezono spektaklių „Fizikai“. „Perskaičius pavadinimą gali pasirodyti, jog spektaklis turėtų būti apie mokslą, bet taip toli gražu nėra. Teatras moko žiūrovus gilesnio mąstymo, pajautimo, analizavimo“, – pažymi R. Povilius.

Anot jo, iš teatro scenoje vaidintų personažų aktoriai neretai perima intonacijas, kalbėjimo manierą ir net kai kurias skambias frazes. Sukūręs ne vieną vaidmenį KTU teatre, R. Povilius šiandien svajoja suvaidinti beprotį, kaip australų aktoriaus Heatho Leadgerio įkūnytas Džiokeris filme „Tamsos riteris“.   

„KTU teatre vaidinu kartu su informatikais, inžinerinių mokslų studentais, kurių talentu labai žaviuosi. Manau, kad Kauno technologijos universitetui šis teatras reikalingesnis nei teatrui KTU“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė R. Povilius, kurio nuomone, vaidinimas scenoje tiksliųjų ir inžinerinių mokslų studentams padeda atrasti kitokią saviraiškos formą.

Artimiausi spektaklio „Lietaus pardavėjas“ pasirodymai vyks gegužės 12, 13 ir 14 d. KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13, įėjimas iš kiemo pusės). Būtina išankstinė registracija: http://ktu.edu/anketa/index.php/452644/lang-lt.