Mokslas, apipintas mitais – ką iš tiesų reiškia būti fiziku?

Svarbiausios | 2019-02-20

Kodėl žmonijai buvo svarbu suprasti, kad Žemė sukasi apie Saulę, o Saulė yra ne laužas danguje, o žvaigždė galaktikos žvaigždžių spiečiuje? Kodėl apie obuolį, nukritusį ant Izaoko Niutono galvos, mes mokomės mokykloje? Kodėl elektrono – plika akimi nematomos dalelės, atradimas tapo toks svarbus žmonijos istorijoje? Kodėl šiuo metu išleidžiami milijardai eurų tam, kad CERN dalelių greitintuve susitiktų subatominės dalelės? Žinios apie visa tai leidžia atrasti pažangiausius technologinius ir inžinerinius  sprendimus, kurie stumia pasaulį į priekį. Viso to pagrindas – fizika.

Fizika – mokslas, tiriantis paprasčiausias ir tuo pačiu bendriausias materialaus pasaulio savybes ir reiškinius, gamtos veikimo dėsnius laike ir erdvėje. Fizikos mokslas – įkvepiantis intelektualus nuotykis, plečiantis žmogaus žinias apie gamtą ir pasaulį. Generuojantis žinias, reikalingas technologinei pažangai.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studijų prodekanės, fizikos mokslų daktarės Živilės Rutkūnienės, fizika suteikia supratimą, kurio reikia, norint kurti naujus ar tobulinti esamus instrumentus.

Pavyzdžiui, jei svajojate padaryti įtaką medicinos pažangai, bet nesate medikas, savo žiniomis galite prisidėti prie kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso vaizdavimo, ultragarso ir lazerinės chirurgijos technologijų.

„Jei norite kurti robotus, naujas IT ar kitas technologijas, elektronikos sistemas – turite rasti atsakymus kaip ir kodėl jos veikia, kas lemia jų taikymo galimybes ir kur jų veikimo ribos. Atsakymus į šiuos klausimus galite rasti klasikinės, reliatyvistinės ar kvantinės fizikos teorijose“, – teigia Ž. Rutkūnienė.

Kur prasideda inovacijos?

Prisiminkime: Wilhelmas Rontgenas atrado rentgeno spindulius daugiau kaip prieš šimtmetį. Tuomet buvo sukonstruotas pirmasis Rentgeno spindulių vamzdis. Dabar šiuolaikinėje medicininės diagnostikos įrangoje mes atrandame tuos pačius, patobulintus ir naujai suprojektuotus, rentgeno spindulių šaltinius.

Enrico Fermi gilino žinias apie branduolio dalijimąsi ir eksperimentuodamas atrado pirmąją branduolinę grandininę reakciją. Dabar šios reakcijos ištirtos ir valdomos – jų dėka turime atomines elektrines, branduolinius reaktorius, naudojamus net povandeniniuose laivuose. Kvantinės fizikos užuomazgos siekia XX a. pradžią, o šiandien mes jau kalbame apie kvantinių superkompiuterių erą.

Todėl galima teigti, kad inovacijos prasideda nuo fizikinės pasaulio prigimties suvokimo.

Studijos – intelektualinis iššūkis

Prieš nuspręsdami, ką studijuoti, moksleiviai kiek nerimauja, kad fizikos studijos itin sudėtingos ir jas įveikti gali tik išskirtinai gabūs žmonės. Kitiems per sunku suprasti šio mokslo teikiamą naudą ir perspektyvą.

„Kaip ir kiekvienoje mokslo srityje, fizikos mokslo studijose yra tiek lengvesnių, tiek sudėtingesnių mokomųjų dalykų, tačiau dėl šios priežasties ir yra universitetas su jame dirbančiais žmonėmis – jie visomis išgalėmis padeda studentams įveikti net ir sudėtingus šio mokslo aspektus. Mokytis ne visada lengva, tačiau kiekviena kliūtis įveikiama“, – tikino Ž. Rutkūnienė.

Galimybė išbandyti save

Kiekvienais metais, pirmąjį kovo mėnesio šeštadienį, moksleiviai iš visos Lietuvos plūsta į KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetą (MGMF) siekdami susirungti fizikos žiniomis prof. Kazimiero Baršausko fizikos konkurse moksleiviams.

Kovo 2 dieną vyksiančiame konkurse laukiami 8-12 klasių moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Konkurso metu moksleivius atlydėję mokytojai turės  galimybę dalyvauti seminare „Mokykla ir universitetas – galimybės ir iššūkiai“.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku