ECIU universiteto susitikimas Briuselyje: Europa pasirengusi naujai švietimo sistemai

ECIU | 2020-03-17

Kovo 4 d. Briuselyje įvyko du renginiai, susiję su ECIU universitetu ir Europos universitetų iniciatyva. Trečiadienį ECIU partnerių miestų merai susirinko Briuselyje, kad aptartų bendradarbiavimą su ECIU universitetu. Susitikime diskutuota, kaip universitetai ir regionai galėtų stiprėti ir pritraukti daugiau ES lėšų. Vėliau diskusija buvo tęsiama pirmajame aukšto lygio renginyje, aptariant Europos universitetų ateitį.

Konferencijos metu buvo pristatyta ECIU universiteto Inovacijų dėžutė. ECIU partnerių atstovai, tarp jų – ir Kauno technologijos universitetas (KTU), pasidalino svarbiomis universitetų inovacijomis. KTU pristatė tandeminių perovskitinių-CIGS saulės elementų pasaulinį rekordą ir sidabrinį sėkmės pinigėlį su holograma.

Nuo šiol tandeminių perovskitinių-CIGS saulės elementų efektyvumas siekia 29,15 proc. – tai pasaulinis šio tipo elementų rekordas. Tokį rezultatą pasiekė grupė KTU chemikų kartu su vokiečių mokslininkais. Sidabrinis sėkmės pinigėlis yra bendras KTU Medžiagotyros instituto ir Lietuvos monetų kalyklos produktas, sukurtas pagal unikalų grafinį vaizdą, naudojant instituto pagamintas nikelio plokšteles.

Švietimo sistemos inovacijos – bendra atsakomybė

Ar Europa yra pasirengusi diegti naujoves aukštojo mokslo srityje? Ar Europa pasirengusi remti naujo tipo švietimą? 150 konferencijos Briuselyje dalyvių aptarė šiuos ir kitus svarbius klausimus, susijusius su Europos universitetų ateitimi.

Renginio metu pagrindinį pranešimą skaitė Europos Komisijos (EK) Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinė direktorė Themis Christophidou. Ji kvietė Europos universitetus būti ambicingais, tikindama, kad Europa yra pasirengusi palaikyti drąsias švietimo naujoves.

„ECIU yra nepaprastai entuziastingas. Jūs jau vadinate save universitetu, o ne aljansu ar kaip kitaip. Buvote pasirinkti, nes drįsote rizikuoti ir tyrinėti dar neatrastus kelius. Ar Europa pasirengusi? Taip! Europa yra pasirengusi. Laikas pristatyti ir paprašyti fondų ir nacionalinių vyriausybių paramos. Tokiu būdu mes galime pasėti sėklas derlingoje dirvoje ir ilgainiui gauti naudos“, – sakė T. Christophidou.

ECIU – tarptautinė organizacija, kuri diegia inovatyvų pilotinį aukštojo mokslo modelį Europoje – ECIU universitetą.

„Mes matome, kad mikrokreditai turi didžiulį potencialą. Jie atspindi tai, ko reikia visuomenei. Ateinančiais mėnesiais ieškosime būdų, kaip užtikrinti europinio laipsnio kokybę ir sukurti mikrokreditų sistemą Europos Sąjungoje (ES). Dirbsime kartu su jumis. Žingsnis po žingsnio. Jūsų sėkmė yra mūsų sėkmė. Jūs esate pavyzdys. Planas yra parengtas. Laikas tai įgyvendinti ir išlikti inovatyviems“, – pažymėjo ji.

Galimybė didinti Europos mokslinių tyrimų erdvių konkurencingumą

Taip pat buvo iškelti klausimai dėl finansavimo, studentų ir mokslinių tyrimų. Kaip atrodytų vientisas Europos universitetų finansinis modelis?

„Kalbant apie ES biudžetą, šiuo metu nėra aišku, koks jis bus po 2020-ųjų, – teigia Elena Tegovska, aukštojo mokslo ir „Erasmus +“ komandos vadovė Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generaliniame direktorate. – Mes tikimės, kad šie novatoriški universitetai galės atitinkamai pakelti savo nacionalinį lygį ir tapti švietimo plėtros proceso dalimi“.

KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė pabrėžia, kad norint įgyvendinti tokius ambicingus tikslus būtinas EK įsitraukimas ir nacionalinių institucijų palaikymas.

„KTU ir kiti ECIU universiteto nariai, Europos universitetų iniciatyvą vertina entuziastingai, tačiau, norint sėkmingai ją įgyvendinti, reikia išspręsti keletą iššūkių. Pirma, norint įgyvendinti tokius ambicingus tikslus, reikia visapusiškos EK ir nacionalinių valdžios institucijų paramos. Tam turi keistis tiek ES, tiek nacionalinis reguliavimas. Antra, EK turėtų prisiimti ilgalaikį įsipareigojimą, kalbama apie bazinį Europos finansavimą šiai iniciatyvai po 2022 m. Trečia – gauti pakankamą paramą mokslinių tyrimų veiklai“, – sako K. Ukvalbergienė, institucinė ECIU universiteto koordinatorė Kauno technologijos universitete.

Be to, šiandien dažniausiai yra remiama Europos universitetų edukacinė veikla, tačiau nederėtų užmiršti ir mokslinių tyrimų.

„Europos universitetams reikia mokslinių tyrimų misijos, kad jie galėtų tapti visaverčiais universitetais. Taip pat jie turi puikias galimybes didinti Europos mokslinių tyrimų erdvių konkurencingumą. Kaip turėtų atrodyti ši tyrimų parama?“, – klausia Van Velthoven.

Bendradarbiavimas tarp regionų – svarbus universitetams

ECIU regionų merai ir aukščiausioji vadovybė susirinko aptarti ECIU universiteto finansavimą, regionų unikalumą, išmaniuosius regionus.

Kauno rajono ir Kauno miesto regiono savivaldybės palaiko Europos universitetų steigimą. Vis dėlto ECIU išmaniųjų regionų darbo grupės pirmininkas Marteen van Steen mano, kad šį siekį dar galima plėsti.

„Kuo regione geresnė organizacija, tuo geriau išnaudojamos ES lėšos. Pavyzdžiui, regionai gali sudaryti naujausią įmonių sąrašą tam, kad prireikus Europos Sąjunga galėtų greitai sužinoti, kam tokia informacija įdomi“, – pažymi jis.

ES skiria nemažai lėšų regioninei plėtrai. Šiuo metu biudžetai yra iš naujo vertinami, o kitame ilgalaikiame biudžete, sudaromam 2021–2027 metams, bus daug investuojama kovai prieš klimato kaitą ir aplinkos išsaugojimui.

Regioninių ir miestų politikos generalinio direktoriaus pavaduotojas Normund Popens teigia, kad vadinamasis žaliasis susitarimas kai kuriems regionams bus didžiulis iššūkis: „Kai kurie regionai neįsivaizduoja, kaip diegti naujoves. Mes esame tam, kad padėtume“.

Didžiausia gyva laboratorija Europoje

„Daugelis ECIU partnerių universitetų vaidina svarbų vaidmenį siekiant kompensuoti ekonomikos nuosmukį. Šiandien savo regionams universitetai suteikia socialinį ir ekonominį postūmį“, – sako M. van Steen.

Pasak ECIU išmaniųjų regionų darbo grupės pirmininko, jiems reikalingas kitoks dėmesys, nes kalbama apie išmaniuosius regionus, o ne išmaniuosius miestus. ECIU parengė išmaniųjų regionų darbotvarkę.

„Kartu su kolegomis iš ECIU, kurie vadovauja moksliniams tyrimams savo universitetuose, sukūrėme darbotvarkę. Skirsime daug dėmesio Europos išmaniesiems regionams ir jiems skirtoms skaitmeninėms problemoms spręsti. Šį mėnesį turėsime galimybę pristatyti darbotvarkę Europos Tarybai Strasbūre“, – teigia jis.

Enschede meras Onno van Veldhuizen, vienas iš susirinkimo iniciatorių, tikina, kad miestui svarbus universitetas ir atvirkščiai: „Svarbu įtraukti miestus ir regionus į universiteto plėtrą ir užtikrinti, kad ECIU universitetai ir miestai dirbtų kartu. Visa tai gali tapti didžiausia gyva laboratorija Europoje“.

KTU, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių atstovai nedalyvavo šiuose ECIU universiteto renginiuose dėl tuo metu kylančios koronaviruso pandemijos grėsmės. Vis dėlto renginyje KTU indėlis buvo matomas: dalyviai galėjo susipažinti su svarbiausiomis KTU inovacijomis, dizaino ir komunikacijos specialistai parengė vizualinę susitikimų medžiagą ir padėjo viešinti renginį socialiniuose tinkluose.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku