Tarptautinio verslo ekspertas A. Sozonoffas: „Lietuvos startuoliai vertinami kaip rimti, entuziastingi ir patikimi“

Svarbiausios | 2017-10-13

Olandas Alexas Sozonoffas 35 metus ėjo JAV kompanijos „Hewlett Packard“ (HP) viceprezidento ir generalinio direktoriaus pareigas, yra įmonės „Infinet Technologies“ savininkas, privačių reaktyvinių lėktuvų tinklo „Victor“ valdybos pirmininkas. A. Sozonoffas buvo vienas iš Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) bei startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ steigėjų. Pasak jo, išskirtinio recepto sėkmingam startuolio pasirodymui rinkoje nėra, tai lemia daugybė faktorių, o vienas svarbiausių – vyriausybės palaikymas ir tinkamų sąlygų sudarymas.

A. Sozonoffas – KTU garbės daktaras. Spalio 13 dieną už paramą jaunam verslui ir indėlį plėtojant ketvirtosios pramonės revoliucijos koncepciją bei kitus nuopelnus šis titulas taip pat bus suteiktas Pasaulio ekonomikos forumo steigėjui, profesoriui Klausui Martinui Schwabui. Pasak A. Sozonoffo, iškilaus vokiečių ekonomisto ir inžinieriaus tapimas universiteto garbės nariu – svarbus ne tik akademinei bendruomenei, bet ir valdžios bei verslo atstovams.

„Per Pasaulio ekonomikos forumą profesorius K. Schwabas sukūrė platformą, skirtą viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui ir įvairių suinteresuotų šalių veiklai, kurioje visų visuomenės sluoksnių lyderiai, ypač akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų atstovai gali prisidėti prie pridėtinės vertės kūrimo pasaulyje. Manau, jog Klausas Schwabas bus tvirtas balsas už Lietuvą“, – sako A. Sozonoffas, taip pat pasidalijęs mintimis apie tai, kaip šiuo metu Lietuvos startuoliai vertinami europiniame kontekste.

Kaip manote, ar startuolio sėkmė priklauso nuo šalies, kurioje jis yra kuriamas? Kokią įtaką sėkmingam startuoliui turi verslo kultūra šalyje?, paklausėme A. Sozonoffo.

– Iš esmės sėkmė priklauso nuo keleto faktorių: labai svarbus vyriausybės siekis sukurti palankią aplinką startuoliams, kas vestų link pagrindinio tikslo – pramonės augimo ir darbo vietų kūrimo. Tai reiškia tam tikros ekosistemos sukūrimą, į kurią įeina tinkama erdvė, inkubatoriai, mentoriai, privatūs neformalūs investuotojai („Verslo angelai“, angl. angel investors), teisiniai patarėjai, tarptautiniai ryšiai, skirtingų techninių sričių ekspertai ir svarbiausia – finansavimas. „Verslo angelai“ dažniausiai nenori būti pirmaisiais investuotojais ir prisiimti visą riziką, todėl vyriausybė turi turėti investicijų agentūrą ir parodyti pasiryžimą užtikrinant reikiamą pagreitį startuolių įsitvirtinimui. Rizikos kapitalas gali būti tinkama investavimo rūšis, tačiau čia taip pat reikalingi patarėjai, kurie padėtų startuoliui išsirinkti tinkamiausią.

Ar sutinkate su teiginiu, jog su gera idėja gali pasisekti bet kur? Kokie yra pagrindiniai aspektai sėkmingam startuolio pasirodymui?

– Deja, paprasto atsakymo nėra. Labai daug idėjų yra tiesiog nepraktiškos, todėl aš visuomet pabrėžiu, jog reikia pagalvoti apie tai, kokią problemą jūs bandote išspręsti, išsiaiškinti, ar kažkas panašaus jau egzistuoja rinkoje ir jeigu galite tai pasiūlyti kokybiškiau ir pigiau – pasitarkite su kolegomis, megzkite dialogą su potencialiais vartotojais ir išsiaiškinkite jų nuomonę. Būkite atsargūs, nes jeigu jūsų idėja yra labai progresyvi, potencialūs vartotojai nesupratę jos gali ir nepateikti savo atsakymo, taip būsite suklaidinti. Kuomet atliksite šiuos pirminius veiksmus, galite kurti prototipą, reikalui esant – jį keisti. Jeigu tai susiję su programine įranga, viską atlikite taip, kad būtų lengva daryti pakeitimus. Būkite negailestingi patys sau ir, jei tai būtina, nebijokite keisti prototipo iš pagrindų. Geriau prarasti šiek tiek laiko ir viską padaryti tinkamai, nei per daug skubant priimti neteisingus sprendimus. Be to, pasaulis keičiasi taip greitai, jog privaloma išlaikyti balansą tarp greičio ir kokybės. Kai jūsų kuriamas produktas bus patvirtintas, dirbkite visu pajėgumu ir tuomet galėsite pritaikyti sau posakį, jog su gera idėja gali pasisekti bet kur.

Lyginant startuolių vystymąsi ir efektyvumą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, kokius skirtumus įžvelgiate? Ar Lietuva yra konkurencinga ir lygiavertė šio lauko žaidėja?

– Manau, jog didžiausias Lietuvos skirtumas yra tai, jog Lietuva žino, jog buvo nuošalyje ir turi veikti geriau ir greičiau nei kiti konkuruojantys regionai. Latvija ir Estija pradėjo anksčiau ir turėjo reikiamą postūmį iš vyriausybės nuo pat pradžios. Lietuvoje vyriausybė ir ministrai keitėsi per greitai, o tai nėra tvarumą skatinantis veiksnys. Kultūrinis faktorius, kolektyvinis noras būti inovatyviems ir konkurencingiems taip pat veikia. Lietuva turi atrasti tas ekspertines sritis, kuriose gali būti konkurencinga. Pavyzdžiui, Lietuva sėkmingai pritraukė kontaktų centrus (angl. call centers) dėl savo lokacijos, kalbos žinių. Šių centrų programinė įranga ir kiti instrumentai galėtų būti viena iš dėmesio vertų sričių.

Lietuvoje siūlomas labai kokybiškas išsilavinimas, ypač inžinerinių mokslų srityje, taip pat stiprios kalbų žinios. Be to, ypač tarp jaunimo, jaučiamas noras padaryti kažką, dėl ko kolegos ir šeima galėtų didžiuotis, be abejo, nepamirštant siekio užsidirbti ir patogiai gyventi, kas yra absoliučiai normalu. Tai nesiskiria ir nuo kitų šalių, išskyrus tuo, kad minėta tinkama ekosistema startuoliams Lietuvoje nėra taip puikiai išsivysčiusi. Kiekviename universitete turėtų būti verslumo programa ir reikalinga ekosistema tam vystyti.

Kaip manote, kokius patobulinimus reikėtų padaryti Lietuvoje, siekiant palankesnės aplinkos startuolių kūrimuisi ir apskritai didesniam jų kiekiui?

– Sėkmingi, autoritetingi verslininkai čia turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant, jog jauni žmonės norėtų į juos lygiuotis ir būti „tokiais kaip jie“. Lietuva labai aktyviai organizuoja renginius, skirtus startuoliams ir tai tikrai atsipirks. Vyriausybė, skirdama lėšas, apdovanojimus ir dotacijas startuoliams, turi parodyti, jog yra lygiavertiškai įsitraukusi į šį procesą ir jį palaiko.

Apskirtai Lietuvai šioje srityje sekasi tikrai neblogai, startuoliai, pasirodę tarptautinėje erdvėje, susilaukė daug komplimentų ir yra įvardijami kaip rimti, entuziastingi ir kompetentingi. Galiausiai, esu sužavėtas „Ivestuok Lietuvoje“ darbu ir šios organizacijos pasiekimais. Tai labai svarbus organas Lietuvai, kuris visuomet kreipė Lietuvos verslą tinkama linkme.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku