ECIU universiteto iššūkiai įgauna pagreitį

ECIU | 2020-12-08

Iššūkiais grįstą mokymo(si) metodologiją taikantis ECIU universitetas, kuriam drauge su kitais 11 partnerių Europoje priklauso ir KTU, vis labiau įsitvirtina. Vienas veiksnių – iššūkiais paremtų modulių unikalumas, kuriuos nuo šio rudens išbandė ir KTU studentai. Šis naujas mokymo metodas buvo teigiamai įvertintas studentų, tad KTU jau ruošiasi pavasario semestrui, kuriame bus siūloma dar daugiau iššūkių su integruotais moduliais.

Nuo spalio pradžios magistrantūros ir paskutiniųjų kursų bakalauro studentai buvo kviečiami prisijungti prie tarptautinių ir tarpdisciplininių komandų ir su kitais ECIU universiteto nariais spręsti realaus gyvenimo iššūkius, kuriuos pateikė verslo ir viešojo sektoriaus organizacijos.

Studentai prisijungė prie pirmojo ECIU universiteto siūlomo KTU modulio, kurio metu įgijo ne tik naujų kompetencijų, bet ir įsitraukė į Kauno miesto iššūkio sprendimą. Drauge su modulio dėstytojais studentai turėjo galimybę bendradarbiauti su Kauno miesto savivaldybės atstovais, siekdami išspręsti aktualų iššūkį.

Kauno miesto iššūkis

Pirmasis KTU siūlomas iššūkiai pagrįstas modulis – „Kompiuterinis intelektas ir sprendimų priėmimas”. Jo metu studentai gilino žinias apie kompiuterinį intelektą per mašininį mokymąsi ir intelektinių sprendimų sistemas bei turėjo galimybę teorines žinias paversti praktika. Šiam moduliui buvo parinktas Kauno miesto savivaldybės pasiūlytas iššūkis.

Kauno miesto iššūkį, susijusį su efektyviu išteklių valdymu, pateikė Kauno miesto savivaldybės atstovas  Visvaldas Varžinskas, kuris yra ir KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras vadovas. Iššūkio autorius pirmojo susitikimo su studentais metu plačiau papasakojo apie problemą, kuriai reikia sukurti realiai įgyvendinamus sprendimus.

„Iššūkio autoriui supažindinus su realiomis miesto problemomis, iš pradžių dalis studentų suglumo, kaip reikės visa tai įveikti, nes uždaviniai atrodo dideli, daug neapibrėžtumo, o pilnai sprendimo realizacijai skirti trys mėnesiai. Nemažai ir dėstytojams teko padirbėti, kad studentai dirbtų reikiama linkme – susisiaurintų uždavinį, pasiskirstytų darbus komandoje, formuotų tikslius klausimus, reflektuotų savo patirtis, pasirengtų darbų planą”, – apie iššūkius pasakojo modulio koordinatorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, neslepianti, kad tai buvo nauja patirtis tiek studentams, tiek dėstytojams.

Pasak dėstytojos, vieną sudėtingiausių – duomenų gavybos – klausimą buvo leista spręsti patiems studentams. Tad jie savarankiškai skambino į įmones ir rinko reikiamą informaciją. Iššūkiais grįstą mokymąsi praktikuojantiems studentams teko nuosekliai fiksuoti visą savo minčių ir veiksmų eigą, kas jiems buvo gana nauja.

„Studentams teko spręsti iššūkius, susijusius su efektyviu išteklių valdymu Kauno mieste, oro taršos, šiukšlių išvežimo optimizavimo ir parkavimo problemomis. Didesnė dalis studentų gana greitai susiorientavo ir grupėse išdiskutavę identifikavo reikalingus užduočių sprendimus, kurie leistų išspręsti ir patį iššūkį: nuo išmaniųjų parkavimo sistemų iki šiukšliavežių optimizuoto maršruto sudarymo. Kadangi modulis yra susijęs su dirbtinio Intelekto (DI) algoritmais, mūsų tikslas buvo šiuos dalykus apjungti ir DI integruoti į tokių iššūkių sprendinių realizavimą. Kaip galutinį produktą IT studentams reikėjo sukurti veikiančią programą”, – teigė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Naudinga mokymosi metodika

Dėstytojai mano, kad tokia mokymosi metodika pasiteisino su kaupu, nes jos metu studentai išmoksta analizuoti ir spręsti iššūkius taip, kaip jie yra sprendžiami realiame gyvenime, verslo ar viešosiose institucijose, pasitelkus komandinį darbą, aptariant tarpinius rezultatus ir pateikiant pasirinkto sprendimo argumentus.

Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė

„Nuo akademinio problemų sprendimo požiūrio perėjome į verslo modelį, kur visi klausimai yra išdiskutuoti, aiškiai įvardijama, ko siekiama. Gana dažnai IT studentai yra individualistai ir užduotis atlieka vieni,  tad galimybė išdiskutuoti galimus sprendimus su kitais komandos nariais ir iššūkio savininku buvo puiki praktika ir teisingas požiūris”, – sakė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, besiruošianti naujiems pavasario iššūkiams.

Studentai yra pasidalinę į šešias grupes, kuriose po 3-4 studentus sprendžia iššūkius. Kiekvienas jų turi savo atskirą užduotį, nes kuriant programinę įrangą tenka tvarkyti duomenis, integruoti algoritmus, rengti vartotojų aplikacijas. Dėstytojai stengėsi, kad studentai būtų kūrybiški, o ne vien bandytų atitikti keliamus reikalavimus.

Kadangi iššūkius sprendę studentai yra iš skirtingų KTU fakultetų ir juose dalyvauja užsienio studentai, modulis nuotoliniu būdu vykdomas anglų kalba. Besibaigiant rudens semestrui, dėstytojai su studentais aptars ne tik patį iššūkį ir jo galimus sprendinius, bet ir prašys refleksijos iš studentų grupių, kaip jiems sekėsi dirbti komandose, su kokiais tokio darbo iššūkiais susidūrė ir kaip juos išsprendė proceso eigoje. Rezultatai bus paskelbti viešai. Pati refleksija padės ateityje tobulėti tiek patiems studentams, tiek ir dėstytojams, besiruošiantiems kito semestro moduliams.

Magistrantūros ir baigiamųjų kursų bakalauro studentai, kurie pavasario semestre nori įsitraukti į iššūkių sprendimą, kviečiami registruotis iki 2020 m. gruodžio 31 d. Daugiau informacijos.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku