Semestras Japonijoje: lietuviškų patiekalų gaminimo pamokos vietiniams, interviu japonų spaudai ir studijos žydint sakuroms

Svarbiausios | 2017-09-21

„Pagal charakterį galėčiau būti japonas. Tik pagal ūgį – ne“, – juokauja Kauno technologijos universitete (KTU) atsinaujinančią energetiką studijuojantis Tomas Bagdonas. Šią vasarą vaikinas praleido Gifu universitete Japonijoje.

Į savo svajonių šalį KTU studentas išvyko balandį, kai Japonijoje žydi sakuros. Būtent tuo metu, kai gamta švenčia atsinaujinimą, japonai pradeda naujuosius mokslo metus.

„Visada norėjau nukeliauti į Japoniją. Nuo vaikystės mane žavėjo japoniški animaciniai filmukai, filmai apie samurajus. Net ir kalbos šiek tiek išmokau juos bežiūrėdamas“, – pasakoja T. Bagdonas.

Nusprendęs įgyvendinti savo svajonę pakeliauti po Tekančios Saulės šalį, Tomas pradėjo savarankiškai mokytis japonų kalbos.

„Japonai naudoja tris raidynus – hiragana, katakana ir kandži. Sudėtingiausi – kandži hieroglifai, kurių reikia mokėti virš 2 tūkstančių. Reikia žinoti, ir kaip jie užrašomi, ir ką reiškia. Beje, prasmė kinta: vieno kandži reikšmė gali būti vienokia, jam esant šalia kito kandži – ji pasikeičia, o jei hieroglifai susikeitę vietomis – suprantama dar kitaip… Japonai ir patys neretai susipainioja“, – pasakoja Tomas.

Studijos japoniškai – iššūkis

Nors KTU ir Gifu universitetas dvišalę sutartį studentų mainams turi nuo 2007-ųjų, T. Bagdonas – pirmasis KTU studentas, išvažiavęs dalinėms studijoms į Japoniją.

„Manau, kad visi šiek tiek prisibijo to, jog studijuojama japoniškai. Nors tam rengiausi – kalbos mokiausi savarankiškai – pirmosiose paskaitose, pamatęs, kaip dėstytojas, neatsikvėpdamas ant lentos raito kandži, patyriau šoką“, – pasakoja studentas.

Pasak jo, KTU ir Gifu universitete studijos skiriasi ne tik tuo, kad dėstytojai kalba skirtingomis kalbomis – jie taiko ir skirtingas dėstymo metodikas.

„Dėstytojai beveik nenaudoja skaidrių, viską rašo ant lentos, tiksliau, trijų lentų, o studentai – konspektuoja. Kiekvienam dalykui reikia įsigyti vadovėlį, o į sistemą, analogišką mūsų „Moodle“, beveik niekas nekeliama. Be to, visus egzaminus turėjau išsilaikyti per savaitę“, – studijų Japonijoje iššūkius vardija KTU trečiakursis.

Lietuvis viešino Chiune Sugiharos atminimą

Paklaustas, ar vyktų į Japoniją dar kartą, žinodamas, kad studijuoti bus sudėtinga, jis nedvejodamas atsako: „Taip“.

Gifu su Kaunu sieja ne tik bendravimas tarp universitetų – greta šio, centrinėje Japonijoje esančio miesto, yra gerai lietuviams žinomo japonų diplomato Chiune Sugihara gimtinė.

„Su manimi susisiekė Gifu miesto bendruomenės atstovė – sužinojusi iš rektoriaus, kad universitete studijuoja lietuvis, ji pasiūlė bendradarbiauti, viešinant Chiune Sugihara vardą“, – pasakojo T. Bagdonas.

Paskaitos mokyklose, apsilankymai savivaldybėje ir pažintis su vietos valdžia, interviu laikraščiams, ir net lietuviškų patiekalų gaminimo pamokos – miesto bendruomenei buvo nepaprastai įdomu susipažinti su šalimi, kurioje dirbo legendinis japonų diplomatas, Kaune išgelbėjęs tūkstančius Lietuvos žydų antrojo pasaulinio karo metu.

Pačiam Tomui veikla buvo labai įdomi – Kaune, besimokydamas japonų kalbos, jis domėjosi japonų kultūra ir yra ne kartą lankęsis Sugiharos namų organizuojamuose renginiuose.

Japonus sužavėjo šaltibarščiai

„Japonams labiausiai patiko šaltibarščiai. Sužavėjo ne tik rožinė jų spalva, bet ir tai, kad ji išgaunama visiškai natūraliu būdu“, – pasakojo Tomas, paklaustas apie lietuviškų patiekalų kulinarijos pamokas.

Patiekalų receptus studentas išsiaiškino prieš renginį juos aptaręs su mama per „Skype“: „Mama buvo laiminga, sužinojusi, kad japonai ragavo pagal jos receptūrą ruoštų patiekalų“.

Jį patį Japonijoje sužavėjo sušiai – ypač ruošti su unguriu, kurio vaikinas anksčiau nebuvo ragavęs. Žuvis, su kuria gaminami sušiai, ant stalo Japonijoje patenka ypač greitai, todėl yra ypatingo skonio.

Lietuvių kalbos KTU studentas japonų nemokė – azijiečiai vengia kalbėti svetimomis kalbomis, drovisi savo tarimo, bijo kalbėti netobulai. Tiesa, vietiniai yra labai draugiški užsieniečiams, kalbantiems japonų kalba.

„Klydau prieš kelionę galvodamas, kad japonai bus uždari ir nelinkę bendrauti. Jie – ne tik gana kalbūs ir atviri, bet ir labai dosnūs“, – teigia T. Bagdonas, prisipažinęs, kad jo bagažas pasunkėjo keletu kilogramų dėl gautų lauktuvių.

Savyje atrado naujų talentų

Paklaustas, kas buvo sunkiausia Japonijoje, vaikinas nedvejoja: kelionė ir karštis. Į Japoniją, siekdamas, kad kelionė atsieitų kuo pigiau, studentas vyko kone visą parą: iš Vilniaus per Maskvą ir Šanchajų į Nagoją.

„Gifu universitetas yra centrinėje Japonijoje – tarp Tokijo ir Kioto. Buvau girdėjęs, kad vasara šioje Japonijos dalyje yra pati baisiausia. Kasdien būdavo apie 34-36 laipsnius karščio, o drėgmė dažnai siekdavo 90 procentų. Išėjęs į lauką iš karto sušlampi, net nebūtinai turi šviesti saulė“, – pasakojo T. Bagdonas.

Tačiau pažintis su išskirtine japonų kultūra, atviri ir šilti žmonės, įspūdžiai ir naujos patirtys keliskart atpirko patirtus sunkumus.

„Nors ketinu būti atsinaujinančios energetikos specialistas, studijos Japonijoje padėjo atsiskleisti ir kitai mano pusei – dabar mane domina tarptautiniai santykiai. Palaikau ryšius su naujaisiais pažįstamais iš Gifu savivaldybės, buvau juos sutikęs ir Kaune, vykstant Sugiharos savaitei. Manau, kad ateityje sieksiu išplėsti ryšius su Japonija, galbūt išvykti į kitą universitetą dalinėms studijoms“, – planais dalijasi T. Bagdonas, šiemet KTU pradėjęs trečiuosius studijų metus.

Iki rugsėjo 24 dienos priimami dokumentai studijų mainams užsienyje pavasario semestrui. Galima išvykti studijuoti į Europos universitetus pagal „Erasmus+“ programą, arba kandidatuoti studijoms tolimose, egzotinėse šalyse, su kurių universitetais KTU turi sudaręs mainų sutartis. Daugiau informacijos čia arba el. paštu saule.zadlauskiene@ktu.lt