Tvarumas vartojime: Lietuva lenkia Jungtinę Karalystę

Svarbiausios | 2020-10-02

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Jūratė Banytė ir tyrėja Andželika Žukauskaitė-Tandzegolskė

Tokią tendenciją atskleidė Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkų atliktas tvaraus vartojimo elgsenos tyrimas. Namų aplinkoje pasireiškiantys elgsenos skirtumai labiausiai siejami su jau įsigytų prekių ar turimų išteklių naudojimu. Tvaraus naudojimo elgsena būdinga 84 proc. apklaustųjų Lietuvoje, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje tai nurodė 70 proc. tyrimo dalyvių.

Kaip remiantis šio tyrimo rezultatais galima paaiškinti nemenką šalių atotrūkį pagal Tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo indeksą?

2020 m. birželio mėn. pasirodžiusios pasaulio Tvarios plėtros ataskaitos duomenimis, pagal tikslų įgyvendinimą Lietuvai priskirti 75 balai ir atitenka 36-oji vieta, o Jungtinė Karalystė su 79,8 balo užima 13-ąją vietą. Svarbu pažymėti, kad kitos Baltijos šalys Tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo reitinge išsidėsto aukščiau – Estija 10-oje vietoje, o Latvija – 24-oje.

KTU mokslininkų atliktas tyrimas (apklausta virš 1000 respondentų) ne tik iliustruoja kaip elgiasi tvarumo tendencijas remiantys Lietuvos vartotojai pirkdami, naudodami prekes ir išteklius bei priimdami sprendimus dėl tolesnio prekės ar tam tikro daikto gyvavimo, bet ir leidžia palyginti tokią elgseną Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje (JK).

Stengiasi išvengti kaupimo

Orientaciją į tuo metu reikalingų daiktų pirkimą ir bereikalingo kaupimo vengimą KTU tyrėjų komanda įvardija kaip ryškiausią įsigijimo elgsenos bruožą, siejamą su namų aplinka.

Taip savo elgseną apibūdino virš 90 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje ir apie 85 proc. respondentų Jungtinėje Karalystėje. Tai komunikuoja vartotojų sąmoningumą ir atsakomybę aplinkos požiūriu, vis labiau išreikštą susirūpinimą sveikata bei prekių šviežumu.

Kartu šios tendencijos patvirtina šiandieninių vartotojų elgsenos modeliams būdingas paprastumo ir minimalizmo charakteristikas, perėjimą nuo požiūrio „daugiau yra geriau“ prie idėjos „mažiau yra gražiau ar sveikiau“. Dar iškalbingesniu rezultatu galima laikyti didesnės dalies (virš 60 proc.) Lietuvos respondentų sutikimą su teiginiu, kad „prekių ar daiktų, kurių tuo metu nereikia, neperka, net esant nuolaidai“. Tai patvirtina silpnėjantį ekonominių pirkimo motyvų vaidmenį.

KTU profesorė Jūratė Banytė pastebi, kad šio tarptautinio tyrimo duomenys rinkti iki COVID-19 pandemijos, todėl reprezentuoja išorinės aplinkos jėgų nepaveiktas gyvenimo sąlygas.

Jūratė Banytė

„Tačiau negalime paneigti jau dabar akivaizdžių pandemijos pasekmių tvaraus vartojimo elgsenai, siejamai su „rezerviniais“ pirkimais, augančiais vartotojų reikalavimais socialinei įmonių atsakomybei, prekių saugumui, ypač maisto produktų kategorijoje. Tvarios maisto gamybos ir pateikimo sistemos aktualumą argumentuoja ir šio tyrimo rezultatai, kurie rodo išskirtinį vartotojų dėmesį savo, artimųjų bei pažįstamų išaugintiems ar pagamintiems maisto produktams. Tam prioritetą esant galimybei teikia 94 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 82 proc. JK“, – sako ji.

KTU tyrėja Andželika Žukauskaitė-Tandzegolskė teigia, kad produktų vystytojams bei tvaraus vartojimo politikos formuotojams derėtų atkreipti dėmesį į produkto pakuotes ir joms pagaminti naudojamas aplinkai draugiškas medžiagas.

Tai atspindinčios pirkimo elgsenos charakteristikos daugeliu atvejų vos siekia ar nežymiai viršija 5 balus (7 balų skalėje). Šiuos rezultatus paaiškinti galima tuo, kad šiandieniniams vartotojams būdinga tendencija visų pirma „sakyti „taip“ ne išorei, o tam, kas pakuotės viduje.

J. Banytės pastebėjimu, tai atskleidžia vartotojų požiūrio ir faktinės elgsenos skirtumus. Nors tvarumo principų svarba pirkimuose suvokiama, tačiau elgsena pakuočių klausimu dar šiek tiek atsilieka ir tai gali būti fokusu šviečiant vartotojus bei rengiant jų įtraukimo į produktą, komunikaciją ar vertės kūrimą.

Lietuvoje namuose vartojama saikingiau

Lietuvos imtyje atlikto tyrimo rezultatų analizė atskleidžia šiuos tvaraus vartojimo elgsenai naudojimo fazėje būdingus bruožus – kasdienybe namuose tapęs saikingesnis vartojimas (82 proc. respondentų), naudojamų daiktų tausojimas (85 proc. respondentų) bei „ne vienkartiniams indams ir įrankiams“ (78 proc. respondentų). Nors JK minėtos charakteristikos taip pat svarbios, pritarimą tokiai elgsenai išreiškė kur kas mažiau respondentų. Pavyzdžiui, daiktų tausojimo atveju tik 55 proc., o saikingo vartojimo – 54 proc.

Šios, labiau aplinkosauginės nei ekonominės, vartojimo namų aplinkoje charakteristikos ypač svarbios ilgalaikėje perspektyvoje, reikšmingai prisideda prie tvarios visuomenės kūrimo.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais poros ar šeimos be vaikų yra linkusios atsakingiau elgtis namų aplinkoje nei poros ar šeimos su vaikais. Tai tvaraus vartojimo iniciatyvų kūrėjams bei įgyvendintojams galėtų tapti tam tikra nuoroda, nes šeimų su vaikais segmentas reikalauja atskiro dėmesio. Siekiant jį užtikrinti, svarbiausia tinkamai pasirinkti nuomonės formuotojus. Tikėtina, kad šią rolę patraukliai atliktų tėvų „edukatoriais“ mėgstantys būti paaugliai.

Kalbant apie energijos išteklius, pažymėtina, kad Lietuvoje namuose labiausiai yra linkę taupyti elektrą (90 proc. respondentų), kiek mažiau vandenį (66 proc.).

A. Žukauskaitė-Tandzegolskė

JK respondentų  nuomonių atotrūkis šiais klausimais yra ne toks didelis – atitinkamai 80 proc. ir 59 proc. Profesorės J. Banytės teigimu, tai galima priskirti aplinkosauginiams bei ekonominiams tvaraus vartojimo aspektams, kurie gana aiškiai išreikšti abiejose šalyse, o Lietuvos atveju demonstruoja išskirtinai didelę vartotojų atsakomybę tvaraus naudojimo požiūriu.

Socialiniai tvaraus vartojimo aspektai naudojimo etape apibūdinami žemesniais respondentų vertinimais abiejose šalyse. Polinkis skolintis daiktus būdingas mažiausiai, o JK imtyje jis kritiškai žemas. Noro dalintis su kitais vertinimai (apie 5 balus) patvirtina įsitraukimą į tvarų naudojimą skatinančių bendradarbiavimu grįsto vartojimo (angl. collaborative consumption) praktikų poreikį.

KTU tyrėja A. Žukauskaitė-Tandzegolskė pabrėžia, kad vienintelė tvaraus naudojimo sritis, kurioje pirmauja JK gyventojai, yra „beatliekio gyvenimo“ idėjos įgyvendinimas. Tai gali būti paaiškinama JK didesnę pažangą pasiekusiu „zero waste“ judėjimu. Reikia pripažinti, kad ir Lietuvoje šiame kontekste stebimos reikšmingos permainos, tačiau faktinės vartojimo elgsenos požiūriu progresuoti dar yra kur.

JK gyventojai atiduoda daugiau daiktų

Tvaraus vartojimo idėjos įgyvendinimo požiūriu, atliekų tvarkymas bei daiktų antrinis panaudojimas yra vienas reikšmingiausių etapų ir čia ne mažas vaidmuo atitenka rinkodarai.

Todėl pagrįstai šiandieniniai prekių ženklai vis dažniau įsitraukia į iniciatyvas, skirtas „prikelti prekėms iš naujo“. Puikus to pavyzdys prekės ženklas „H&M“. Siekiant ilgalaikės sėkmės, šiuo požiūriu ypač svarbus prekės ženklo vertybinis pagrindas ir kuo mažiau konkurencija ar „masiškumu“ grįstų sprendimų.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos namų ūkiai pasižymi geresniais antrinių atliekų rūšiavimo įgūdžiais. 77 proc. Lietuvos respondentų teigia atsakingai rūšiuojantys buitines atliekas (Jungtinėje Karalystėje šis procentas reikšmingai mažesnis) ir 79 proc. nurodo visas perdirbamas atliekas išmetantys į tam skirtus konteinerius arba pristatantys į antrinių žaliavų supirktuves.

Tačiau tvaraus vartojimo elgsena tuo nesibaigia – jai priskiriami tokie vartotojų veiksmai kaip nereikalingų daiktų atidavimas labdarai. Šiuo požiūriu, JK gyventojai Lietuvos namų ūkius lenkia – atitinkamai 75 proc. ir 55 proc. apklaustųjų. Šios šalies respondentų tarpe stebima ryškesnė polinkio į nereikalingų daiktų išmainymą bei išpardavimą tendencija.

Tokios praktikos abiejose šalyse yra įsibėgėjimo stadijoje (daiktų išpardavimui pritaria apie 40 proc. apklaustųjų Jungtinėje Karalystėje ir 33 proc. Lietuvoje). Tai yra puiki terpė prekių ženklams bei į tvaraus vartojimo skatinimą orientuotos socialinės politikos formuotojams.

Padeda jaustis geresniais

KTU EVF Tvaraus valdymo mokslo grupės tyrėjų komandos atlikto tyrimo rezultatai atskleidė tiek pozityvių, tiek didesnio dėmesio ateityje reikalaujančių įžvalgų. Tyrimas išryškino kompleksinio požiūrio, apimančio tris tvaraus vartojimo elgsenos etapus, svarbą.

Nors Lietuvos namų ūkių vartojime identifikuojamas didesnis tvarumas, JK pagal Tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo indeksą žymiai lenkia Lietuvą. Tai tik patvirtina visuminio tvarios plėtros suvokimo poreikį, nes tvarus vartojimas ir gamyba yra tik vienas iš 17-os Tvarios plėtros tikslų.

„Šių Tvarios plėtros tikslų tarpe yra tokių, kurių įgyvendinime, pavyzdžiui, prieigos prie patikimos, darnios ir modernios energijos visiems užtikrinimas, inovacijas skatinančios infrastruktūros sukūrimas ir globali partnerystė siekiant tvarios plėtros, JK gyventojai lyderiauja. Bet tai jau kitos temos, o baigiant šią norėtųsi prisiminti faktą, kuris rodo, kad nepaisant kultūros arba šalies, tvarumo iniciatyvose mes jaučiamės tiesiog geresniais žmonėmis“, – teigia profesorė Jūratė Banytė.

Tyrimas atliktas pagal Lietuvos mokslo tarybos  finansuojamą projektą  (Nr. S-MIP-17-123). Su tyrimo duomenimis plačiau susipažinti galima susisiekus el. paštu jurate.banyte@ktu.lt.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku