K. Trakšelytės-Rupšienės daktaro disertacijos „Biopriemonių ir ultragarso taikymas baltymų hidrolizatų ir antimikrobinių bioproduktų gamybai iš augalinių žaliavų perdirbimo šalutinių produktų paprastųjų žieminių kviečių (Triticum aestivum) augimo skatinimui ir saugai“ gynimas

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Karolina Trakšelytė – Rupšienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005

Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Gražina Juodeikienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Naglis Malys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
doc. dr. Loreta Bašinskienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
doc. dr. Vilma Kaškonienė (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
doc. dr. Dace Klava (Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Maisto technologijų fakultetas, Latvija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. dr. Aušra Šipailienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

 

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje, Posėdžių kambaryje (K.Baršausko g. 59 – A228, Kaunas)

 

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

 

Anotacija: Pasauliniu mastu ir Lietuvoje maisto gamybos ir tiekimo grandinėje susidaro dideli kiekiai žemės ūkio ir maisto perdirbimo šalutinių produktų, kuriuose lieka daug vertingų organinių medžiagų, įskaitant baltymines medžiagas, ir jie yra neefektyviai panaudojami  – išmetami, kompostuojami. Susidarantys dideli šalutinių produktų kiekiai sukelia rimtas aplinkosaugines problemas. Darbe yra apžvelgiamas biotechnologinių sprendimų parinkimas ir taikymas augalinių žaliavų perdirbimo šalutinių produktų (kukurūzų krakmolo gamybos šalutinis produktas, augalinių gėrimų gamybos šalutiniai produktai) konversijai į pridėtinės vertės produktus – baltymų hidrolizatus ir antimikrobinius bioproduktus. Tokiu būdu didinamas žaliavinių išteklių kiekis ir skatinama tvari gamyba. Augalinės kilmės baltymų hidrolizatų gamybai taikyta baltyminių šalutinių produktų fermentinė hidrolizė su atrinktomis proteazėmis kartu su pirminiu žaliavos apdorojimu žemojo (37 kHz) ir aukštojo (850 kHz) dažnio ultragarsu. Augalinių gėrimų gamybos šalutiniai produktai (permeatai), panaudoti antimikrobinių bioproduktų gamybai taikant fermentaciją pieno rūgšties bakterijomis ir nustatytas jų poveikis kai kurių Fusarium spp. mikroskopinių grybų augimo slopinimui bei užkrėstų kviečių sėklų (Triticum aestivum) daigumo gerinimui. Siekiant paspartinti naujų biostimuliatorių gamybą ir atranką, būtina plėsti mokslines žinias apie biostimuliatorių poveikį augalų fiziologijai. Laboratorinėmis sąlygomis išbandant potencialių biostimuliatorių, tokių kaip baltymų hidrolizatai ir kt., biostimuliatorinį veikimą, atliekti kompleksiniai tyrimai, apimantys kviečių sėklų augimo kriterijų pokyčius ir kviečių sėklų atsparumo abiotiniam stresui didinimą.

5 birželio d. 13:00

Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnis, Posėdžių kambarys (K.Baršausko g. 59 – A228, Kaunas)

Įtraukti į iCal
Pasiūlyk įvykį!