Įdiegus KTU studento sukurtą sistemą Lietuvos miškų niokojimo atvejus matysime kaip ant delno

Svarbiausios | 2018-09-03

Kažkas nelegaliai iškirto medžius? O gal išvertė šiukšlių vidury miško aikštelės ar transporto vėžėmis suniokojo miško paklotę? Lietuvos miškuose aptiktiems pažeidimams būtų galima lengviau ir greičiau užkirsti kelią, jei duomenims fiksuoti būtų naudojama išmani miškų pažeidimų registravimo ir administravimo sistema. Jos prototipą jau suprojektavo Kauno technologijos universiteto (KTU) informatikai.

„Iki šiol miškų pažeidimų registravimo ir administravimo procesai yra nekompiuterizuoti, o tai apsunkina specialistų darbą ir operatyvų reagavimą į tokius procesus kaip neleistinas miško kirtimas ar teršimas. Tad džiugu, kai studentai savo darbuose sprendžia aktualias valstybinio masto problemas“, – sakė „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda.

Ši programinės įrangos kūrimo kompanija studentui Sauliui Globiui ir KTU lektoriui bei mokslo darbuotojui Tomui Danikauskui už inovatyvų problemos sprendimą skyrė 1900 eurų stipendiją.

„Miškai yra vienas iš pagrindinių Lietuvos gamtinių išteklių, užimančių daugiau nei 30 proc. valstybės teritorijos. Pretenduojantiems gauti NFQ baigiamojo bakalauro darbo stipendiją kėlėme ne tik techninius reikalavimus, bet vertinome temos aktualumą ir pasiūlyto sprendimo originalumą. Todėl stipendiją šiais metais skyrėme KTU studentui ir jo dėstytojui, sukūrusiems miške aptiktų pažeidimų registravimo ir administravimo informacinę sistemą“, – teigė P. Insoda.

Nuspręsta kompiuterizuoti bent dalį proceso

Kaip pasakojo sistemos kūrimo iniciatoriai, pradinė idėja kilo Valstybinės miškų tarnybos vadovams, o toliau mintį plėtojo T. Danikauskas kartu su studentu S. Globiu.

„Kiek man žinoma, Valstybinės miškų tarnybos specialistai, iki šiol atlikdami miškų kontrolę ir stebėseną, aptiktus miško pažeidimus fiksuodavo elementariomis komunikacijos priemonėmis. Pranešimai perduodami telefonu ar elektroniniais laiškais“, – pasakojo neseniai KTU Informacinių sistemų studijas baigęs S. Globys, kurio indėlis projektuojant sistemą – pats didžiausias.

Anot S. Globio, skubiais atvejais informacija apie miškų pažeidimus, priklausomai nuo jų tipo, perduodama Bendrajam pagalbos centrui arba Lietuvos policijai, kuri užsiimdavo tolesniu tyrimu.

Vis dėlto pagrindinė problema – aktualios informacijos kaupimas tarnyboje, kurios paskirtis – atlikti valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę.

Iki šiol egzistuojanti tvarka apsunkina specialistų darbą ir neleidžia kaupti statistinių duomenų, leidžiančių efektyviau atlikti apskaitos darbus ir aplinkos stebėjimą. Pasak specialistų, procesą reikia modernizuoti, įvedant bent dalies veiksmų kompiuterizavimą.

Dairėsi į analogiškas programas

Pasak S. Globio, atliekant panašių ir praktikoje naudojamų informacinių sistemų analizę, pirmiausiai akys nukrypo į Lietuvoje egzistuojančias sistemas, tikintis jų funkcionalumus pritaikyti organizacijos poreikiams.

Šiuo metu panašaus pobūdžio informacijai pateikti naudojama „ePolicija“ ar „beseselio.lt“. Pastarosiose sistemose yra galimybė  fiksuoti duomenis apie niokojamus gamtos išteklius, tačiau informacijos sisteminimo galimybės neišplėtotos.

Į informatikų akiratį taip pat pateko ir sistema „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“. S. Globys ją įvardija kaip artimiausią sumanymui analogą, tačiau apgailestauja, kad 2017 metais dėl išteklių stokos iniciatyva buvo sustabdyta.

„Teoriškai esamos sistemos suteikia galimybių daugiau ar mažiau detaliai užregistruoti pažeidimus, susijusius su gamtos ištekliais,“ – teigia analizę atlikęs S. Globys.

Tačiau jis pabrėžia, kad vis dėlto Lietuvoje šiuo metu tinkamų kompiuterizuotų įrankių trūksta. Esą esami inžineriniai sprendimai neatitinka specifinių Valstybinės miškų tarnybos reikmių. Todėl nuspręsta ieškoti naujo sprendimą, labiau atitinkančio tarnybos specialistų poreikius.

Sistemos projektavimas buvo vykdomas naudojantis „RUP“ iteraciniu projektavimo procesu, kurį pasitelkus buvo suprojektuoti du pagrindiniai informacinės sistemos komponentai: interneto informacinė sistema ir programėlė.

Pagal parengtą projektą buvo sukurta  programėlė „Android“ operacinės sistemos pagrindu veikiantiems mobiliesiems įrenginiams ir internetinė informacinė sistema. Abu IS komponentai ištestuoti ir įdiegti Valstybinės miškų tarnybos infrastruktūroje.

Gali būti pritaikoma viešam naudojimui

Pradinis naujos programinės įrangos variantas pritaikytas Valstybinės miškų tarnybos specialistų naudojimui, tačiau esant poreikiui techniškai vartotojų ratą galima nesunkiai išplėsti.

S. Globio žiniomis, ateityje norima programėlę pateikti viešam naudojimui. „Tam reikės įvertinti papildomus sistemos apsaugos apsektus ir apkrovą“, – perspėja jis.

Vaikinas siūlomo IT sprendimo sėkme neabejotų, jeigu būtų pasistengta į sistemą darniai įtraukti ir visos Lietuvos gyventojus. „Jei VMT nuspręstų pateikti sistemą viešam naudojimui ir Lietuvos gyventojai būtų tinkamai apie tai informuoti, manyčiau, sistema sulauktų didelio vartotojų kiekio, kurie būtų suinteresuoti miško išteklių išsaugojimu“, – sako jis.

Kol kas dar neseniai studentu buvęs S. Globys džiaugiasi asmeniniais pasiekimais. Jaunuolis sakosi  savo baigiamajam darbui skyręs daug pastangų ir laiko, todėl nudžiugo, kai IT kompanija „NFQ Technologies“ nusprendė mecenuoti sumanymą.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku