KTU EEF mokslininkai bei studentai sukūrė ir pristatė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą

Svarbiausios | 2015-05-26

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja ją stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis.

Inovacijos kūrėjų teigimu, nuolatinio reklamos triukšmo apsuptas vartotojas šiandien neturi technologinių galimybių pats pasirinkti jį dominančią informacija. Naujasis KTU sukurtas interaktyvaus reklamos stendo prototipas su vartotojų analizavimo sistema ne tik transliuoja reklamą, bet ir ekrano lietimo funkcijos pagalba leidžia vartotojui pačiam pasirinkti tai, ko jis iš tikrųjų ieško.

Interaktyvaus stendo pritaikomums labai platus

Šiame stende yra įdiegta veidų atpažinimo sistema. Priėjus prie stendo vaizdo kameromis yra užfiksuojamas žmogus, tuomet programinės įrangos pagalba yra nustatomi žmogaus lytis bei amžius. Taip pat fiksuojama, kokios informacijos žmogus ieškojo ir kiek laiko tai truko, kokius veiksmus stende jis atliko. Šie duomenys iš stende esančio kompiuterio yra siunčiami į tarnybinę stotį, kur sistema analizuoja ir pateikia bendrą vartotojų, žiūrėjusių į reklamą, statistiką. 

„Visa informacija vizualizuojama, todėl reklamos užsakovas realiame laike gali matyti visapusišką statistiką. Pavyzdžiui, kiek vyrų bei moterų matė reklamą, kokių amžiaus grupių atstovai domėjosi vienu ar kitu produktu ar paslauga“, – lrytas.lt sakė įvairių sričių mokslininkus į komandą subūręs KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro darbuotojas Paulius Nezabitauskas.

KTU mokslininkų sukurtą žmonių identifikavimo pagal lytį bei amžių sistemą galima naudoti ir atskirai, nuo ekrano atjungiant nedidelį modulį. Jį sudaro kompiuteris, vaizdo kamera bei ryšio su serveriu modulis.

„Sistemos, leidžiančios fiksuoti kokios lyties ir amžiaus žmonės lankosi vienoje ar kitoje vietoje pritaikymo galimybės – itin plačios. Pirkėjų srautų sudėties analizė – tik vienas jos panaudojimų būdų. Šios sistemos pagalba galima, pavyzdžiui, fiksuoti, kiek vyrų ar moterų muziejuje apžiūri skirtingus eksponatus“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Informatikos inžinerijos mokslų daktaras Vidas Raudonis.

Pati sudėtingiausia sistemos dalis – kauniečių sukurta programinė įranga, analizuojanti užfiksuotus žmonių veidus ir nustatanti jų lytį bei amžių. Jos kūrimas buvo sudėtingiausias etapas. Idėjos įgyvendinimas nebuvo lengvas, nes nemažai bandytų technologijų nepasiteisino. Ledai pajudėjo prie stendo kūrimo prisijungus KTU Elektros ir elektronikos fakulteto mokslininkams daktarui V.Raudoniui ir profesoriui Arūnui Lipnickui. 

„Automatinės žmonių aptikimo ir identifikavimo sistemos sukūrimo uždavinys man pasirodė labai įdomus. Kartu su kolega A. Lipnicku vaizdų apdorojimo ir dirbtinio intelekto srityje dirbame daugiau nei 10 metų, todėl šis projektas mums pasirodė gera proga pademonstruoti savo „raumenis“, – pasakojo V. Raudonis.

„Iš pastarųjų dienų pranešimų spaudoje galima pastebėti, kad net didžiosios koorporacijos, pavyzdžiui, „Microsoft“, užsiima žmonių veidų analize iš pateiktų nuotraukų. Mūsų atliktas darbas parodo, kad einame teisinga linkme ir tai, kad dar daug ką galima geriau padaryti, pavyzdžiui, kuriant interaktyvią reklamą prisitaikančią prie žiūrovo poreikių“, – sakė A. Lipnickas.

Prie bendraminčių komandos prisijungė ir Liudas Ubarevičius, dirbantis interaktyvios reklamos programavimo srityje bei KTU Ekonomikos ir verslo marketingo studentės, kurios atliko panašių įrenginių ir sistemų rinkos bei gaminių dizaino tyrimus.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodantis  nesudėtingas projektas įgyvendinimui reikalavo ne tik technologinių žinių, tikslumo, bet ir konkrečių sričių informacinių technologijų, pramoninio dizaino inžinerijos specialistų pagalbos“, – komandos formavimo procesą prisiminė P. Nezabitauskas.

Stendo testavimo metu – netikėtas klaidos identifikavimas
 
Stebint sistemos darbą buvo pastebėta, kad kompiuteris fiksavo net pusantros valandos vaizdo kameros aprėpties zonoje buvusius tuos pačius vyrus.
 

„Megoje“ mūsų stendas buvo pastatytas netoli įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Pastebėjome tendenciją, kad šeimoms atvykus apsipirkti, vaikai nuvedami į žaidimų erdvę, o vyrai laiką leidžia netoliese, sėdėdami ant suoliukų ir retkarčiais žiūrėdami į reklaminį stendą. Todėl stendo kameros ilgą laiką fiksavo tuos pačius žmones. Kilo mintis, kad tokiu reiškiniu reikia pasinaudoti, pavyzdžiui esant didesniam vyrų srautui ir būnant jiems ilgesniam laikui, stendas gali rodyti reklamą arba naudingą informaciją skirtą tik vyrų auditorijai“, –dėstė daktaras V.Raudonis.

Pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklaminį stendą gali naudoti ne tik prekybininkai, bet ir universitetai, bibliotekos, muziejai, oro uostai, autobusų ir traukinių stotys, bankai – visi, norintys suteikti vartotojams reikalingą informaciją ir leisti patiems ją pasirinkti, bei tie, kam svarbu įvertinti, kuo labiausiai domėjosi jų lankytojai, vartotojai.

Idėjos įgyvendinimui reikėjo ne tik nemažų finansinių išteklių, bet ir reklamos gamybos specialistų, programuotojų žinių ir patirties. Parengus projektą, įkūrus įmonę MB „Persimonas“ (persimonas.com) ir pasinaudojus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimo priemonės „Komercinti mokslinių tyrimų rezultatus“ teikiama parama, idėjos realizavimui buvo gauta 21 tūkst. eurų finansinė parama.

Daugiau apie staripsnį skaitykite lrytas.lt