JAV finansų ekspertas: „Lietuva turi puikias galimybes tapti „FinTech“ centru Europoje“

Svarbiausios | 2017-12-20

Finansinėms technologijoms, kitaip – „FinTech“, užimant vis svarbesnį vaidmenį finansų sektoriuje keičiasi ir finansinių paslaugų naudojimosi įpročiai. Valdžios institucijoms sumanius Lietuvą paversti „FinTech“ įmonių centru, pokyčiai šioje srityje laukia ne tik verslo.

„Visiems reiktų žinoti, kad transformacijos finansinėse technologijose neišvengiamos, tad IT išmanymas ir finansinis raštingumas įgaus vis didesnę reikšmę. Plačioji visuomenė susidurs su vis didesne įvairių finansinių produktų pasiūla, tad juos suprasti turės ne tik finansų specialistai, bet ir kiekvienas pilietis, naudojantis išmanųjį telefoną mokėjimams atlikti, ar smulkaus verslo įmonė, besiskolinanti tarpusavio skolinimosi platformoje“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Gerda Žigienė.

Ji pažymi, kad vystantis „FinTech“, auga ir šios srities specialistų poreikis. „Reikia atkreipti dėmesį, kad „FinTech“ yra prioritetinė vyriausybės kryptis. Džiugu, kad šiuo atveju sutelktos jėgos ir skirtingos institucijos dalijasi informacija bei glaudžiai bendradarbiauja, o tai neabejotinai duos gerų rezultatų „FinTech“ vystymui Lietuvoje“.

Lietuvių kilmės JAV finansų ekspertas Keithas A. Noreika, neseniai baigęs eiti JAV valiutos kontrolės įstaigos kontrolieriaus pareigas, sako, kad „FinTech“ privalumai ateityje ženkliai viršys galimas rizikas ir palengvins žmonių gyvenimus.

A. Noreika yra teisininkas, jo specializacija – finansinių institucijų reguliavimas. Būdamas valiutos kontrolierius K. A. Noreika vadovavo 4 tūkst. žmonių atstovybei. Valiutos kontrolieriaus įstaiga prižiūri maždaug 1400 nacionalinių bankų ir federalinių santaupų asociacijų bei 50 federalinių filialų ir užsienio bankų agentūrų Jungtinėse Amerikos Valstijose.

A. Noreika teigia vizito metu Lietuvoje pastebėjęs, kad čia yra visos reikalingos sąlygos tam, kad Lietuva taptų „FinTech“ centru Europoje. Viešėdamas Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF) jis pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia ateityje, finansinėms technologijoms užimant vis svarbesnį vaidmenį.

– „FinTech“ sektorius sparčiai auga. Kaip keičiasi žmonių įpročiai, susiję su finansinėmis paslaugomis? – paklausėme K. A. Noreikos.

– Finansinės technologijos leidžia paprastiems žmonės naudotis finansinėmis paslaugomis ir prieiti prie finansinių rinkų gana revoliuciniais būdais. Jau dabar žmonės prisijungia prie savo banko paskyros ir atlieka kasdieninius mokėjimus naudodami savo išmaniuosius telefonus. Ši technologija leidžia žmonėms iš atokiausių regionų pasiekti platesnį pasaulį, nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos. Nors su naujomis technologijomis atsiranda ir naujos rizikos, aš esu optimistiškai nusiteikęs, jog šių technologijų privalumai ženkliai viršys galimas rizikas ir palengvins žmonių gyvenimus.

– Ką manote apie Lietuvos siekį tapti „FinTech“ centru Europoje?

– Manau, kad Lietuva turi visas galimybes tapti Europos „FinTech“ centru. Lietuvos gyventojai išsilavinę, be to, turite palaikančią vyriausybės infrastruktūrą, priėjimą prie bendrosios Europos rinkos, pakankamai pigią darbo jėgą ir nedideles išlaidas, lyginant su kitomis regiono šalimis.

Taip pat, savo vizitų Lietuvoje metu pastebėjau, jog žmonės Lietuvoje yra motyvuoti investuoti į galimybes, kurios atsiranda, kai tradicinę bankininkystę keičia „FinTech“ inovacijos.

– Kaip manote, ar grynuosius pinigus vis dar naudosime ateityje? Kokias su grynųjų pinigų eliminavimu susijusiąs saugumo grėsmes įžvelgiate?

– Manau, jog grynieji pinigai JAV ir Vakarų Europos ekonomikose kurį laiką dar bus naudojami – kai kuriems taip atrodo pigiau ir patogiau. Nors grynųjų naudojimas gali ženkliai sumažėti, lyginant su kitomis technologiškai prieinamomis lėšų perdavimo priemonėmis, mano gyvenimo laikotarpiu pinigai greičiausiai išliks, nebent bus priimti vyriausybinio lygmens sprendimai.

Akivaizdu, jog duomenų apsauga, susijusi su pinigų judėjimu, kelia nerimą. Deja, kylančios rizikos yra dalis kainos, kurią mokame už gyvenimo kokybės gerėjimą, sąlygojamą naujųjų technologijų. Iš kitos pusės, šios rizikos padeda paaiškinti, kodėl senieji pinigų perdavimo būdai, grynieji ar einamosios sąskaitos, JAV vis dar bus naudojami artimiausioje ateityje.

– Ar „FinTech“ visiškai sugriaus teisę būti nepriklausomiems nuo finansinių institucijų?

– Ne, „FinTech“ keičia tik patį pobūdį, kaip žmonės tvarkosi su finansinėmis institucijomis. Priešingai, „FinTech“ gali duoti žmonėms daugiau laisvės sprendžiant, kaip ir kada naudoti savo pinigus.

– Ką manote apie kriptovaliutų ateitį? Matote daugiau grėsmių ar galimybių?

– Nors ateitį prognozuoti yra labai sunku, aš esu optimistas. Man patinka inovacijos, nes tikiu, kad jos turi potencialo gerinti mūsų gyvenimo kokybę. Taip pat esu ekonominio liberalizmo šalininkas, tad man patinka laisvė. Kriptovaliutos siūlo abu dalykus – inovacijas ir laisvę, tačiau kalbant apie kriptovaliutų naudojimą neišvengiamai atsiranda ir didelė rizika, tad prieš bet kokį masinį jų naudojimą šį klausimą turi spręsti vyriausybės ir politikos formuotojai.

– Augant finansinių technologijų sektoriui auga ir šios srities specialistų poreikis. Kas, jūsų nuomone, svarbiau – turėti kuo daugiau „FinTech“ specialistų ar užtikrinti bendrą visuomenės finansinį išprusimą?

– Tai neatsiejama. Manau, jog bendras suvokimas apie finansinius klausimus yra esminis elementas norint toliau specializuotis finansinių technologijų srityje. Mano nuomone, visuomet yra naudinga mokytis ir žinoti pagrindus, nes tai tampa pamatu siekiant suvokti daug sudėtingesnius klausimus.

„FinTech“ sritis man atrodo labai kompleksinė, tad ją turėtų vystyti platų ir gilų finansinį bei ekonominį išsilavinimą turintys žmonės. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko aš matau Lietuvą „FinTech“ centru – didžioji dalis šalies gyventojų jau dabar neblogai išmano finansų ir finansų ekonomikos pagrindus.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku