Kosminė svajonė virto realybe – „Lietuva Mėnulyje 2018“

Pirmas augalas Mėnulyje − itin reikšmingas pasiekimas mokslo raidai, kuris padėtų išsiaiškinti, ar įmanoma auginti augalus pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis, kurios yra Marse ir Mėnulyje. Iki šiol tokie eksperimentai buvo atliekami tik Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS).

Apie projektą „Lietuva Mėnulyje 2018“, kosmosą ir svajones tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja vienas iš idėjos iniciatorių ir įgyvendintojų Vilniaus universiteto biofizikos studentas Mikalojus Brazdžiūnas.

– Papasakok plačiau apie projekto idėją. Kaip ji kilo?

– Idėją parsivežiau iš stažuotės NASA Ames tyrimų centre 2015 metų rudenį. Idėjos autorius yra dr. Christopheris McKay, vienas žinomiausių astrogeofizikų (angl.planetary scientist). Man atliekant stažuotę NASA, jis pasiūlė sukurti nedidelį modulį, kuris būtų siunčiamas į Mėnulį ir kuriame galėtų išaugti pirmasis augalas kitame Saulės sistemos kūne nei Žemė. Šiuo metu esame vieninteliai, rimtai kuriantys tokį modulį ir siekiantys su viena iš „Google Lunar XPRIZE“ komandų pasirašyti sutartį. Šio konkurso dalyviai privačiomis lėšomis į Mėnulį siunčia savo robotizuotus aparatus ir varžosi dėl „Google“ įsteigto dešimtmilijoninio prizo. Turime galimybę kartu su vienu iš tokių aparatų nusiųsti savo eksperimentą.

– Koks jūsų projekto tikslas?

– Projekto tikslas yra tapti pirmais, Mėnulyje išauginusiais augalą, tuo pačiu ištirti, kuo skiriasi augalų augimas Mėnulyje ir Žemėje. Mūsų eksperimento metu analogiškame modulyje laboratorijoje atliksime kontrolinį eksperimentą – stebėsime, kaip tas pats augalas auga Žemėje. Sėkmės atveju parodysime, kad ESA, JAXA ir kitų kosmoso agentūrų planuojamuose Mėnulio gyvenvietėse bus galima auginti astronautų maistui skirtus augalus.

Tikimės, kad būdami pirmieji, Mėnulyje išauginę augalą, turėsime galimybes prisidėti prie žmonijos kelionės tolyn į Saulės sistemą. Taip pat planuojame ateityje toliau vystyti technologiją, kurią galėtų naudoti įvairios pasaulio kosmoso agentūros ar įmonės.

– Plačiau papasakokite apie jūsų komandą, kas ją sudaro. Kaip dalinatės darbais?

– Šiuo metu mūsų komandą sudaro apie 20 studentų iš Vilniaus, Kauno technologijos (KTU) ir ISM universitetų. Šios trys komandos dirba ties skirtingais projekto aspektais – atitinkamai ties biologija, modulio mechatronika ir projekto vadyba. Komandas surinkome iš labiausiai projektu susidomėjusių ir pasiryžusių jį įgyvendinti studentų. Dirbame laisvalaikiu ir skiriame asmenines lėšas. VU studentams vadovauju aš, KTU – Algis Karpavičius, „LitSat-1“ komandos narys, o ISM studentai yra Arnas Petravičius, Emonas Šabonas ir Ignas Bakanauskas.

– Kuo jūsų projektas yra unikalus? Juk yra buvę bandymų siųsti augalą į kosmosą?

– Augalai iki šiol buvo auginami tik sovietiniuose Žemės palydovuose ir Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur jie naudojami ir maistui. Tai daugiausiai salotos, bazilikai. Tačiau čia daug lengviau užtikrinti tinkamas augimui sąlygas (tose pačiose patalpose gyvena ir žmonės), be to, nuo radiacijos visą TKS saugo Žemės magnetinis laukas. Mėnulyje mūsų modulis turės atlikti eksperimentą vakuumo sąlygomis, nuo -120C iki +170C kintant aplinkos temperatūrai.

Be to, Mėnulis neturi magnetinio lauko, dėl to visa augalams žalinga radiacija netrukdoma pasieks mūsų modulį. Taigi, vieni didžiausių iššūkių bus užtikrinti modulio viduje esančios augalų auginimo kameros hermetiškumą, tinkamą temperatūrą ir apsaugoti jos vidų nuo kuo didesnės dalies jonizuojančios spinduliuotės. Ieškome galimybių eksperimentą vykdyti ilgiau nei 14 dienų – tiek trunka diena Mėnulyje – ir išgyventi net nesant Saulės šviesai. Tai kelia daugybę papildomų reikalavimų ne tik mūsų moduliui, bet ir aparatui, kuriame būsime.

– Kokie darbai jau yra nuveikti ir kokie iššūkiai laukia ateityje?

– Šiuo metu JGMC laboratorijose tiriame, kurie augalai labiausiai tiktų mūsų eksperimentui, renkamės jiems tinkamas augimo terpės savybes, augimo sąlygas. Augalų, su kuriais dirbame, sąrašas yra susiaurintas iki 6 augalų rūšių. Kolegos KTU kuria pirmąjį modulio prototipą, kuriame galėsime atlikti tolimesnius auginimo eksperimentus ir tobulinti modulį. ISM studentai aktyviai ieško projekto rėmėjų ir partnerių. Jau turime prieigą prie vienų iš geriausių mokslo centrų Lietuvoje, todėl šiuo metu didžiausias pastangas dedame ieškoti finansavimo.

– Koks augalas, jūsų manymu, bus siunčiamas? Pagal kokius kriterijus renkatės augalą?

– Ruošiamės siųsti augalą, kuris būtų tinkamas maistui, todėl renkamės pagal augalui reikalingas aplinkos sąlygas, augalo vegetacijos trukmę ir jo maistinę vertę. Taip pat svarbu, kad augalas per kelias savaites augimo neišaugtų per plačiai ir jam pakaktų vietos augimo kameroje. Eksperimento metu rinksime duomenis apie kintančią CO2 koncentraciją, vaizdo kameromis periodiškai stebėsime augalo lapus, šaknis ir stiebus, o šviesą, reikalingą fotosintezei, suteiks raudoni ir mėlyni LED, todėl reikia rinktis tokį augalą, kuris netrukdytų jo stebėjimui.

– Ar bendradarbiaujate su kitomis tarptautinėmis organizacijomis? Kokiomis?

– Bendraujame su NASA, taip pat su keliomis komandomis, dalyvaujančiomis „Lunar XPRIZE“ konkurse. Šiuo metu mezgame kontaktus su keletą pasauliniu technologinių įmonių, universitetais, kurie yra pažengę sferose, kuriose dirbsime ir mes.

– Kuo šis projektas svarbus Lietuvai?

– Įgyvendinus šį projektą, pratęstume pirmųjų lietuviškų palydovų pradėtą kelią į kosmoso industriją. Taip pat įrašytume Lietuvos vardą į istoriją, kaip pirmosios valstybės pasaulyje, užauginusios augalą kitame kosminiame kūne ir kadangi tai yra ateities rinka, užsitikrintume lyderiaujančią poziciją joje. Taip pat tai būtų labai gera reklama Lietuvos aukštajam mokslui, aukštųjų technologijų galimybių parodymas.

– Kokią naudą šis projektas duotų mokslui? Kokias mokslo perspektyvas turi jūsų projektas?

– Mūsų žiniomis, šio projekto metu sukurtas modulis būtų pirmasis, kuris mažame tūryje itin atšiaurioje aplinkoje leistų išlaikyti augalams tinkamas sąlygas – tai būtų technologinis laimėjimas. Duomenys, gauti eksperimento Mėnulyje metu ir palyginti su laboratorijoje atlikto eksperimento duomenimis, leistų parodyti, ar skiriasi tiriamų augalų gravitropizmas (augalo atsakas į gravitacinį lauką), fototropizmas (atsakas į šviesą), augimo greitis Mėnulyje ir Žemėje.