Vienas svarbiausių studentų judėjimo sėkmę lėmusių veiksnių buvo šalies universitetuose pradėti rengti visuotiniai studentų susirinkimai ir asamblėjos. Šiuose koordinuotuose susitikimuose studentai diskutavo, formulavo savo reikalavimus, derino strategijas ir balsuodami priimdavo svarbiausius sprendimus. Toks veiklos organizavimo būdas tapo itin reikšmingas, nes padėjo visuomenės pasipiktinimą dėl Novi Sado geležinkelio stoties tragedijos paversti kryptingais veiksmais.
Susirinkimuose parengtas vienuolikos punktų studentų planas apėmė kovos su korupcija priemones. Jame buvo reikalaujama užtikrinti žiniasklaidos ir teismų nepriklausomumą, sudaryti sąlygas įsigyti įperkamą būstą, investuoti į sveikatos priežiūrą kaimo vietovėse, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir pašalinti iš viešojo gyvenimo asmenis, susijusius su A. Vučičiaus klientelistiniais tinklais.
Valdžios kontroliuojamai žiniasklaidai – socialinių tinklų atsvara
Greta universitetuose vykusių susirinkimų svarbų vaidmenį atliko protesto eitynės ir masiniai susibūrimai. Jie padėjo atkreipti kaimo vietovėse gyvenančių žmonių dėmesį ir pelnyti jų palaikymą. Šie gyventojai dažnai neturėjo galimybės naudotis nepriklausomais informacijos šaltiniais, todėl buvo priklausomi nuo režimui palankios žiniasklaidos, įskaitant visuomeninius transliuotojus – Serbijos radiją ir televiziją (RTS) bei Vojvodinos radiją ir televiziją (RTV), tapusius valdančiosios partijos ruporais.
Žiniasklaidos pavertimą politinės įtakos priemone ir jos politizavimą aiškiausiai atskleidė neproporcingai didelis A. Vučičiaus ir valdančiosios Serbijos pažangos partijos (SNS) matomumas. Belgrade veikianti nevyriausybinė organizacija CRTA pranešė, kad vien 2024 m. valdančiajai partijai teko 90 proc. nacionalinių televizijos kanalų eterio laiko, o opozicijai – vos 10 proc. Tuo tarpu tuometinis prezidentas televizijoje pasirodė net 354 kartus.
Valdžiai palanki žiniasklaida taip pat aktyviai skleidė dezinformaciją ir šmeižė studentus, vadindama juos „blokadų organizatoriais“, siekiančiais nuversti režimą ir esą remiamais užsienio institucijų.
Nors valdžioje esantys politikai dažnai remiasi tradicinės spaudos ir televizijos kontrole, interneto naujienų portalus ir socialinius tinklus kontroliuoti tapo gerokai sudėtingiau, iš dalies dėl jų tarptautinio pobūdžio. Šios platformos atliko esminį vaidmenį skleidžiant studentų reikalavimus ir viešinant valdžios korupcijos atvejus.
„Facebook“ ir „Instagram“ tapo svarbiomis platformomis, padėjusiomis studentams telkti Serbijos gyventojus tiek šalies viduje, tiek užsienyje gyvenančioje diasporoje. Jos taip pat padėjo atkreipti tarptautinės bendruomenės, įskaitant Europos Sąjungą (ES), dėmesį ir sulaukti jos palaikymo.
Tuo metu platformose „X“ ir „TikTok“ vyravo neformalesnis turinys. Studentai dalijosi humoristiniais įrašais, emocingais pasisakymais ir kasdienio gyvenimo akimirkomis iš masinių susibūrimų bei blokadų. Toks turinys padėjo pelnyti paprastų gyventojų visame regione užuojautą, palaikymą ir pagarbą.
Judėjimas be lyderio – istorinė pergalė rinkimuose
Kaip studentams pavyko užtikrinti istorinę Studentų sąrašo pergalę ir nuversti 14 metų trukusį autoritarinį A. Vučičiaus valdymą?
Viena iš priežasčių – studentų vadovaujamas judėjimas neturėjo vieno lyderio. Dėl to režimui palankiai žiniasklaidai buvo gerokai sunkiau išskirti konkretų asmenį ir nukreipti prieš jį šmeižto kampaniją, kaip anksčiau būdavo daroma opozicijos atstovų atžvilgiu per rinkimų kampanijas.
Be to, studentai siekė, kad jų judėjimas nebūtų siejamas su tradicine partine politika. Tai atsispindėjo ir sudarant Studentų rinkimų sąrašą, į kurį buvo įtraukti įvairių sričių profesionalai bei menininkai, turintys mažai politinės patirties arba jos visai neturintys.
Ankstesniuose Serbijos rinkimuose A. Vučičiaus pergalę iš esmės užtikrindavo susiskaldžiusi, negausi, neretai korumpuota ir centralizuota opozicija, nutolusi nuo kasdienių gyventojų problemų.
Nepaisant iš pradžių tvyrojusios baimės dėl galimo balsų klastojimo ir policijos represijų spalio 25-osios rinkimų naktį, buvęs prezidentas pripažino pralaimėjimą Studentų sąrašui. Šis pasiekė istorinę pergalę, surinkęs 52,7 proc. balsų ir užsitikrinęs 140 iš 250 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje. Tuo metu A. Vučičiaus vadovaujama „Vieningoji Serbija“ gavo 39,17 proc. balsų ir 104 vietas parlamente.
Įspūdingą studentų sėkmę ir pergalę iš dalies galima paaiškinti itin dideliu rinkėjų aktyvumu. Nevyriausybinės organizacijos CRTA duomenimis, rinkimuose dalyvavo net 68,78 proc. rinkėjų.
Studentų pergalė – tik pokyčių pradžia
Praėjus vos kelioms dienoms po studentų pergalės Serbijoje, šalyje jau pradėti reikšmingi pokyčiai. Šalinami buvusio prezidento ir SNS šūkiai bei plakatai, išlaisvintas ir tvarkomas Pionierių parkas, kuris buvo tapęs A. Vučičiaus nusikalstamos grupuotės „rezidencija“. Taip pat pradėta šalinti su jo klientelistiniais tinklais susijusius asmenis – jie suimami arba spaudžiami atsistatydinti.
Istoriniu žingsniu tapo RTV atsiprašymas Serbijos gyventojų dėl šališko informacijos pateikimo A. Vučičiaus valdymo laikotarpiu: „Visuomeninis transliuotojas daugelį metų neatliko savo funkcijos. Jis tylėjo, užmerkdavo akis, informaciją pateikdavo vienašališkai, nekritiškai nušviesdavo įvykius, neužduodavo tinkamų klausimų arba apskritai jų neužduodavo. Už tai esame skolingi žiūrovams atsiprašymą.“
Vis dėlto, nors studentų pergalė žymi lūžio tašką Serbijos demokratijos istorijoje, šaliai dar teks nueiti ilgą kelią, kol ji visiškai išsivaduos iš buvusio režimo klientelistinių tinklų ir su nusikalstamomis struktūromis susijusių interesų įtakos.
Neseniai nuversto režimo valdymo laikotarpiu didelių infrastruktūros projektų finansavimas ir viešosios investicijos buvo organizuojami pasitelkiant subrangovų ir nusikalstamų struktūrų tinklus, kuriems nereikėjo pateikti išsamios dokumentacijos, pagrįsti savo veiklos ar laikytis teisinių standartų.
Norint išardyti giliai įsišaknijusias struktūras, susijusias su buvusiu prezidentu ir valdančiąja partija, prireiks laiko, tvirto visuomenės palaikymo ir ryžtingų Studentų sąrašo veiksmų, kai kitais metais bus suformuota naujoji vyriausybė.
Be to, Serbija atsidūrusi geopolitinėje kryžkelėje tarp ES ir A. Vučičiaus rytinių sąjungininkių – Rusijos bei Kinijos. Todėl kol kas neaišku, kaip po Studentų sąrašo pergalės keisis šie santykiai ir kokios pozicijos laikysis Rusija bei Kinija, studentams paskelbus apie Serbijos įsipareigojimą tęsti europinės integracijos kelią.
Protestų banga Europoje – skirtingos priežastys, bendras nepasitenkinimas
Serbijos studentų judėjimas ir po jo pasiekta pergalė gali tapti pavyzdžiu kitiems šiuo metu Europoje vykstantiems visuomeniniams judėjimams – Ispanijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir kaimyninėje Albanijoje.
Daugumą šių protestų paskatino nepasitenkinimas būsto kainomis, švietimo sistemos būkle, mažais atlyginimais ir ilgėjančiomis darbo valandomis. Albanijoje protestai buvo labiau susiję su politinėmis problemomis ir korupcija.
Lietuva taip pat nėra išimtis. Dar šių metų balandį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, reikšdami nepasitenkinimą visuomeninio transliuotojo politizavimu.
Apskritai Lietuvoje visuomeninis aktyvumas pastebimai išaugo nuo 2025 m. rugsėjo, kai Lietuvos vyriausybė Kultūros ministerijos valdymą perdavė populistinei partijai „Nemuno aušra“, siejamai su antieuropietiškais, antisemitiniais ir prorusiškais naratyvais.
Nors ES valstybėse narėse vykstantys protestai daugiausia susiję su švietimo ir būsto sąlygomis, šias problemas galima vertinti ir platesniame kontekste – kaip korupcijos, visuomenės nepasitenkinimo bei mažėjančio pasitikėjimo politiniu elitu ir demokratinėmis institucijomis išraišką. Tai leidžia įžvelgti panašumų su Serbijos studentų judėjimu.
Taikus pasipriešinimas – Serbijos studentų stiprybė
Skirtingai nei Serbijoje, kur studentai išliko taikūs nepaisydami policijos smurto, daugelyje ES šalyse vykusių protestų, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje, kilo smurtinių susirėmimų tarp demonstrantų ir teisėsaugos pareigūnų.
Viena iš priežasčių, kodėl Serbijos studentų judėjimas išliko taikus, buvo studentų siekis nutraukti smurto ir represijų ciklą, kuris ilgus metus formavo šalies ir viso regiono gyvenimą po Slobodano Miloševićiaus režimo.
Laikydamiesi griežtos drausmės, demonstruodami atsparumą ir rinkdamiesi nesmurtines protesto formas, Serbijos studentai sugebėjo pelnyti visuomenės pasitikėjimą, pagarbą ir palaikymą.
Atsisakydami pasiduoti autoritarinės valdžios mėginimams žiniasklaidoje vaizduoti protestuotojus kaip smurtaujančius destabilizatorius ir užsienio agentus, studentai susilpnino valstybinės propagandos patikimumą ir pelnė plačiosios visuomenės simpatijas.
Todėl studentams ir piliečiams kitose Europos valstybėse bei pasaulio regionuose būtų naudinga perimti Serbijos studentų pasiūlytą alternatyvų politinio veikimo modelį. Jis grindžiamas taikiais susibūrimais ir eitynėmis, taip pat visuotiniais susirinkimais, kuriuose aiškiai formuluojami ir aptariami reikalavimai bei kuriamos veiksmų strategijos.
Serbijos studentai įrodė, kad net autoritarinio režimo sąlygomis įmanoma priešintis pasitelkiant atkaklumą, kūrybiškumą ir nuoseklų, principais grindžiamą nesmurtinį pasipriešinimą.
