Mantas Vilkas: klaidina skaitmeninių technologijų gausa? Pažangiausių Europos įmonių patirtis

Svarbiausios | 2020-05-14

Mantas Vilkas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto, Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėjas

Siekiant sumažinti COVID-19 plitimą, pasaulyje įvestos griežtos priemonės ribojančios daugelio įmonių veiklą, tačiau anksčiau ar vėliau jos bus atšauktos. Verslo aplinka bus ženkliai pasikeitusi bus palanki situacija investuoti į skaitmenines technologijas. Daug kas asmeniškai pajuto jų naudą karantino metu. Kita vertus, laisvų lėšų investicijoms truks kaip niekad, tad kurioms technologijoms suteikti prioritetą? Kurios skaitmeninės technologijos turi didžiausią poveikį veiklos rezultatams? Pasiremkime pažangiausių Europos įmonių patirtimi.

Skaitmeninių technologijų plėtra palietė visas įmones. Nepaisant diegimo iššūkių, išaugusių biudžetų ir nuolatinio atsilikimo nuo grafikų, skaitmenizavimo procesų stabdyti niekas neplanavo, nes tai padeda ne tik neatsilikti verslo aplinkoje, bet kartais jos gali tapti konkurencinio pranašumo šaltiniu.

Tačiau verslo ištekliai yra riboti, įmonės turi baigtinius finansinius biudžetus inovacijoms, kurie dar labiau susitrauks artimiausioje ateityje. Šiandien dar labiau trūksta žmogiškųjų išteklių, kurie dalyvauja adaptuojant naujoves prie organizacijos procesų. Galiausiai darbuotojų kantrybė nėra begalinė – jiems tenka sutelkti dėmesį vis į kitą naujovę, jos galimybes ir iššūkius.

Šiais metais KTU tyrėjai kartu su LINPRA ir tarptautiniais partneriais atliko tyrimą atliko tyrimą, kurio metu nagrinėjo 35 pažangiausių ES ir Lietuvos gamybos įmonių, tokių kaip „Heineken“, „Nokia“, „BIC“, „Liebherr Aerospace“, „Arcelormittal“, „Festo“, „Novameta“, „Elinta“, patirtį diegiant skaitmenines technologijas.

Tyrimui tokia imtis buvo pasirinkta tikslingai, mat rinkos lyderiai dažniausiai turi daugiau išteklių eksperimentams su inovacijomis. Jų patirtis lemia tendencijas, kuriomis vadovaujasi kitos įmonės.

Išskirtinis dėmesys – kibernetinio saugumo technologijoms

Žemiau pateikiamame paveiksle pateikiamos skaitmeninės inovacijos, kurias šiuo metu naudoja ir bando įmonės. Ne visos iš jų yra pritaikomos visose įmonėse. Pavyzdžiui, „Novameta“, gaminanti profesionalias virtuves, neinvestuos į Daiktų interneto platformas, nes net profesionalios virtuvės kol kas nerenka duomenų. Tačiau įmonė „Elinta“, gaminanti pramonės automatizavimo sprendimus ir įvairius elektromechaninius prietaisus, rastų platų jų pritaikymą savo veikloje.

Kibernetinio saugumo technologijoms įmonės šiandien skiria išskirtinį dėmesį, mat potenciali žala įvykus vartotojų ar kuriamų produktų duomenų vagystei būtų milžiniška. Antroje vietoje pagal paplitimą – gamybos aplikacijos, o trečioje – daiktų interneto platformos. Nors analitikos ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimai plačiai aprašomi verslo spaudoje, tačiau šiuos sprendimus savo veikloje kol kas taiko tik 17% apklaustų įmonių.

Visgi, tai labiausiai bandoma technologija šiuo metu, kurią diegia per 30% apklaustų įmonių. 27% ir 22% įmonių šiuo metu eksperimentuoja su gamybos aplikacijomis ir daiktų interneto platformų funkcionalumu. Iš verslo spaudoje pateikiamos informacijos galima susidaryti įvaizdį, kad skaitmeninės technologijos yra labiau paplitę, tačiau rinkos lyderių duomenys atskleidžia, kad šių technologijų diegimas yra sudėtingas ir ne toks greitas procesas.

Kurios technologijos turi aukštą poveikį verslo rezultatams?

Žemiau pateikiamame grafike atvaizduotas skaitmeninių technologijų poveikis verslo rezultatams ir jų diegimo sudėtingumas.

Tyrimo metu įvertinti aštuoni Analitikos ir DI panaudojimo atvejai: gamybos perplanavimas realiu laiku, produktų ir žaliavų atsargų optimizavimas, įrenginių gedimų prognozavimas, pardavimų paklausos prognozavimas, logistikos tinklo ir sandėlių optimizavimas, tiekimo išlaidų analizė, produktų kūrimo ciklo optimizavimas bei darbuotojų produktyvumo ir efektyvumo analizė.

Vertinimo metu paaiškėjo, kad Analitikos ir DI sprendimai turi aukštą poveikį veiklos rezultatams. Tačiau jų įgyvendinimas įmonėje yra itin sudėtingas. Remiantis apklausos rezultatais, tai daugiausiai diegimo iššūkių kelianti technologija iš visų vienuolikos vertintų technologijų.

Tyrimas atskleidė, kad gamybos aplikacijos turi didžiausią poveikį veiklos rezultatams. Tuo pačiu tai sąlyginai nedaug diegimo iššūkių kelianti technologija. Gamybos aplikacijos – tai sprendimai, kurių pagalba procesų veiklos skaitmeninamos pasitelkiant specializuotas platformas arba specializuotas aplikacijas.

Buvo vertinti šeši gamybos aplikacijų panaudojimo atvejai: popierinių instrukcijų, procedūrų pakeitimas interaktyviomis instrukcijomis, kokybės, audito, „Lean“ aplikacijos, gamybos planavimo aplikacijos, įrenginių priežiūros aplikacijos, interaktyvios darbuotojų mokymų aplikacijos, procesų pasiekimų vizualizavimo aplikacijos.

Gamybos aplikacijos kuriamos pasitelkiant išmanias procesų automatizavimo platformas (pavyzdžiui, „Pega“, „UiPath“, „Apian“) arba daiktų interneto platformas (pavyzdžiui, „Software AG Cumulocity IoT“, „Tulip.co“, „PTC“). Taip pat įmonės įsigyja specializuotas IT aplikacijas, kurios atlieka tam tikrą funkciją, pavyzdžiui, sudaro prielaidas vizualizuoti procesų pasiekimus lentas pakeičiant skaitmeniniais ekranais.

Vertinant pažangiausių Europos gamybos įmonių patirtį į prioritetinę skaitmeninių technologijų grupę patenka gamybos aplikacijos, kibernetinio saugumo technologijos, vertikalios bei horizontalios integracijos sprendimai. Tai sąlyginai aukšto poveikio ir mažiau iššūkių keliantys sprendimai.

Antroje grupėje – analitikos ir DI, daiktų interneto, imitacinio modeliavimo ir P/V realybės sprendimai bei darnios gamybos technologijos. Ši technologijų grupė turi didelį poveikį įmonės veiklos rezultatams, tačiau kelia daug įgyvendinimo iššūkių.

Galiausiai, trečią technologijų grupę sudaro 3D spausdinimo, RFID/ lokacijos technologijos, jutiminės technologijos bei pramoniniai robotai. Šios technologijos yra specializuotos. Jos nėra pritaikomos visose įmonėse. Dėl to jų vidutinis poveikis veiklos rezultatams yra žemesnis. Tačiau įmonės, kurios šios technologijos tinka (pavyzdžiui, 3D spausdinimas Lietuvos ortopedijos įmonėse), turėtų neaplenkti šių technologijų.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku