Tapk ateities mokslininku, darančiu reikšmingą poveikį mokslui, visuomenei ir verslui. Doktorantūros mokykla atsako už efektyvų ir kokybišką Universiteto doktorantūros klausimų sprendimą ir doktorantūros kokybės, tarptautiškumo ir žinomumo didinimą.
Doktorantūros mokyklos vizija – ugdyti ateities mokslininkus, gebančius daryti reikšmingą poveikį mokslui, studijoms, visuomenei ir verslui bei dirbti akademinėje ir neakademinėje aplinkoje.
Doktorantūros mokyklos strateginiai tikslai:
Doktorantūros mokykla:
Priimtiems į valstybės finansuojamas doktorantūros vietas studijų laikotarpiu teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio parama (stipendija), nuo 2025 m. sausio 1 d. doktoranto stipendijos dydis:
Doktorantai gali pretenduoti į papildomą institucinę ir išorinių fondų paramą.
Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT) atlieka Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomų mokslo ir meno doktorantūrų kokybės ir efektyvumo vertinimą ir teikia siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Doktorantūrų vertinimo tikslai:
Vertinimų išvados skelbiamos LMT interneto svetainėje:
Doktorantūros studijos 21-oje mokslo ir meno kryptyje:
4 – gamtos mokslų srityje
10 – technologijos mokslų srityje
5 – socialinių mokslų srityje
1 – humanitarinių mokslų srityje
1 – vizualinių menų srityje
~330 doktorantų:
48 proc. moterų, 52 proc. vyrų;
26 proc. doktorantų iš užsienio, 74 proc. doktorantų iš Lietuvos.
Kasmet KTU:
~50 apgintų daktaro disertacijų;
~200 prototipų;
~10 startuolių;
~21 patentų paraiška.
Studentų g. 50, Kaunas
LT-51368, Lietuva
el. p. doktorantura@ktu.lt
Vadovė
Reda Žilėnaitė
el. p. reda.zilenaite@ktu.lt
Doktorantūros mokykla koordinuoja ir organizuoja doktorantūros studijų procesą, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Universiteto statutu, mokslo (meno) doktorantūros nuostatais bei mokslo (meno) doktorantūros reglamentais.
Doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus koordinuoja Komitetas. Komitetas vykdo disertacijų tematikų, Vadovų bei pretendentų į doktorantus atranką ir juos tvirtina, skiria doktoranto akademinį padalinį ir Konsultantus, tvirtina doktorantų darbo planus ir jų pakeitimus, vykdo doktorantūros modulių, klausytų užsienio aukštosiose mokyklose, įskaitymą, teikia išvadas dėl doktorantūros procese dalyvaujančių akademinių padalinių mokslinių tyrimų lygio, doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planų bei jų vykdymo, priima spendimus dėl disertacijos rašymo kalbos, atestuoja doktorantus ir doktorantūros studijų modulius, užtikrina doktorantūros kokybę ir rūpinasi jos lygio kėlimu, įvertina parengtas disertacijas, sudaro Tarybas. Komiteto narių atitikimą Reglamente nustatytiems reikalavimams kasmet vertina Doktorantūros mokykla. Komiteto sudėties pakeitimus gali inicijuoti Komitetas arba su atitinkamos mokslo krypties doktorantūros studijų organizavimu susijusių pirmojo lygmens akademinių padalinių vadovai. Visus savo teikimus, pasiūlymus ir sprendimus Komitetas įformina protokolu, kurį pasirašo Komiteto pirmininkas (ar jį pavaduojantis Komiteto narys) ir sekretorius. Komiteto protokolas po Komiteto posėdžio pateikiamas Doktorantūros mokyklai, kuri, remdamasi Komiteto priimtais sprendimais, parengia atitinkamą medžiagą Universiteto rektoriui, mokslo prorektoriui bei senatui.
Doktoranto studijoms ir moksliniams (meniniams) tyrimams vadovauja doktoranto mokslinis vadovas, kuris turi būti tos mokslo (meno) krypties, į kurią priimtas doktorantas, mokslininkas.
Doktoranto mokslinis vadovas:
Esant poreikiui, paskiriami doktoranto konsultantai (ne daugiau kaip du), kurie gali būti ir kitos mokslo krypties mokslininkai. Doktoranto konsultantai gali būti paskirti ne anksčiau nei antrais studijų metais.
Doktoranto konsultantas:
doktorantas studijuoja, vykdo mokslinius (meninius) tyrimus, parengia ir gina daktaro disertaciją (meno projektą), vadovaudamasis patvirtintu individualiu darbo planu.
Doktorantūros komiteto nariais gali būti mokslininkai, ne mažiau kaip 0,5 etato dirbantys doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (-ose), kai jie pareigas institucijoje (-ose) užima konkurso tvarka, arba dirbantys institucijoje (-ose), kai jie pareigas užima ne konkurso tvarka, bet prieš užimant šias pareigas institucijoje (-ose) buvo užėmę konkurso tvarka. Reikalavimas konkurso tvarka užimti pareigas netaikomas mokslininkams iš užsienio mokslo ir studijų institucijų. Kai doktorantūros teisė suteikta dalyvaujant užsienio mokslo ir studijų institucijai (-oms), Komitete turi būti daugiau kaip pusė mokslininkų iš Lietuvos institucijos (-ijų). Komiteto nariais gali būti mokslininkai, turintys vadovavimo (konsultavimo) doktorantams patirties. Tarp Komiteto narių turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai narių tos mokslo krypties, kurioje įgyta doktorantūros teisė. Komiteto narys Komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Institucija Komiteto sudėtį peržiūri ir atnaujina ne rečiau kaip kas 5 metus. Mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų Komitetų narys. Ne mažiau kaip pusė Komiteto narių ir jo pirmininkas turi atitikti ne žemesnius nei Universiteto nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (ta apimtimi, kuri susijusi su mokslo straipsniais) asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Likusieji Komiteto nariai turi atitikti ne žemesnius nei Reglamente nustatytus reikalavimus Vadovams ir Konsultantams.
Doktorantų vadovais ir konsultantais gali būti mokslininkai, kurie atitinka Universiteto nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (ta apimtimi, kuri susijusi su mokslo straipsniais) asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas ir per paskutinius penkerius metus yra paskelbę ne mažiau kaip 3 mokslo straipsnius tarptautiniuose mokslo leidiniuose, straipsnio paskelbimo metu patenkančiuose į Q1–Q2 kvartilį ir turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) (humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srities) ir / arba Elsevier Scopus (Scopus) (humanitarinių ir socialinių mokslų srities) duomenų bazėse, arba bent 1 mokslo straipsnį tarptautiniame mokslo leidinyje, straipsnio paskelbimo metu patenkančiame į Q1–Q2 kvartilį ir turinčiame cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) (humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srities) ir / arba Elsevier Scopus (Scopus) (humanitarinių ir socialinių mokslų srities) duomenų bazėse ir tarptautiniu mastu pripažintoje mokslo leidykloje išleistą mokslo monografiją ar jos dalį.
Gynimo tarybos nariais gali būti mokslininkai, kurie atitinka Universiteto nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (ta apimtimi, kuri susijusi su mokslo straipsniais) asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas ir per paskutinius penkerius metus yra paskelbę ne mažiau kaip penkis mokslo darbus: tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistos mokslo monografijos ar jų dalys; mokslo straipsniai tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) (humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srities) ir / arba Elsevier Scopus (Scopus) (humanitarinių ir socialinių mokslų srities) duomenų bazėse.
Doktorantūros studijos dalyvaujant Prahos Karolio universitetui (Čekija) ir Georgo Augusto Getingeno universitetui (Vokietija)
Matematikos doktorantūros studijos skirtos tiems, kurie siekia tapti aukščiausios kvalifikacijos mokslininkais, gebančiais atlikti originalius tyrimus ir prisidėti prie matematikos mokslo pažangos. Studijos apima įvairias matematikos sritis, tokias kaip diferencialinės lygtys, finansų matematika, biomedicinos sistemų modeliavimas ir kita. Stojantieji gali pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal asmeninius interesus ir mokslinius tikslus.
Studijos ir moksliniai tyrimai orientuoti į pažangiausius matematikos mokslų pasiekimus ir jų praktinį pritaikymą įvairiose srityse. Programa apima naujausias teorijas ir metodus, leidžiančius spręsti sudėtingas problemas ir kurti inovatyvius sprendimus finansų, sveikatos, inžinerijos bei kitose srityse. Be to, KTU siūlo galimybę dirbti su moderniausiomis technologijomis ir prisidėti prie tarptautinių projektų, užtikrinant mokslinių tyrimų pritaikomumą praktikoje.
Doktorantūra dalyvaujant Pietų Danijos universitetui (Danija)
Fizikos doktorantūros studijos yra skirtos tiems, kurie siekia gilintis į sudėtingus gamtos dėsnius ir prisidėti prie naujausių mokslo atradimų šioje srityje bei jų plėtros. Studijų metu įgyjamos gilios teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai kondensuotų terpių, spinduliuotės sąveikos su medžiagomis bei optinės spektroskopijos srityse.
Doktorantai dirba su pažangiausiomis technologijomis ir tyrimų metodais, įskaitant elektroninę litografiją, reaktyvųjį plazminį ėsdinimą, spektroskopinę elipsometriją ir ultrasparčių procesų spektroskopiją. Jų atliekami tyrimai orientuoti į praktinį pritaikomumą, kuriant inovatyvias technologijas, skirtas biojutikliams, plazmonikai, atsinaujinančiai energijai ir kitoms aukštųjų technologijų sritims. Ši studijų programa ne tik prisideda prie fundamentalių mokslų plėtros, bet ir tiesiogiai formuoja inovacijas, kurios daro poveikį pramonei ir visuomenei.
Chemijos doktorantūros studijos skirtos tiems, kurie domisi individualiais moksliniais tyrimais, vadovaujant patyrusiems tyrėjams. Studijos apima įvairias chemijos mokslo šakas, tokias kaip analitinė chemija, bioorganinė chemija, katalizė, medžiagų chemija ir kitos. Studijų procesas pritaikomas pagal studento ankstesnę patirtį ir mokslinių tyrimų interesus, skatinant originalių sprendimų paiešką.
Studijos išsiskiria tyrimais, kurie orientuoti į globalių problemų sprendimą ir darnios pramonės plėtrą. Ypatingas dėmesys skiriamas naujų medžiagų kūrimui, nanotechnologijoms ir priešvėžinių vaistų kūrimo tyrimams. Studijų metu nagrinėjami teoriniai ir praktiniai aspektai, taip pat sprendžiami ekonominiai, aplinkosauginiai ir saugos klausimai. Moksliniai pasiekimai prisideda prie pažangių technologijų diegimo ir inovacijų kūrimo įvairiose srityse.
Jungtinės doktorantūros studijos su Vytauto Didžiojo universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu
Informatika – tai viena sparčiausiai besivystančių mokslo krypčių, kurios pagrindas – skaičiavimų mokslas ir matematiniai modeliai. Šios doktorantūros studijos suteikia galimybę gilintis į dirbtinio intelekto (DI), duomenų analizės, kompiuterinės intelektikos, signalų ir vaizdų apdorojimo bei kitus inovatyvius tyrimų laukus. Studijos skirtos tieks, kurie domisi tarpdisciplininiais ir inovatyviais tyrimais, leidžiančiais kurti originalius sprendimus, reikšmingai prisidedančius prie technologinės pažangos.
Doktorantai ne tik kuria naujas teorines žinias, bet ir įgyvendina praktinio mokymosi principus, aktyviai dalyvaudami vykdomuose tyrimuose. Jaunieji tyrėjai įgyja kompetencijų, leidžiančių kurti naujos kartos DI sprendimus ir intelektines sistemas, pritaikomas pramonėje, energetikoje, transporte bei kitose srityse. Tyrimai apima intelektualių, tinklinių ir savarankiškai besivystančių sistemų kūrimą, skaitmeninės transformacijos sprendimus bei dirbtinio intelekto technologijų integravimą į įvairius sektorius.
KTU elektros ir elektronikos inžinerijos doktorantūros studijos skirtos smalsiems ir talentingiems žmonėms, siekiantiems išspręsti įdomias, įtraukiančias ir iššūkius plačiam vartotojų ratui keliančias, naujų žinių reikalaujančias problemas. Doktorantūra elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptyje siūlo aukščiausio lygio tyrimų pagrindu vykdomas studijas, kurios apima šiuolaikines elektronikos ir inžinerijos technologijas, taikomas įvairiose pramonės srityse, įskaitant aviaciją, energetiką ir biomediciną. Studijų tikslas – suteikti doktorantams išsamių žinių apie signalų apdorojimą, vaizdų gavimą, stebėsenos ir valdymo sistemas bei naujausias technologijas, taikomas pramonėje.
Studijuojant suteikiama galimybė tapti tarptautinio lygio naujausių technologijų aplinkoje dirbančių mokslininkų komandų nariais ir sukurti unikalius žinių taikymo būdus ar fundamentalius metodus. Doktorantai įtraukiami į naujų žinių kūrimą, todėl turi galimybę ne tik atlikti būtinus tyrimus, bet ir patirti kūrybinį pasitenkinimą sprendžiant svarbiausius asmens, visuomenės, pramonės bei verslo poreikius.
KTU statybos inžinerijos doktorantūros studijos skirtos jauniesiems tyrėjams, siekiantiems aukšto lygio mokslinio pasirengimo statybos inžinerijos mokslo kryptyje. Pagrindinės tyrimų sritys apima pastatų energinio efektyvumo didinimą, statinių konstrukcijų modeliavimą ir naujų statybinių medžiagų kūrimą. Doktorantai turi galimybę naudotis modernia tyrimų infrastruktūra ir dirbti su pažangia mokslinių tyrimų įranga. Studijų struktūra leidžia derinti teorinį pasirengimą su praktiniu mokymusi, skatinant originalių sprendimų paiešką.
Doktorantūros studijos orientuotos į šiuolaikines statybos pramonės problemas, ypatingą dėmesį skiriant darniam vystymuisi ir inovacijoms. Tyrimai statybos inžinerijos kryptyje padeda kurti energiją taupančius pastatus, stiprinti konstrukcijų saugumą bei diegti modernias statybos technologijas. Sukurti nauji statybiniai sprendimai ir medžiagos prisideda prie statybų pramonės efektyvumo ir tvarumo didinimo. Bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis leidžia praktiškai pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus ir spręsti realius sektoriaus iššūkius.
Jungtinės doktorantūros studijos su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Klaipėdos universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu.
Transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa atitinka pagrindines atliekamų tyrimų sritis: ginkluotės sistemų dinamikos, transporto priemonių kūrimo, sąstatų dinaminių procesų analizės, transporto sistemų analizės, orlaivių konstrukcijų mechanikoje. Dauguma doktorantų dalį studijų arba tyrimų atlieka užsienio mokslo ir studijų institucijose.
Transporto inžinerijos doktorantūros studijų programos tikslas – ugdyti aukščiausios kvalifikacijos transporto inžinerijos krypties mokslininkus, gebančius atlikti aktualių transporto srities problemų sprendimui nukreiptus mokslinius tyrimus.
Jungtinės doktorantūros studijos su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos energetikos institutu
KTU aplinkos inžinerijos doktorantūra skirta tiems, kurie siekia tapti aukštos kvalifikacijos mokslininkais, gebančiais analizuoti ir spręsti aplinkosaugos problemas bei kurti inovatyvius sprendimus, atitinkančius šiuolaikinius globalius iššūkius. Studijos suteikia išsamių žinių apie tvarias technologijas, ekosistemų valdymą, aplinkos apsaugos priemones ir strategijas, skirtas pramonės sektoriams. Studijos gilina ir supratimą apie aplinkosaugos politikos formavimą bei reglamentavimą. Doktorantūros studijų struktūra remiasi tarptautiniais mokslo pasiekimais ir leidžia studentams pritaikyti naujausius tyrimų metodus praktikoje.
Doktorantūra išsiskiria savo tarpdisciplininiu požiūriu ir dėmesiu naujausioms aplinkos inžinerijos technologijoms, kurios gali būti tiesiogiai pritaikytos aplinkosaugos ir tvarios plėtros srityse. Studijos suteikia galimybę formuoti mokslinius tyrimus pagal besikeičiančius pramonės ir mokslinius poreikius, stiprina doktorantų pasirengimą spręsti kylančius iššūkius. Studijų struktūra suteikia doktorantams lankstumo suderinti studijas su jų moksliniais interesais bei karjeros tikslais.
Doktorantūros studijos skirtos siekiantiesiems plėtoti fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus chemijos inžinerijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant procesų optimizavimui, naujų technologijų kūrimui ir inovacijoms, skirtoms spręsti globalius tvarumo iššūkius. Studijos remiasi naujausiomis mokslinėmis metodikomis; jų procese naudojamos kompiuterinės technologijos, procesų modeliavimas ir simuliacijos. KTU chemijos inžinerijos doktorantai dirba su pažangia įranga ir taiko savo žinias realiomis pramonės sąlygomis.
Jaunieji tyrėjai kuria švarios energijos technologijas analizuodami pasaulines vandenilio gamybos ir anglies dioksido surinkimo inovacijas. Doktorantūros studijos ugdo mokslininkus, kurie inovatyviais sprendimais prisideda prie visuomenės gerovės ir globalių problemų sprendimo.
Jungtinės doktorantūros studijos su Lietuvos energetikos institutu
KTU energetikos ir termoinžinerijos doktorantūros studijos skirtos jauniesiems tyrėjams, kurie siekia derinti teoriją ir praktiką, kurdami inovatyvias ir efektyvias technologijas. Šios mokslo krypties prioritetinės temos apima darniosios energetikos, pernašos procesų termoinžinerijos ir elektros energetikos sistemų išmaniųjų technologijų tyrimus. Doktorantai mokosi ir dirba su naujausia mokslinių tyrimų įranga, dalyvauja tarpdisciplininiuose projektuose.
KTU energetikos ir termoinžinerijos doktorantūros studijų metu atliekami moksliniai tyrimai orientuoti į globalių iššūkių sprendimą, siekiant užtikrinti tvarų energijos naudojimą ir mažinti poveikį aplinkai. Darniosios energetikos srityje vystomi efektyvūs energijos generavimo sprendimai, derinant atsinaujinančius ir iškastinius energijos šaltinius. Pernašos procesų termoinžinerijos tyrimai padeda kurti pažangias pramonės technologijas, užtikrinančias didesnį efektyvumą. Išmaniųjų elektros energetikos sistemų modeliavimas leidžia plėtoti darnias ir saugias energijos tiekimo sistemas. Šios studijos prisideda prie energetikos sektoriaus modernizavimo, atliepiant visuomenės ir pramonės poreikius.
Jungtinės doktorantūros studijos su Vilniaus Gedimino technikos universitetu
Informatikos inžinerija apjungia kompiuterių sistemų, programinės įrangos kūrimo ir technologinių sprendimų vystymo žinias. Šios doktorantūros studijos skirtos tiems, kurie siekia kurti ir analizuoti pažangių skaičiavimo sistemų, daiktų interneto (IoT), debesų kompiuterijos, kibernetinio saugumo ir autonomines sistemas. Doktorantai nagrinėja realias problemas, kuria inovatyvias technologijas pramonei automatizuoti ir robotizuoti, išnaudodami dirbtinio intelekto galimybes.
Doktorantūros studijose sprendžiamos aktualios skaičiavimo ir informacijos apdorojimo problemos, taikant pažangias technologijas ir metodus. KTU informatikos inžinerijos studijų metu skatinamas glaudus bendradarbiavimas su verslo ir pramonės atstovais, siekiant mokslinius tyrimus pritaikyti praktikoje. Tai suteikia galimybę prisidėti prie šiuolaikinių technologijų plėtros ir formuoti ateities skaitmeninius sprendimus.
Doktorantai, studijuojantys KTU medžiagų inžinerijos mokslo krypties studijose kuria pažangias šiuolaikines medžiagas, tiria jų savybes ir taiko jas įvairiose pramonės ir verslo srityse. Medžiagų mokslo doktorantūros studijos leidžia gilintis į nanotechnologijas, naujų biologinių, funkcinių ir kompozitinių medžiagų bei energiją taupančių sprendimų tyrimus, siekiant padidinti medžiagų efektyvumą ir sumažinti poveikį aplinkai. Doktorantai sprendžia tvarumo, medžiagų perdirbimo ir inovatyvių gamybos technologijų iššūkius. Studijos išsiskiria savo tarpdisciplininiu požiūriu ir orientacija į pasaulinės reikšmės mokslinius tyrimus.
Medžiagų inžinerija yra labai svarbi diegiant inovacijas pramonės šakose, kur reikalingos ilgaamžės, lengvos ir efektyvios medžiagos. Moksliniai tyrimai šioje kryptyje padeda kurti sprendimus, skirtus ekstremalioms darbo sąlygoms, tokiose srityse kaip kosmoso technologijos, energetika ir sveikatos apsauga. KTU medžiagų inžinerijos doktorantūros studijos orientuotos į naujų, daugiafunkcinių medžiagų kūrimą, prisidedant prie technologinės pažangos ir pasaulinių iššūkių sprendimo.
Jungtinės doktorantūros studijos su Vytauto Didžiojo universitetu
KTU mechanikos inžinerijos doktorantūros studijų metu jaunieji tyrėjai stiprina kompetencijas per projektinę veiklą, kurioje derinamos teorinės žinios ir praktinė patirtis, mokosi vadovauti tarpdisciplininėms komandų veikloms. Doktorantūros studijos skatina kūrybinę dvasią ir techninį sumanumą, suteikiant galimybę doktorantams prisidėti prie pažangių technologijų kūrimo ir jų diegimo.
KTU mechanikos inžinerijos doktorantūros studijos ypatingos dėl savo tiesioginio poveikio visuomenei, nes jų metu kuriamos technologijos, kurios transformuoja kasdienį gyvenimą ir sprendžia aktualiausias problemas, tokias kaip tvari gamyba, sveikatos priežiūra. Stojantieji pasirenka mokslines tematikas, kuriose atliekami tyrimai orientuoti į globalių iššūkių, susijusius su klimato kaita sprendimą, analizuojami išteklių taupymo, tvarumo skatinimo uždaviniai.
KTU matavimų inžinerijos doktorantūros studijos skirtos jauniesiems tyrėjams, siekiantiems kurti aukštos pridėtinės vertės technologinius inovatyvius sprendimus kosmoso, transporto, medicinos, atsinaujinančių energijos šaltinių ir atominės energetikos sektoriaus bei kitose pramonės srityse. Šios studijos suteikia gilias matavimo technologijų žinias, o tyrimai šioje mokslo kryptyje apima kokybės kontrolės, neardomųjų bandymų ir žmonių bei aplinkos saugos užtikrinimo svarbą.
Matavimų inžinerija yra neatsiejama nuo šiuolaikinių technologijų – ji užtikrina tikslų ir patikimą pažangių sistemų veikimą. Šios krypties moksliniai tyrimai prisideda prie pramonės ir visuomenės poreikių tenkinimo, užtikrinant gaminių kokybę, energijos išteklių efektyvumą ir žmonių saugumą. Doktorantūros studijose kuriami nauji matavimo metodai, sprendžiami Pramonė 4.0 uždaviniai. Matavimo technologijos atlieka svarbų vaidmenį didinant pramonės skaitmenizavimo lygį ir kuriant naujos kartos išmaniuosius įrenginius.
Ši studijų programa skirta jauniesiems tyrėjams, kurie linkę ne apsiriboti tradicinėmis menotyros prieigoms, o ieškoti naujų požiūrio kampų analizuojant šiuolaikinio meno ir kultūros kontekstus. KTU menotyros doktorantūros studijos remiasi tarpdisciplininiu požiūriu, leidžiančiu tirti meno, vizualinės kultūros ir architektūros fenomenus, taikant humanitarinių, socialinių bei technologinių mokslų metodus. Studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas inovatyviems tyrimų modeliams, kurie prisideda prie naujų žinių kūrimo ir visuomenės kultūrinio suvokimo plėtros.
Menotyros doktorantūros studijos yra itin aktualios šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje menas tampa ne tik kultūrinės raiškos, bet ir socialinės kritikos bei bei proaktyvia pasaulio pažinimo forma. Tyrimai šioje kryptyje padeda atskleisti meno ir architektūros poveikį visuomenės raidai, politinėms ideologijoms ir kultūriniams procesams. Studijų metu skatinama gilintis į įvairialypį meno ir vizualinės kultūros poveikį, pradedant miesto erdvių planavimu ir baigiant šiuolaikinių aktyvizmo formų analize, tuo prisidedant prie visuomenės ir kultūros pažangos.
Jungtinės doktorantūros studijos su Vilniaus dailės akademija
Jungtinė KTU ir VDA trečiosios pakopos studijų programa architektūros meno kryptyje, skirta rengti aukštos kvalifikacijos tyrėjus architektus, kurie gebėtų inicijuoti ir įgyvendinti, kurti, interpretuoti ir plėtoti architektūros praktika pagrįstus tyrimus, gebėtų generuoti sistemingas praktines ir teorines žinias kuriant naujas idėjas; taikyti naujausias žinias visuomenės, kultūros ar verslo pažangai, įgalinančias efektyviai reikštis meno ir architektūrinės kūrybos srityse.
| 2023 m. 2023 m. |
dr. Deimantė Vaitukaitytė (Krisiūnė), Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vytautas Getautis dr. Ernesta Augustinienė, Chemijos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Kęstutis Baltakys, mokslinis konsultantas prof. dr. Naglis Malys |
| 2022 m. | dr. Jurgita Radzevičė, Vadybos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Jūratė Banytė |
| 2021 m. | dr. Ernestas Kasparavičius, Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas doc. dr. Tadas Malinauskas |
| 2020 m. | dr. Artiom Magomedov, Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vytautas Getautis dr. Valentas Gružauskas, Vadybos mokslo kryptis, moksliniai vadovai prof. dr. Edita Gimžauskienė, prof. dr. Mantas Vilkas |
| 2019 m. | dr. Titas Braukyla, Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vytautas Getautis |
| 2018 m. | dr. Eimantė Zolubienė, Sociologijos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Audronė Telešienė dr. Vytautė Dlugoborskytė, Vadybos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Monika Petraitė, mokslinis konsultantas prof. dr. Max Von Zedtwitz dr. Tomas Matulaitis, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius |
| 2017 m. | dr. Gintarė Kručaitė, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Saulius Grigalevičius |
| 2016 m. | dr. Nadzeya Kukhta, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Jolita Ostrauskaitė |
| 2015 m. | dr. Andrius Petrėnas, Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vaidotas Marozas |
| 2014 m. | dr. Paulius Pavelas Danilovas, Chemijos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinė vadovė doc. dr. Ramunė Rutkaitė |
Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijos:
| 2021–2022 m. | Dr. Viktorijai Eisinaitei (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai) Dr. Gintarei Kručaitei (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai) |
| 2020–2021 m. | Dr. Inetai Žičkutei (humanitariniai ir socialiniai mokslai) Dr. Tadui Dambrauskui (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai) |
LMA pagyrimo raštai Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso dalyviams:
| 2023 m. |
Dr. Muhammad Faraz Mubarak už mokslo darbą „Enchancing Technologijas Learning Through Firms’ Interactions in Collaborative Innovation Networks / Technologijų mokymosi gerinimas per įmonės sąveikas bendradarbiavimo inovacijų tinkluose“.mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste / Supply chain resilience in the context of sustainable food industry“.
Dokt. Šarūnei Daškevičiūtei-Gegužienei už mokslo darbą „Nauji fluoreno ir karbazolo chromoforus turintys organiniai puslaidininkiai efektyviems ir stabiliems saulės elementams“.
Dr. Nabeel Maqsood už mokslo darbą „Adityviai gamintų vientisų ir gardelinių kompozicinių konstrukcijų, armuotų anglies pluoštu, kūrimas ir tyrimas“. |
| 2020 m. |
Dr. Valentui Gružauskui už mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste / Supply chain resilience in the context of sustainable food industry“.
Dr. Aušrinei Jurkevičiūtei už mokslo darbą „Nanokompozitinių deimanto tipo anglies plonų dangų su metalo nanodalelėmis lazerinis struktūrizavimas ir jų optinių bei struktūrinių savybių tyrimas“. |
LMA premijos:
| 2023 m. | Dokt. Dovydui Blaževičiui už mokslo darbą „Naujos struktūros organiniai puslaidininkiai aukšto efektyvumo organiniams šviestukams“ (technikos mokslų srityje). |
| 2020 m. | Dr. Tadui Dambrauskui už mokslo darbą „Nano matmenų kalcio silikatų (CaO/SiO2=1,5-2,0) sintezė ir funkcinės savybės“, LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų nugalėtojui (technikos mokslų skyriuje). doc. dr. Daivai Zeleniakienei, doktorantui Gediminui Monastyreckiui, doc. dr. Sigitui Kilikevičiui ir doc. dr. Kristinai Žukienei už mokslo darbą „Daugiafunkcinių polimerinių kompozitų su makseno nanoplokštelėmis mechaninės elgsenos tyrimas“ (LMA vardinė Kazimiero Simonavičiaus premija, mechanika). |
Chemijos mokslo krypties doktorantė Šarūnė Daškevičiūtė tapo 2024 m. L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtoja.
Chemijos mokslo krypties doktorantė Aida Drevilkauskaitė tapo 2023 m. L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtoja.
Doktorantas Tomas Klinavičius du kartus (2020 m. ir 2021 m.) pelnė geriausio stendinio pranešimo apdovanojimą tarptautinėje konferencijoje-mokykloje „Advanced Materials and Technologies“. T. Klinavičiaus pristatymų tematika glaudžiai siejasi su dirbtinio intelekto taikymais optikoje ir fotonikoje.
19-toje tarptautinėje konferencijoje-mokykloje „Advanced Materials and Technologies 2017“ doktoranto Mindaugo Juodėno (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) darbas „Deposition of Ag Nanocubes into Regular Arrays by Tailored Self-Assembly“ pripažintas vienu geriausių.
2016 m. LMA premija įteikta jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams dr. Oksanai Palekienei (Ekonomikos mokslo kryptis) ir dr. Tadui Prasauskui (Aplinkos inžinerijos mokslo kryptis).
Dr. Živilės Stankevičiūtės disertacija „Tvarumo dimensija organizacijos žmonių išteklių valdyme“ (Vadybos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. Asta Savanevičienė) Baltijos universiteto programos buvo pripažinta geriausia 2015 metų disertacija.
Doktorantui Vykintui Samaičiui (Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis) už mokslinės veiklos rezultatus prestižinę stipendiją paskyrė Amerikos akustikų asociacija (angl. Acoustical Society of America).
Doktorantai Donatas Miklušis (Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis), Nora Šlekienė (Chemijos inžinerijos mokslo kryptis), Vytautas Bakanauskas (Mechanikos inžinerijos mokslo kryptis), Shanker Ganesh Krishnamoorthy (Mechanikos inžinerijos mokslo kryptis) laimėjo konkursą mokslinių stažuočių vykdymui Europos kosmoso agentūroje.
KTU Medžiagų mokslo instituto doktorantas Tadas Juknius (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) sukūrė išmanujį pleistrą su sidabro nanodalelėmis ir pH indikatoriumi. 2016 m. KTU vardu pateikta patento paraiška yra sėkmingai komercializuojama pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašytą teisių į išradimą licencijavimo sutartį su UAB „Addere“.
Doktorantės Aistės Lisauskaitės (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) ir darbo vadovės prof. dr. Virginijos Jankauskaitės išradimas – antimikrobiniu efektyvumu pasižymintys kateteriai ir antimikrobinės silikoninės dangos.
Socialiniai mokslai
Socialiniai mokslai
S002 Politikos mokslai
Jungtinės doktorantūros studijos su Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Politikos mokslų doktorantūros studijų programos tikslas – rengti viešosios politikos tyrėjus ir mokslininkus.
Studijos doktorantūroje vysto individualius mokslinius gebėjimus, kūrybiškumą, plėtoja teorinį pasirengimą bei praktinę patirtį, sprendžiant pasirinktas tyrimų problemas.
Jungtinėje doktorantūroje dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetai, todėl disertacijų tematikas galima rinktis ir iš partnerinių doktorantūros institucijų siūlomų tematikų politikos teorijos, politinės komunikacijos, lyginamosios politikos ir tarptautinių santykių sferose.
S003 Vadyba
Ši studijų programa skirta jauniesiems mokslininkams, kuriems aktualūs vadybos ir verslo iššūkiai. Tarp studijų metu analizuojamų tyrimų klausimų – organizacijų skaitmeninė transformacija, dirbtinio intelekto pridėtinė vertė, žinių ir intelektinio kapitalo valdymas, tvarios vadybos ir žiedinės ekonomijos ypatumai, neuromarketingo, vartotojų elgsenos, inovacijų vystymo, startuolių, ypač technologinių, spartus augimas. Dirbdami mokslo grupėse KTU vadybos studijų programos doktorantai turi galimybę gilinti savo žinias šiuolaikinėse vadybos ir verslo teorijose, tirti organizacijų ir ekosistemų veiklą bei kurti ir taikyti vadybos ir verslo administravimo srities žinias ir inovacijas praktikoje.
KTU vadybos krypties doktorantūros programa išsiskiria savo gebėjimu prisitaikyti prie nuolat kintančių pasaulinių tendencijų, tokių kaip technologinė pažanga ir dirbtinio intelekto keliami iššūkiai, finansinės krizės, socialinės ir politinės permainos, aplinkosauginiai ir klimato kaitos iššūkiai. Krypties mokslininkai yra pripažinti inovacijų ir antreprenerystės, neuromarketingo, pramonės 4.0, skaitmeninės sveikatos inovacijų, skaitmeninės visuomenės, tvarios vadybos, vartotojų elgsenos ir žiedinės ekonomikos tematikose. KTU vadybos krypties doktorantai atlieka tyrimus, spręsdami individo ir organizacijos bei technologijų ir visuomenės sankirtoje kylančius iššūkius. Įgydami ir tobulindami specializuotus tyrimų įgūdžius pasirinktoje kompetencijos srityje doktorantai gali išsiugdyti holistinį supratimą ir tarpdisciplininį įžvalgumą, kad galėtų sujungti valdymo praktiką su organizacijos teorija.
S004 Ekonomika
Jungtinės doktorantūros studijos su Klaipėdos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu.
KTU ekonomikos doktorantūros studijos yra skirtos besidomintiems pažangiais moksliniais ekonomikos srities tyrimais, kurie nagrinėja ekonominių sistemų veikimo principus, sprendimų priėmimo procesus ir išteklių paskirstymą tiek visuomenėje, tiek versle. Studijų metu doktorantai gilinasi į ekonomikos teorijas, taiko jas realiose situacijose ir kuria naujas žinias, taip prisidėdami prie šiuolaikinės ekonomikos mokslo plėtros.
KTU ekonomikos doktorantūros studijos išsiskiria savo orientacija į pažangius ir tarpdisciplininius tyrimus, kurie leidžia nagrinėti ekonominius procesus per socialinius, politinius ir technologinius kontekstus. Tai – unikalus požiūris, kuris ne tik gilina žinias apie ekonomikos teorijas, bet ir apima inovatyvius metodus, tokius kaip duomenų analizė ir dirbtinis intelektas. Doktorantūroje ypatingas dėmesys skiriamas ne tik makroekonomikai, bet ir ekonominiams iššūkiams mažesniuose, vietiniuose kontekstuose, kaip ekonominė transformacija, socialinė atsakomybė ir tvarumas.
S005 Sociologija
Jungtinės doktorantūros studijos su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos socialinių mokslų centru
Studijos doktorantūroje vysto individualius mokslinius gebėjimus, kūrybiškumą, plėtoja teorinį pasirengimą bei praktinę patirtį.
S007 Edukologija
Jungtinės doktorantūros studijos su Lietuvos sporto universitetu ir Vilniaus universitetu
Edukologijos krypties doktorantūroje tiriami ne tik jaunosios kartos ir suaugusiųjų formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo bei mokymosi, socialinio ugdymo, švietimo vadybos, aukštojo mokslo klausimai, bet ir šiuolaikinių edukacinių technologijų, edukacinių ir mokymosi aplinkų, edukacinių novacijų klausimai. Edukologijos sandūroje su kitais socialiniais mokslais yra atliekami tyrimai, siekiant įsiveikti su darbuotojų organizacinio mokymosi žinių organizacijose, mokymosi partnerystėje tinklų, besimokančių miestų ir regionų vystymo edukaciniais iššūkiais.