Pramonės 4.0 diktuojami iššūkiai: ar Lietuvos įmonės suspės į pokyčių traukinį?

Svarbiausios | 2018-09-19

Ketvirtos pramonės revoliucijos akivaizdoje atsiveriant skaitmeninimo, dirbtinio intelekto, automatizavimo, robotikos, pažangių gamybos technologijų galimybėms, sukuriamos sąlygos naujiems verslo modeliams. Akivaizdu, kad Pramonės 4.0 kontekste įmonių gamybos technologijų, paslaugų, produktų, įvairių procesų atsinaujinimas tampa esminiu klausimu. Ar Lietuvos įmonės pasiruošusios šiam šuoliui?

„Pramonė 4.0 suteikia įmonėms galimybę diegti naujas skaitmenizavimo technologijas, kurti naujas paslaugas ir siūlyti savo klientams bei kitoms įmonėms visą vertės grandinę. Jei įmonės nesidomės inovacijomis ir naujausiomis technologijomis, kurios gali ne tik padidinti įmonės našumą, bet ir sukurti daugiau verslo galimybių ir paslaugų, gali prarasti savo konkurencines pozicijas“, – įsitikinęs Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) vadovas Gediminas Abartis.

Spalio 25 dieną Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su NETA organizuoja tarptautinę konferenciją „Pramonė 4.0 – Sprendimai skaitmeninei gamybos transformacijai“, kurios metu bus pristatomos įžvalgos apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas gamyboje Lietuvoje ir pasaulyje.

Konferencija skirta gilintis į šiandienos ir ateities verslo ir pramonės įmonių skaitmeninius iššūkius, jų galimybes bendradarbiauti su mokslo centrais sprendžiant aktualias problemas, atliekant mokslinius tyrimus bei kuriant inovacijas. Konferencijoje bus analizuojama pokyčių įtaka verslui remiantis Europos valstybių įmonių ir tyrimų institucijų patirtimi, pranešimus skaitys „ABB“, „Schneider Electric“, „Siemens“, „Ernst& Young Baltic“ įmonių atstovai.

Statistika iškalbinga

Ne paslaptis, kad pokyčių tempas kasdien tik didėja, tad, pasak G. Abarčio, laimi tik tie, kurie sugeba prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir išnaudoti atsiradusias galimybes. Tuo tarpu to nedarantiems, tenka susitaikyti su realybe.

„Nuo 2000 m. iš „Fortune500“ sąrašo išnyko daugiau kaip 52 proc. organizacijų, nes jos nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Pavyzdžiui, „Kodak“ 2012 m. buvo priversta pateikti prašymą pradėti bankroto procedūras. Ir tai nėra kažkas, kas vyksta toli nuo mūsų, tai vyksta ir pas mus. Prisiminkime elektronikos gamintojus Panevėžio AB „Ekranas“, AB „Vilniaus vingis“, – pavyzdį pateikia NETA vadovas.

Apžvelgdamas situaciją Lietuvoje ir Europoje G. Abartis pastebi, jog Lietuvoje yra nemažai organizacijų, kurios sugeba įvertinti aplinką ir įžvelgti, kokias galimybes atneša technologinė pažanga. Vis dėlto lyginant Lietuvos organizacijų produktyvumo rodiklius su kitomis ES narėmis tenka nusivilti, jog Lietuva vis dar yra sąrašo gale.

„Didėjant darbo jėgos kaštams šis klausimas Lietuvai tampa vis aktualesnis. Jeigu organizacijos nesugebės padidinti produktyvumo, tuomet iškils jų konkurencingumo klausimas pasaulinėje rinkoje. Galime teigti, kad didžioji Lietuvos įmonių dalis yra susidomėjusi Pramone 4.0, tačiau skiria nepakankamai laiko konkretiems veiksmams“, – pastebi G. Abartis.

Palies ne tik didžiuosius rinkos žaidėjus

Elektrifikacijos produktų, robotų ir pavarų, pramonės automatizavimo ir elektros tinklų novatoriškų technologijų kompanijos ABB padalinio Lietuvoje vadovas Kęstutis Jablonskis įsitikinęs, jog dažna prielaida, kad ketvirtoji pramonės revoliucija palies tik dideles organizacijas, yra klaidinga.

„Įmonės, verslo ar technologijos dydis nėra kriterijus, nustatantis, ar Pramonės 4.0 sąlygojami pokyčiai yra taikytini. Atvirkščiai – naujųjų technologijų lankstumas leidžia pasirinkti ir taikyti tik tuos aspektus ir fragmentus, kurie duoda didžiausią naudą. Juk, pavyzdžiui, nereikia statyti nuosavo duomenų centro, kai gali pasinaudoti skaitmeniniu debesiu“, – sako K. Jablonskis.

Pasak G. Abarčio, organizacijos dažnai galvoja, kad įsigijusios ar įdiegusios rinkoje jau patikrintą sprendimą, jos jau bus pasiruošusios ir galės sėkmingai konkuruoti rinkoje, tačiau esmė – ne įsigyti sprendimą, o padaryti kokybinį pokytį. Išankstinis nusiteikimas, jog tam būtinai reikalingos didžiulės investicijos, pasak NETA vadovo, taip pat nepagrįstas.

„Dažnai tam, kad galėtum prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, labiau nei didelių investicijų reikia tinkamos kultūros, darbuotojų įgalinimo ir naujų pajėgumų. Ir su esamais sprendimais galima pasiekti labai daug. Pavyzdžiui, ant esamų technologinių įrenginių sumontuoti papildomus jutiklius, kurie generuotų duomenis. Duomenų analizė suteikia galimybę įmonėms tapti efektyvesnėmis ir taupyti tiek žaliavas, tiek energetinius resursus, taip pat optimizuoti gamybos procesus“, – teigia NETA vadovas.

Svarbus ir universitetų vaidmuo

Į ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje vykstančius pokyčius dėmesį atkreipia ne tik pramonės, bet ir aukštųjų mokyklų atstovai. Pasak KTU Mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, universitetai gali ženkliai prisidėti prie to, kad įmonės gamybos ir kitus veiklos procesus sėkmingai pritaikytų prie Pramonės 4.0 keliamų sąlygų.

„Atliekami moksliniai tyrimai, padedantys įmonėms kurti naują gaminių, paslaugų ar sistemų vertę, padeda iš anksto identifikuoti galimas problemas ar gedimus. Universitetas gali pasiūlyti reikiamą mokslininkų kompetenciją, šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, kurie įvertina gamybos ir kitus procesus iš įvairių aspektų. Įmonės – aktualią joms išspręsti problemą, finansinius ir materialiuosius išteklius reikalingus sėkmingam rezultatui pasiekti“, – sako L. Balaševičius.

KTU Studijų organizavimo departamento direktorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė atkreipia dėmesį, kad besikeičiantys verslo įmonių poreikiai turi įtakos ir studijų procesui – kinta mokymosi turinys, didaktika ir studijų programų organizavimas.

„Mokymosi turiniui Pramonė 4.0 kelia didelius reikalavimus. Nepakanka tik perduoti informaciją. Labai svarbūs tokie elementai kaip inovacijos, kūrybiškumas, žinios, gebėjimas nuolat mokytis ir viskas turi būti maksimaliai integruota tarpusavyje“, – teigia K. Ukvalbergienė, pridurianti, jog drauge su Pramone 4.0 augs aukšto lygio kvalifikacijos specialistų bei jų perkvalifikavimo poreikis.

Atsiveria galimybės, o ne grėsmės

Pasak G. Abarčio, tam, kad sėkmingai konkuruotų pasaulinėje rinkoje, Lietuvos pramonė turės tapti produktyvesne ir konkurencingesne, mažiau remtis darbo jėga, o daugiau – technologijomis, tokiomis kaip procesų automatika ir robotika, fiziniai robotai, dirbtinis intelektas ir kt.

„Pramonė 4.0 gali padėti Lietuvos įmonėms atrasti daugiau augimo krypčių bei siūlyti naujas paslaugas savo bei kitų įmonių klientams“, – neabejoja NETA vadovas.

Anot K. Jablonskio, atviros ekonomikos konkurencinė aplinka pati atsijos tuos, kurie nespėja prisitaikyti prie didėjančio tempo ir nuolatinio tobulėjimo poreikio.

„Elektros šviesa nebuvo sukurta nuolat tobulinant žvakes“, – JAV profesorių Oren Harari cituoja ABB padalinio Lietuvoje vadovas. – Kitos krypties Lietuvai, kaip našumo ir konkurencingumo didinimas, nėra. Tikiu, kad atsiras daugiau darbo vietų, leidžiančių atskleisti kūrybinį potencialą, plėsis pramonę ir infrastruktūrą aptarnaujančių paslaugų poreikių, o tam reikės darbuotojų, gebančių kryptingai tobulėti bei kurti tai, ko šiuo metu dar nėra“.

Registracija į spalio 25 dieną vyksiančią konferenciją „Pramonė 4.0 – Sprendimai skaitmeninei gamybos transformacijai“: https://eef.ktu.edu/news/tarptautine-konferencija-pramone-4-0-sprendimai-skaitmeninei-gamybos-transformacijai/

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku