Apie 79 proc. įmonių jau naudoja dirbtinio intelekto (DI) agentus, o technologijos sparčiai keičia darbo rinką – transformuojasi esamos bei atsiranda vis naujų profesijų, kurių pavadinimų šiandien dar net nežinome. Tad kaip jaunam žmogui pasirinkti profesinę kryptį, kai ateities darbo rinka keičiasi greičiau, nei spėjame prie jos prisitaikyti?
Įmonės „Guidehouse Lietuva“ vykdomoji direktorė Airida Prenskienė sutinka, kad pastaruoju metu pokyčiai įmonėse dėl technologijų plėtros itin ryškūs – jų įmonėje, priklausančiai finansų sektoriui, jau kuris laikas vyksta spartus automatizavimas, ypač augant kriptovaliutų ir skaitmeninio turto rinkai.
„Nors tradicinė bankininkystė vis dar išlieka dominuojančia sistemos dalimi pasaulyje, kriptovaliutų naudojimas tampa vis labiau populiarus, ypatingai jaunų žmonių tarpe. Šis pokytis keičia ir pinigų plovimo prevencijos sritį. Tačiau dėl to keičiasi ne tik pati profesija, bet labiau pats darbo pobūdis, nes vis daugiau užduočių atliekama DI pagalba“, – pastebi A. Prenskienė.
Vienas iš technologinių pokyčių, su kuriais susiduria įmonės, yra DI agentai – tai išmanios sistemos, galinčios suprasti tikslus, samprotauti, planuoti ir naudotis įvairiais įrankiais, kad savarankiškai atliktų kelių etapų užduotis.
Poreikis nišinėms specialybėms
Šiemet Pasaulio ekonomikos forumas pristatė praktinį vadovą, kuriame aptariama, kaip organizuoti darbą, kai užduotimis dalijasi žmonės ir išmaniosios technologijos. Įmonės „Accenture Baltics“ vadovas Lietuvoje A. Leipus prognozuoja, kad DI agentai perims vis daugiau įprastų informacijos paieškos, dokumentavimo, klasifikavimo, ataskaitų rengimo ir veiklos koordinavimo užduočių.
„Darbo funkcijos pamažu tampa lankstesnės, o įgūdžiai – svarbesni už formalius pareigų pavadinimus. Taip turėtų atsirasti naujų vaidmenų, susijusių su agentų kūrimu, valdymo principais, rezultatų vertinimu, saugumu ir pokyčių valdymu“, – pasakoja A. Leipus.
Anot jo, DI poveikį ypač pajus sektoriai, kuriuose daug skaitmeninių, su kalba susijusių ir pagal nustatytas taisykles atliekamų užduočių. Tarp jų – klientų aptarnavimas, bankininkystė, draudimas, rinkodara, finansai ir teisė.
Keičiantis darbo rinkai svarbu nuosekliai ugdyti darbuotojų kompetencijas. „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės „Guidehouse Lietuva“ vykdomoji direktorė A. Prenskienė pabrėžia, kad universitetai atlieka reikšmingą vaidmenį rengdami specialistus, ugdydami jų kritinį mąstymą ir gebėjimą atsakingai naudotis DI.
Abiturientams, besirenkantiems studijas, A. Prenskienė pataria vertinti ne tik šiandienos darbo rinkos poreikius, bet ir tai, kokių įgūdžių gali prireikti po dešimties ar dvidešimties metų. Svarbu įvertinti savo stiprybes, domėtis technologijų raida ir nebijoti mažiau pažįstamų studijų krypčių, kurios gali atverti naujų profesinio augimo galimybių.
„Vis dėlto, kad ir kokia specialybė būtų pasirinkta, ilgalaikę sėkmę lems noras mokytis ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių poreikių. Nors technologijos padeda greičiau įgyti profesinių žinių, gebėjimas prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir veiksmingai dirbti besikeičiančioje aplinkoje išlieka svarbiu įgūdžiu, ypač karjerą pradedantiems žmonėms“, – akcentuoja A. Prenskienė.
Panašūs principai galioja ir organizacijoms, diegiančioms DI agentus. Įmonės „Accenture Baltics“ vadovas Lietuvoje A. Leipus pabrėžia, kad diegiant šias inovacijas, įmonėms būtina aiškiai apibrėžti, kokias užduotis gali atlikti agentai, kokiais duomenimis naudotis ir kada sprendimus turi patvirtinti žmogus.
„Didžiausią naudą, tikėtina, gaus tos organizacijos, kurios technologijų diegimą derins su darbuotojų kompetencijų ugdymu ir darbo procesų pertvarka. Esminis klausimas – ne vien tai, ką gali atlikti DI agentas, bet ir kokią realią vertę jis sukuria darbuotojams, verslui ir klientams, kartu išlaikant žmogaus atsakomybę už priimamus sprendimus bei jų rezultatus“, – įsitikinęs jis.
