Sociologė A. Telešienė: šiuolaikiniai jaunuoliai – technologijų čiabuviai, susirūpinę aplinkosauga ir socialiniu teisingumu

Technologijų apsuptyje užaugusi Z karta neretai keičia nusistovėjusias socialines normas įvairiose gyvenimo srityse. Todėl visai nestebina faktas, kad dažnai šiuolaikiniai jaunuoliai apibūdinami kaip drąsūs individualistai, nuolat rizikuojantys ir nebijantys iššūkių. Tačiau mėgstantys bendrauti ir atkreipti į save dėmesį Z kartos atstovai toli gražu neapsiriboja vien tik savo gerove. Jų taikinyje – ir globalinės problemos bei darnus vystymasis.

„Į naujuosius „gyvenimo būdo“ judėjimus dažniausiai jungiasi būtent jauni miesto gyventojai. Jiems vienodai svarbi yra ir asmeninė saviraiška, ir globali aplinkosauginė bei socialinė atsakomybė“, – tikina Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė, sociologė Audronė Telešienė.

Pasak jos, Z karta mielai tampa aktyvistais, inovatoriais, bendruomenių būrėjais ar iniciatyvų įgyvendintojais. Puikus to pavyzdys – švedė aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg. Z karta naudojasi informacinėmis technologijomis bei socialiniais tinklais veiklos mastams pasiekti bei bendraminčiams susirasti.

„Šiandien jų neriboja nei lokalios teritorijos, nei valstybių sienos. Kuriasi virtualios aktyvistų bendruomenės“, – pastebi KTU SHMMF profesorė A. Telešienė.

Statistikos duomenimis, 46 proc. Z kartai priklausančių jaunuolių daugiau nei 10 valandų per parą praleidžia prisijungę prie interneto. Be to, net 60 proc. jų nori pakeisti pasaulį, kuriame gyvename.

Kuria naujo formato verslus

Z kartos atstovai ne tik patys įsitraukia į įvarius pasaulinius judėjimus, bet ir skatina kitus pakeisti savo gyvenimo būdą. Štai #breakfreefromplastic (liet. atsikratykime plastiko) aktyvistai savo asmeniniu pavyzdžiu siekia parodyti, kad buitis įmanoma be plastikinių pakuočių.

„Beatliekio judėjimo atstovai (angl. Zero Wasters) papildomai stengiasi išvengti maisto atliekų, mainosi drabužiais bei buities rakandais, pakartotinai naudoja produktus ir kitais būdais siekia, kad neliktų atliekų“, – pasakoja A. Telešienė.

Veikdami pagal žiedinės ekonomikos idėją tvaraus gyvenimo būdo šalininkai minimizuoja daiktų poreikį, perka ekologiškus produktus. Be to, anot KTU SHMMF sociologės, Z karta nebijo kurti naujo formato verslus, pavyzdžiui, žiedinius verslus ar žiniomis ir vertybėmis užpildytas paslaugas. Puikus tokio tipo verslo pavyzdys – didžiausia Europos internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“.

„Jie dažniau diskutuoja klimato kaitos, pasaulinio teisingumo, pilietiškumo, tolerancijos, humanitarinės pagalbos temomis, nei kalbasi apie tai, kur pigiau nusipirkti vieną ar kitą drabužį“, – pažymi A. Telešienė.

Tiki, kad kiekvieno indėlis svarbus

Technologijos ir informacijos gausa šiandien suteikia neribotas galimybes sužinoti, kas vyksta pasaulyje, suvokti galimus reiškinių padarinius ir atrasti tų pasekmių prevencijos galimybes. Tačiau, A. Telešienės nuomone, vien tik technologijos ir informacijos prieinamumas nėra veiksmingiausias būdas keisti pasaulį.

„Juk jei žinių ir informacijos pakaktų, tai visi baigę vidurinio ugdymo programą turėtų pirkti tik ekologiškus produktus. Bet taip nenutinka“, – pastebi KTU SHMMF sociologė.

Todėl ypač džiugina tai, kad jaunuoliai vis dažniau imasi realių darbų vietoj kalbų ir tiki galintys padaryti įtaką vykstantiems procesams. A. Telešienės teigimu, tai – darnaus vystymosi švietimo ir globalizacijos įtaka.

„Darnaus vystymosi idėjos vystomos jau ketvirtą dešimtmetį. Atitinkamai buvo kuriamos ir informacinės kampanijos, teisinis reguliavimas, gyvenimo būdo keitimo intervencijos, tobulinamos švietimo programos mokyklose ir universitetuose. Be abejonės, tai davė naudos“, – sako ji.

Šiandienos jaunoji karta užaugo darnaus vystymosi idėjų persmelktame informaciniame lauke. Todėl dirbdama su studentais KTU SHMMF profesorė pastebi, kad Z kartai kur kas labiau nei ankstesnėms kartoms rūpi aplinkosauginės problemos, klimato kaita, socialinis teisingumas ir atsakingas vartojimas.

„Prie vertybių kaitos prisideda ir globalizacija, europinės tapatybės stiprėjimas. Vertybių bei pasaulėžiūros kaita, mano požiūriu, labiausiai ir sąlygoja gyvenimo būdo kaitą“, – teigia A. Telešienė.

Beje, sociologai bei komunikacijos srities mokslininkai yra įrodę, kad efektyviausiai pokyčių pasiekiama tada, kai kalbama apie realius kasdienius sprendimus bei parodoma, kad net vieno žmogaus daromi pokyčiai yra reikšmingi. Pavyzdžiui, nenaudojant plastiko, asmeninio automobilio ar savanoriaujant.

„Atrodo, kad jaunoji karta gerokai labiau pasitiki savimi ir tiki, kad kiekvieno jų indėlis yra svarbus. Supranta, jog kiekvienas jų – bendros mozaikos dalis, o keičiantis mozaikos detalėms keičiasi visas bendras paveikslas“, – tikina A. Telešienė.

Emocijos paveikesnės už argumentus

Bene labiausiai šiuo metu pasaulyje žinoma aplinkosaugos aktyvistė taip pat priklauso Z kartai. Šešiolikmetė G. Thunberg garsiai reiškia savo įsitikinimus ir karštai juos gina. Vis tik, KTU SHMMF profesorės teigimu, jauni žmonės visuomet sakydavo nuomonę tiesiai ir atvirai.

Jie dar nedalyvauja darbo rinkoje, nekuria šeimų, todėl, kaip sociologai pasakytų, dar neturi biografinių suvaržymų: „Jų vertybinė sistema nėra apaugusi „o, bet, tačiau“ abejonėmis, baimėmis, surambėjimu ar pavargimu“.

„Romui Kalantai juk irgi buvo tik 19, kai jis susidegino. Taigi, „jaunuolio aktyvisto“ personažas yra gana įprastas ir paveikus reiškinys“, – pastebi A. Telešienė.

Mokslininkai ar žurnalistai dažnai mano, kad grynų faktų bei nepaneigiamų argumentų pakanka siekiant pokyčių. Tačiau, pasak A. Telešienės, jaunieji aktyvistai, kaip ir G. Thunberg, kalba emocine kalba, kuri yra paveiki plačiajai visuomenei.

„Argumentų kalba, deja, paveikia tik nedidelę dalį visuomenės. Jaunųjų aktyvistų emocinė kalba bei asmeniniai pavyzdžiai padeda suasmeninti globalias problemas. Jos tampa suprantamesnės ir aktualesnės“, – sako ji.

Kai kalbama emocijų kalba, klimato kaita pasidaro nebe abstraktus ir nutolęs iššūkis, o konkreti trapios Gretos gyvenimui didelę grėsmę kelianti problema. Tad Gretos ir kitų jaunųjų aktyvistų vaidmuo ypatingai svarbus.

„Politikai reaguoja tuomet, kai yra didelis visuomenės spaudimas kokiu nors klausimu. O kad būtų didelis visuomenės spaudimas, reikia didelio sąmoningumo, kurį Greta ir augina“, – teigia A. Telešienė.

Kiekvienai kartai – skirtingi iššūkiai

Nepaisant Z kartos unikalumo ir inovatyvumo, KTU SHMMF profesorės A. Telešienės nuomone, negalima sakyti, kad ši karta yra kažkuo pranašesnė už ankstesnes. Skirtingos kartos gyvena skirtingais laikais ir turi būti geriausiai pasiruošusios priimti to laikmečio iššūkius.

„Z karta gyvena pasaulyje, kurį sunku suprasti, tarkim, X kartos atstovams. Tačiau dėl to pasaulis netampa blogesniu“, – sako A. Telešienė.

Pasak jos, kadangi Z kartos žmonės užaugo su naujomis technologijomis – jie technologijų čiabuviai: „Džiaugiuosi tuo, nes ši karta sugebės kurti gerovę naujomis globaliomis sąlygomis“.

Tuo pačiu reikia suprasti kartų priklausomybę vieniems nuo kitų. Šiandien kuriamame pasaulyje ateityje gyvens naujoji karta, kuri kurs pasaulį vėlesnei kartai. Kiekviena karta privalo pertvarkyti esamą kultūrą, visuomenės sistemas, įpročius – tik taip vyksta progresas.

„Matydama jaunuosius technologijų čiabuvius susirūpinusius aplinkosauga ir socialiniu teisingumu, esu visiškai rami dėl pasaulio ateities. Labiau jaudinčiausi, jei Z karta panašėtų į ankstesnes kartas“, – tikina KTU SHMMF Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė, sociologė A. Telešienė.