KTU viešėjęs Birmingemo universiteto profesorius apie „Brexit“: „Didžiausias praradimas yra prestižas – Didžioji Britanija nebebus didi“

Daugiau kaip prieš du metais įvykusio referendumo dėl Jungtinės Karalystės (JK) likimo Europos Sąjungoje (ES) nustebino ne vieną – vos 4 proc. persvara britai nubalsavo už išstojimą iš ES. Britai tikėjosi, kad Helovino terminas išspręs visas problemas, tačiau laikas peržiūrėti kalendorius – išstojimas numatytas 2020 m. sausio 31 d. Vis dėlto, „Brexit“ ir toliau kels nemenkus iššūkius ne tik Didžiosios Britanijos ekonomikai, bet ir viso pasaulio stabilumui.

Šiuo metu ES priklauso 28 šalys narės. Remiantis Eurostat pateikiamais duomenimis, pagal prekių eksportą į kitas ES šalis, 2018 metais JK užėmė antrąją vietą. Šaliai iš Bendrijos pasitraukus be jokio susitarimo, importo bei eksporto sąlygos taptų sunkesnės. Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) tyrimas parodė, kad ES prarastų apie 34,5 milijonus dolerių. Paskaičiuota, kad JK rinka sudaro 3,5 proc. pasaulinės prekybos.

„Iš visų JK parduodamų produktų užsienyje, 40 proc. yra eksportuojami į Europą. Žvelgiant iš ES pusės, tik 10 procentų kitų Europos šalių eksportuoja į JK. Taigi aišku, kas daugiausiai praras. Žinoma, nesakau, kad Europai bus gerai – ji taip pat nukentės,“ – sako Birminghamo universiteto (Anglija, JK) profesorius Pervez N. Ghauri.

Pranešimą apie „Brexit“ keliamus iššūkius P. Ghauri skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vykusioje Tarptautinio verslo akademijos Centrinės ir Rytų Europos skyriaus konferencijoje apie iššūkius ir galimybes, su kuriais šiandien susiduria tarptautinis verslas.

Laukia ilgi derybų metai

Išstojimas be susitarimo pakeistų prekybos sąlygas tarp JK ir ES – šios sąlygos nebeatitiktų Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) tarptautinių prekybos taisyklių. Šiuo metu PPO narės yra 164 valstybės, kurios yra įsipareigojusios laikytis laisvosios prekybos taisyklių.

Profesorius aiškina, kad išstojus be susitarimo šalis turėtų derėtis dėl beveik kiekvieno sektoriaus, pavyzdžiui, žemės ūkio produktų, technologijų, automobilių pramonės, medicinos ir kitų.

„JK ir ES turės susitarti dėl visų į JK importuojamų produktų įkainių – tiek dėl žemės ūkio produktų tarifų, tiek dėl įkainių, taikomų automobiliams. Tokios derybos užima daug laiko, pavyzdžiui, naujausio susitarimo tarp ES ir Kanados derinimas užtruko daugiau nei 12 metų, – sako P. Ghauri. – Dėl kiekvieno punkto reikia nuspręsti ir tik tada pereiti prie kito. Kiekvienos derybos trunka 2 metus“, – sako jis.

Aviena ir vaistai – tik dalis problemos

Jungtinė Karalystė yra trečia pagal dydį avienos gamintoja visame pasaulyje, dauguma šios mėsos produktų į Europą atkeliauja būtent iš ten. Anot profesoriaus, JK jau diskutuojama apie tai, jog apie 20 tūkst. avių ir ėriukų gali tapti tiesiog nuostoliu, nes nebus galimybės prekiauti jų mėsa.

„Jei ES nepirks arba aviena negalės pakliūti į rinką dėl to, kad dar nėra susitarimo, tada taps per brangu auginti avis“, – sako P. Ghauri.

Neseniai „Sunday Times“ paskelbė sąrašą produktų, kurių dėl „Brexit“, tikėtina, gali trūkti labiausiai, nurodydami, kad vaistų pramonė kels daugiausiai rūpesčių.

„Žinoma, galima importuoti ir tada parduoti, tačiau vaistų gamintojai gali nustatyti bet kokius įkainius, nes dar nėra jokio susitarimo, – sako profesorius. – Pavyzdžiui, prekė gali pabrangti 30 proc. ir mes dėl to nieko negalėsime padaryti. Jei reikės – turėsime pirkti.“

P. Ghauri paaiškina, kad tarifų apmokestinimas bus atidėtas. Pasienyje dar nėra įvestas mechanizmas, kuris galėtų patikrinti importuojamas prekes, o tai reiškia, kad kiekvienas sunkvežimis bus stabdomas ir tikrinimas.

„Apskaičiuota, kad vaistų gavimas gali užtrukti mažiausiai 3-4 mėnesius. Įsivaizduokite, ką tai reiškia, pavyzdžiui, diabetu sergantiems žmonėms. Insulinas yra gaunamas iš ES, įsivaizduokite, jei jie negalės jo gauti “, – sako profesorius.

P. Ghauri pateikia dar vieną pavyzdį – „Airbus“ konsorciumas. Kiekvienas „Airbus“ lėktuvo sparnas yra pagamintas JK, tačiau kompanija dabar galvoja, ar toliau pirkti produktus iš JK. Tai yra didžiulė pramonė, todėl daug darbuotojų prarastų darbo vietą.

Norvegijos modelis Jungtinei Karalystei netinka

Paskelbus referendumo rezultatus, JK vyriausybė paprašė ES pradėti oficialų pasitraukimo iš bendrijos procesą.

Pagal įstojimo sutartį, veiksmus, kurių reikia imtis valstybei narei, kad pasitrauktų iš ES nusako 50 straipsnis. Derybos turi būti užbaigtos per dvejus metus. 2017 m. Lankasterio rūmų kalboje buvusi ministrė pirmininkė Theresa May išskyrė 12 pagrindinių tikslų derantis dėl išstojimo.

P. Ghauri ir jo kolegė neseniai paskelbtame dokumente išanalizavo įvairius modelius, kurie galėtų padėti JK pasiekti daugelį iš 12 tikslų. Profesorius aiškina, kad Kanados ir Ukrainos modeliai yra artimiausi – abi valstybės priėmusios laisvosios prekybos susitarimą su ES. Be to, tarp Ukrainos ir JK beveik 98 procentai prekių importuojamos bei eksportuojamos be jokių tarifų. Taip pat, tarp Ukrainos ir daugumos ES valstybių narių yra bevizis režimas, tačiau laisvo judėjimo teisės nėra – tai riboja migraciją.

„Žiniasklaida ir vyriausybė kalba apie Norvegijos modelį. Tačiau Norvegijos modelis, remiantis mūsų darbu ir analize, visiškai netinka Jungtinei Karalystei“, – sako P. Ghauri.

Pirma, pasak profesoriaus, Norvegija moka narystės mokestį, bet nieko negauna – jie nedalyvauja priimant sprendimus. Antrasis dalykas, dėl kurio ir buvo inicijuotas referendumas, yra imigracijos klausimas. JK nenori, kad žmonės iš visos Europos atvyktų gyventi ir dirbtų, tačiau Norvegija tai leidžia.

Didžioji Britanija nebebus didinga

Dar viena problema – Škotija. Žiniasklaidoje gausu pranešimų, kuriuose Škotijos Ministrė Pirmininkė viešai pasisako apie antrąjį referendumą dėl Škotijos išstojimo iš Jungtinės Karalystės.

„Manau, kad jie laimės tą referendumą ir tada taps Europos Sąjungos dalimi. Škotija nepriklausomybės norėjo dar anksčiau“, – sako P. Ghauri.

Profesorius aiškina, kad Škotija iki šiol turėjo savo biudžetą, savo parlamentą ir yra gana autonomiška. 96 proc. Jungtinės Karalystės žaliavinės naftos ir gamtinių dujų kondensato produkcijos gaunama iš naftos ir dujų telkinių Škotijoje.

„Visa JK turima nafta yra iš Škotijos ir iki šiol stipriai prisidėjo prie šalies ekonomikos. Škotijos išstojimas labai paveiktų JK. Tačiau britai negalvoja, kad didžiausi nuostoliai yra ekonominiai. Didžiausias praradimas yra prestižas – Didžioji Britanija nebebus didinga“, – sako P. Ghauri.