Ar demokratija gali stiprėti net tada, kai pasaulyje vis garsiau kalbama apie jos krizę? Naujausi tarptautinių apklausų duomenys atskleidžia netikėtą kontrastą – vienose demokratinėse valstybėse gyventojų pasitenkinimas jos veikimu mažėja, o Lietuva išsiskiria priešinga kryptimi. Per maždaug dešimtmetį mūsų šalyje įvyko vienas ryškiausių teigiamų pokyčių tarp tirtų valstybių.
Kas slypi už šio augimo ir ar palankesnis demokratijos vertinimas reiškia, kad ji iš tiesų veikia geriau, aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.
Pasitikėjimas demokratija augo kartu su gerove
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo „LiDA“ pristatomi tarptautinių apklausų duomenys atskleidžia, kaip per maždaug dešimtmetį pasikeitė gyventojų demokratijos veikimo vertinimas skirtingose pasaulio šalyse. Palyginus 2014–2015 m. ir 2023–2024 m. apklausų rezultatus matyti, kad Lietuvoje demokratijos veikimą palankiai vertinančių respondentų dalis išaugo nuo 21,2 iki 47,2 proc. – tai vienas ryškiausių teigiamų pokyčių tarp tirtų valstybių.
Pasak jo, rezultatai gali atspindėti ir momentines gyventojų reakcijas, susijusias su konkrečiu apklausos laikotarpiu.
„Vis dėlto iš kitų apklausų žinome, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerėjo politinių institucijų vertinimas ir augo pasitikėjimas jomis. Gerėjo ir bendra situacija šalyje, Lietuva bei jos gyventojai turtingėjo, o šiuos pokyčius žmonės sieja ir su daugiau ar mažiau tinkamais valdžios veiksmais“, – teigia A. Lašas.
Jis pastebi, kad Lietuvai, 2014–2015 m. buvusiai gana žemame atskaitos taške, pasiekti tokį augimą buvo lengviau nei šalims, kurios jau tuomet buvo tarp lyderių, pavyzdžiui, daugeliui Skandinavijos valstybių.
Nors Lietuvos rezultatai džiugina, eksperto teigimu, būtų naudinga į palyginimą įtraukti ir COVID-19 pandemijos laikotarpio duomenis. Tai leistų įvertinti, ar pandemijos metu Lietuvoje buvo sumažėjęs pasitenkinimas demokratijos veikimu ir ar vėliau jis vėl išaugo.
Ar gyventojai jaučiasi išgirsti?
KTU SHMMF sociologijos profesorė dr. Audronė Telešienė atkreipia dėmesį į ryškų Lietuvos gyventojų demokratijos vertinimo pokytį – per maždaug dešimtmetį palankiai ją vertinančiųjų dalis išaugo daugiau nei dvigubai. Pasak sociologės, šie rezultatai skatina kelti klausimą, kaip keičiasi žmonių santykis su valstybe ir savo vietos joje suvokimas.
Anot jos, Lietuvos gyventojų demokratijos vertinimo pokytį iš dalies galėtų paaiškinti per pastaruosius dešimtmečius pasiekta socialinė ir ekonominė pažanga. Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuvos gyvenimo lygis sparčiai artėja prie ES ir EBPO šalių vidurkio.
Gerėjančias gyvenimo sąlygas ir atsiveriančias galimybes dalis gyventojų gali sieti su demokratinės valstybės veikimu. Vis dėlto, ekspertės teigimu, demokratijos vertinimui įtakos turi ne tik institucijų veikimas, bet ir gyventojų lūkesčiai bei atskaitos taškai.
„Savo šalį lyginame su kitomis valstybėmis ir ankstesne savo gyvenimo patirtimi. Svarbu ir tai, kaip pasiskirsto pažangos nauda – kieno gyvenimo sąlygos gerėja, o kas vis dar jaučiasi paliktas nuošalyje“, – pažymi KTU profesorė.
Lietuva išsiskiria augimu, bet ne rezultatu
A. Telešienės teigimu, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve „LiDA“ ir tarptautiniame GESIS archyve saugomi apklausų duomenys leidžia palyginti gyventojų demokratijos vertinimą dviem skirtingais laikotarpiais. Lietuvoje palankiai demokratijos veikimą vertinančių gyventojų dalis padidėjo 26 procentiniais punktais – tai vienas didžiausių augimų tarp tirtų šalių.
Teigiamas pokytis taip pat užfiksuotas Pietų Korėjoje ir Suomijoje, o Nyderlanduose, Austrijoje, Pietų Afrikoje ir JAV palankių vertinimų dalis mažėjo.
Pasak sociologės, šalių skirtumus lemia ir nevienodi istoriniai, socialiniai bei politiniai kontekstai. Vienose valstybėse nepasitenkinimą demokratijos veikimu gali skatinti atotrūkis tarp formalių galimybių dalyvauti priimant sprendimus ir realios įtakos jiems, kitose – valstybės negebėjimas spręsti kasdienių gyventojų problemų.
„Pavyzdžiui, Pietų Afrikos gyventojai 2024 m. tarp svarbiausių problemų įvardijo nedarbą, elektros tiekimo problemas ir korupciją. Todėl panašūs demokratijos vertinimai ar jų pokyčiai nebūtinai turi vienodas priežastis“, – pažymi A. Telešienė.
Pagal 2023–2024 m. apklausų rezultatus Lietuva yra maždaug tirtų šalių sąrašo viduryje, greta Vokietijos. Palankiai demokratijos veikimą vertinančių gyventojų dalis Lietuvoje didesnė nei Austrijoje, Nyderlanduose, JAV ar Prancūzijoje, tačiau mažesnė nei Šveicarijoje ir Šiaurės Europos šalyse.
Šveicarijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje demokratijos veikimą 7–10 balų vertino maždaug septyni iš dešimties ar daugiau respondentų. Taigi, nors Lietuvos pažanga ryški, atotrūkis nuo šių valstybių vis dar išlieka.
