Studenčių įspūdžiai iš Pietų Korėjos: belaidis internetas net aukščiausio šalies kalno viršūnėje

Pietų Korėja – šalis, kuri „Bloomberg“ Inovacijų indekse buvo 6 kartus įvardyta kaip inovatyviausia pasaulio valstybė, tačiau korėjiečiams svarbu ne tik technologijos. „Korėjiečių kultūroje didžiausią įspūdį paliko žmonių didžiavimasis savąja kultūra, palikimu, muzika“, – sako pusmetį sostinėje Seule studijavusi KTU ketvirtakursė Odeta Bacevičiūtė.

„Jie drąsiai demonstruoja savo tradicinius drabužius „hanbok“ bei puoselėja menus ir kultūrinius objektus“, – teigia Odeta, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) studijuojanti Naujųjų medijų kalbą. Būtent muzika, o tiksliau K-Pop, t. y. korėjiečių popmuzika, buvo vienas iš faktorių, paskatinusių ketvirtakursę domėtis P. Korėja ir išvykti 2019-ųjų pavasario semestrui į Seule įsikūrusį Chung-Ang universitetą.

Kotryna Čioraitytė, studijavusi šiame universitete 2019-ųjų rudenį, svajojo apie apsilankymą Pietų Korėjoje jau nuo gimnazijos laikų. „Galėčiau išskirti du man labiausiai įsimintinus bei patikusius kultūros bruožus: vadinamoji „drinking culture“ (gėrimų vartojimo kultūra)  ir kitų gerbimas“, – apie vietinę kultūrą pasakoja Kotryna, SHMMF Naujųjų medijų kalbos trečiakursė. Korėjiečiams įprasta vartoti alkoholį kolegų draugiškuose pasisėdėjimuose ar draugų pasibuvimuose. „Man labai patiko taip pabuvoti su savo draugais, pasijauti artimesnis, geriau susipažįsti su jais. Taip pat, kaip ir lietuviai, korėjiečiai gerbia vyresnio amžiaus žmones“, – tęsia ji.

Abi merginos sutinka, kad korėjiečiai yra labai šilta, pozityvi, paslaugi tauta. Žmonių jaukumas ir šypsenos yra tarsi šalies atributas. Vietiniai gali pasisiūlyti padėti į bėdą patekusiam užsieniečiui net neprašyti.

Anglų kalba dar tikrai netapo lingua franca

Jeigu norite su mainais išvykti į P. Korėją, praverstų bent minimalios vietinės kalbos žinios. Tenai, kaip ir Lietuvoje, angliškai supranta daugiausia jaunimas. Kadangi būdama gimnazijoje Kotryna pradėjo mokytis korėjiečių kalbos viename universitete (kaip papildomą veiklą) bei dalyvauti korėjiečių kalbos renginiuose, tai tikrai palengvino jos gyvenimą Seule: „Pavyzdžiui, pašto skyriuje buvo gan sunku susikalbėti angliškai, tad pravertė mokslai.“

Odeta, kuri taip pat į mainus išvyko turėdama korėjiečių pagrindus, priduria, kad pritrūkus žinių vis tiek galima rasti išeitį: „Retas praeivis išdrįsdavo kalbėti angliškai, bet iškilus problemai visada galima naudotis vertėju.“ Verta paminėt, kad, nors paskaitos vyko anglų kalba, vietiniai studentai net turėdami puikius kalbinius įgūdžius drovisi bendrauti angliškai, tad susidraugauti su grupiokais gali prireikti laiko.

Jaunimas jaučia spaudimą dėl didėjančios konkurencijos

Pasak Odetos, P. Korėjoje ir ypač Seule mokslai yra labai brangūs, o studijos prestižiniame universitete yra svarbus faktorius norint gauti gerą darbą. Be to, darbo vietų skaičius Seule visgi ribotas, o augantis miesto gyventojų skaičius lemia didėjančią konkurenciją, todėl jaunimas jaučia didelį spaudimą kuo geriau mokytis ir gauti gerai apmokamą darbą.

Paskaitose labiau orientuojamasi į teorinę medžiagą, tačiau universitete labai svarbu yra lankomumas ir jis taip pat turi įtakos galutiniam pažymiui. Dėstytojai bendrauja pagarbiai ir su studentais stengiasi palaikyti kolegialius santykius.

Kotrynos teigimu, universitete tarpinio ir baigiamojo egzaminų pažymys yra bendras, tad neišlaikius pirmo atsiskaitymo dar yra proga geriau pasiruošti galutiniam. Visgi, jie neturi perlaikymų, todėl visą semestrą reikia labai stengtis, norint gauti gerą balą.

„Paskutinę savaitę prieš egzaminų sesiją (tai antra-trečia gruodžio savaitė, nes egzaminai laikomi iki Kalėdų, o sausio mėnesis skirtas atostogoms arba balų taisymuisi) visos kavinės / kavos barai / bibliotekos būna pilnos studentų. Sunku buvo rasti laisvą vietelę“, – prisimena trečiakursė.

Seulas – miestas, kuriame nuolat verda gyvenimas

Anot Kotrynos, Seulas itin modernus ir pažengęs technologijose, medicinoje miestas, kuriame jautiesi saugus. Visur daug virtualumo, todėl lengvai galima priprasti prie patogaus gyvenimo. „Labai saugus miestas, iškart pajauti, jog nereikia nerimauti dėl nieko“, – prisimena ji. Tačiau nemėgstantiems technologijų šis miestas gali nelabai patikti. Pati Odeta sutinka, kad ją šiek tiek trikdė per didelis vietinių įsitraukimas į telefonus: „Retas korėjietis važiuodamas autobusu, metro ar eidamas gatve nežiūrėdavo patinkančių internetinių vaizdo įrašų, nežaisdavo žaidimų ar tiesiog nesinaudodavo socialiniais tinklais.“

Veiklų Seule tikrai netrūksta: barai, virtualios realybės pramogos, koncertai, beveik visą parą veikiantys karaoke kambariai, gatvėse vykstantys muzikiniai pasirodymai, „street food“ (gatvėje pardavinėjamo maisto) kvartalai, unikalios, akį traukiančios kavinės, mados kvartalai – tai tik maža dalis mieste vykstančio šurmulio. Taip pat Seule vyksta mados savaitė, kurioje galima pasigrožėti korėjietiška mada.

Gyvenant dideliame mieste labai svarbu yra susisiekimas – Odeta tikina, kad viešasis transportas yra taip suplanuotas, jog net buvo sunku pagalvoti, kad Seule gyvena apie 10 milijonų žmonių, nes tik per piko valandas ar po mieste vykusių renginių susidarydavo didesnės spūstys. „Viešasis transportas, ypač metro, patogus ir pigus. Tik eismas gan pavojingas, nes visi labai lekia ar skuba kažkur“, – prideda Kotryna.

Odeta prisipažįsta, kad, nors Seulas traukia savo nuolat verdančiu gyvenimu, kaip merginai, užaugusiai mažame mieste, kartais urbanistinio gyvenimo tempas būdavo per greitas, trūko gamtos tarp dangoraižinių džiunglių. Tad, kai norisi gamtos, galima išsinuomoti dviratį (viena valanda kainuoja mažiau nei 1eur) ir pasivažinėti dviračių takais palei didžiąją Hangang upę ir pasigrožėti ten įrengtais parkais.

Taip pat, ragina apsilankyti ir kituose P. Korėjos miestuose ar miesteliuose, kurie pakeri savo žavingumu: „Buvome su draugėmis išvykę savaitgaliui į pietinį, antrą pagal dydį Korėjos miestą – Busaną. Taip pat turistavome ir gamtos apsuptyje – Jeju saloje, kurioje pasijutome kaip tropikuose: palmės, egzotiški augalai, paplūdimiai – puikus pabėgimas nuo miesto šurmulio.“

Ten jos kopė į aukščiausią kalną šalyje Hallasan, kurio aukštis siekė beveik 2 km. Labiausiai studentę nustebino, kad viršūnėje buvo galima prisijungti prie belaidžio interneto! „Na, o kaipgi nepasidalinus savo pasiekimais su draugais socialiniuose tinkluose?“, – šypsosi mergina. Net kopiant į kalną korėjiečiai demonstravo savo mandagumą ir sveikindavosi ar užkalbindavo merginas bei taip suteikė joms papildomos energijos pasiekti viršūnę.

Studenčių patarimai norintiems apsilankyti Pietų Korėjoje

„Prieš kelionę patarčiau plačiai pasidomėti šios šalies kultūra, įpročiais, tradicijomis, tada atvykus adaptacinis laikotarpis būna lengvesnis. Priimkite nuostabią korėjiečių kultūrą, ar tai būtų K-Pop, K-Dramas (korėjietiški serialai), tradiciniai šokiai, unikalūs skoniai, tradicinės muzikos garsai, akį traukianti korėjietiška mada, nuoširdžios šypsenos – visa tai pasitiks vos tik atvykus“, – pasinerti į vietinę kultūrą siūlo Odeta.

Reikėtų turėti omeny, kad P. Korėjoje vietinė virtuvė yra gana aštri. Kol korėjiečiai ramiai valgydavo „kimchi“ (aštriai marinuotus kopūstus) ar „ramyeon“ (aštrią makaronų sriubą), Odetai net neaštriausius patiekalus įveikti buvo gerokai sunkiau nei tikėjosi.

„Važiuojant vasarą ar ankstyvą rudenį, būtinai reikia pasiimti priemonių nuo uodų, čia jų tuntai.
Iki spalio vidurio buvo labai karšta kaip vasarą, todėl vasariniai drabužiai labiau praverstų nei žieminiai. Tačiau gruodžio pradžioje staigiai atšąla, tad ir paltas neprošal. Be to, dėl ore esančių dulkių reikėtų turėti veido kaukę ir praverstų skėtis nuo lietaus“, – praktiškais patarimais dalijasi Kotryna.