Nepelnytai užmiršta visuomenės dalis kuria inovacijas: senjorų kurti maisto produktai atsiras parduotuvių lentynose

Svarbiausios | 2020-03-23

„Ar jums patinka gaminti maistą? Kaip dažnai jūs perkate būtiniausius maisto produktus? Ar norėtumėte pasidalinti savo patirtimi ir susitikti su panašių pomėgių žmonėmis?“, – taip Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kreipėsi į senjorus, kviesdami dalyvauti „Vartotojų įsitraukimo laboratorijoje“ praėjusiųjų metų spalį. Šiandien senjorų kurti produktai – jau pakeliui į rinką.

Pasak KTU Maisto instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Gitanos Alenčikienės, įmonėse, kuriose kuriami nauji maisto produktai, dirba tikrai ne senjorai, todėl daugelis nežino tikslių šios amžiaus grupės poreikių. Senyvo amžiaus žmonės yra pamiršti – užtenka pasižiūrėti į maisto produktų etiketes, kuriose sudėtis surašyta mažomis raidėmis, ir sulaukus vyresnio amžiaus tampa vis sunkiau jas perskaityti.

„Dabar kalbama, kad senjorai yra ta vartotojų grupė, kuri savotiškai pamiršta. Mūsų projekto tikslas buvo padėti senjorams nebesijausti užribyje, padėti jiems pajusti, kad jie tiesiogiai gali daryti poveikį ir įtaką rinkai“, – teigia G. Alenčikienė.

Ilgisi cepelinų, rūkytų gaminių ir saldumynų

Ne visi senjorai iš karto sutiko dalyvauti tyrime – jie klausė, kodėl turėtų tai daryti, kai yra pakankamai specialistų, kurie atlieka rinkos tyrimus. Visgi, galiausiai jiems buvo įdomu ateiti į universitetą, pažiūrėti, kaip jis atrodo šiandien, nes nuo senjorų studijų laikų universitetai labai pasikeitę.

„Senjorai linkę save nuvertinti, todėl reikėjo jiems paaiškinti, kad jie gali turėti sprendžiamąją galią, kad jų nuomonė yra lemiama, nes jie žino, ko reikia panašaus amžiaus žmonėms“, – kalbėjo su senjorais dirbusi mokslininkė.

Projekto dalyviai netiesiogiai atskleidė savo mitybos bei valgymo įpročius. Didelę įtaką jų mitybai daro profesoriaus Alvydo Unikausko televizijos laida „Klauskite daktaro“. Pagrindinė priežastis, lemianti senjorų mitybos pasikeitimus, kuomet tenka atsisakyti tam tikrų maisto produktų ar patiekalų – sveikata.

„Visi su nostalgija minėjo cepelinus, rūkytus, sūdytus gaminius bei saldumynus“, – su šypsena veide pasakojo tyrėja.

Taip pat senjorų mitybos įpročiai pasikeičia, kai nebelieka vaikų ir sutuoktinio. Dalyviai, žinoma, pasidalino ir įvairiais receptais, paaiškėjo, kas ir kaip gamina namuose.

„Iš metodologinės pusės gavome labai daug“, – džiaugėsi vyriausioji mokslo darbuotoja.

Tremtis ir vaikystėje patirtas badas daro įtaką šiandienos sprendimams

Beje, Vakarų partnerių pasiūlyta metodika ne visai tiko Lietuvos senjorams. Įprastai, tiriant vartotojų maisto poreikius klausiama, ar jie nori, kad maistas būtų toks, kokį jie valgė vaikystėje. Šiame projekte dalyvavę senjorai atsakė, kad nenori. To priežastis elementari – Lietuvos senjorai patyrė pokarį arba Sibiro tremtį ir tai buvo bado ir nepritekliaus periodas, kai maisto arba nebuvo, arba jis buvo ne toks, kokį norėtų valgyti dabar. Kitos valstybės, kuriose taip pat vykdomi tokie tyrimai nesusidūrė su šia problema arba susidūrė ne tokiu lygiu.

Lietuvos senjorams netiko ir susipažinimui pasiūlyta metodika. Užsienyje populiarus jaunimo žaidimas, kur metamas kamuoliukas, sakomas vardas ir taip susipažįstama su kitais žmonėmis. Visgi, Lietuvos senjorai šio žaidimo metu jautėsi nepatogiai. Pasibaigus susipažinimo procesui, dalyviai pasakojo, kad jaučiasi nuvertinti, lyg su jais būtų elgiamasi kaip su vaikais.

„Reikia įvertinti skirtingo amžiaus žmonių požiūrį į tą patį veiksmą“, – teigė G. Alenčikienė.

Taip pat nemaža dalis projekto dalyvių buvo virš 80 metų, tai yra specifinių poreikių turintys žmonės, kurie silpniau mato, kas parašyta, sunkiau girdi, kas yra kalbama. Jie kitaip supranta užduotis, todėl reikėjo ir kitaip aiškinti, ką daryti. KTU mokslininkai pasiūlė metodologinius pakeitimus projekto kūrėjams.

Kol kas neatskleidžiama, koks bus senjorų sukurtas produktas

Siūlant produktus senjorams, reklamą ir komunikaciją taip pat reikia parinkti pagal šios amžiaus grupės „žargoną“. Įmonės, kurios dalyvavo komisijoje juokavo, kad išgirdo labai daug įdomių teiginių, posakių, kuriuos galima naudoti reklamoje. Posakių, kurių jauni žmonės nebežino ir kartais net nesupranta jų reikšmės. Pavyzdžiui, „gardu kaip du medu“. Taip pat šio projekto metu įmonės gavo postūmį inovacijoms.

Senjorai savo darbo rezultatus pristatė komisijai, kurią sudarė prekybos tinklas UAB „PALINK“, UAB „Ekofrisa“ ir UAB „Innofoods“ atstovai. Planuojama šių metų pirmąjį pusmetį į rinką išleisti produktą, sukurtą vadovaujantis senjorų pasiūlymais. Kol kas neatskleidžiama, kokį produktą išsirinko įmonės, bet jį bus galima rasti IKI parduotuvių lentynose. Produktas bus paženklintas ir pirkėjai žinos, kad jis sukurtas Vartotojų įsitraukimo laboratorijos metu.

Tokio pobūdžio projektai dažnai orientuojasi ne į vieną problemą. Šiuo atveju, Vartotojų įsitraukimo laboratorijoje ne tik suteikiama pagalba maisto sektoriaus įmonėms kurti naujus produktus, bet ir prisimenama svarbi dalis mūsų visuomenės, kuri stebina savo išmintimi, įdomia gyvenimiška patirtimi bei įrodo, kad amžius nesvarbu norint kurti bei tobulėti.

EIT FOOD RIS CEL projektas „Vartotojų įsitraukimo laboratorija“ finansuojamas Europos Inovacijų ir Technologijų Instituto, koordinuojamas Varšuvos Universiteto bei įgyvendinamas Lietuvoje. Projekto metu vyko praktiniai seminarai, buvo diskutuojama apie maistą, maisto ruošimą, mitybos ir valgymo įpročius, dalinamasi patirtimis su kitais dalyviais bei dalyvaujama kuriant, įvardinant naujų maisto produktų ar paslaugų koncepcijas. Labiausiai perspektyvios idėjos vėliau įgyvendinamos.

Straipsnio autorė – Emilija Endrikytė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų programos Komunikacija ir informacijos valdymo technologijos antrakursė.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku