KTU mokslininkų vykdomo projekto rezultatai pristatyti Lietuvos sociologų draugijos metinėje konferencijoje

Sekcijoje buvo aptarti Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP), vykdytos 2014-2016 m.m ., rezultatai, sociologų bendruomenei pristatyti analizės galimybės ,naudojant TSTP duomenis, bei parodyta prieiga prie lietuviškų ir tarptautinių TSTP duomenų rinkinių. Tarptautinė socialinio tyrimo programa (angl. The International Social Survey Programme, ISSP) yra nuo 1985 m. veikianti tęstinė kasmetinė tarptautinė apklausų bendradarbiavimo programa, apimanti svarbiausias socialinių tyrimų temas. Ji apjungia jau esamus socialinių mokslų projektus ir koordinuoja būsimų tyrimų tikslus, tuo papildydama individualius nacionalinius tyrimus tarptautine ir tarpkultūrine perspektyva. Nuo 1985 m. iki 2016 m. skirtingose pasaulio šalyse jau yra atliktos daugiau nei trys dešimtys kasmetinių apklausų, kurių duomenys yra viešai prieinami Duomenų archyve – Leibnico socialinių mokslų institute Vokietijoje.

Projekto vadovas Algis Krupavičius pranešime „Politinio ir pilietinio dalyvavimo sąsajos: kokios ir kur?” kalbėjo apie politinio ir pilietinio dalyvavimo turinį ir reikšmę. analizavo, kokie ryšiai Lietuvoje yra tarp politinio ir pilietinio dalyvavimo. Tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai tikėtinais dalyviais politikoje yra žmonės, labiau įtraukti į socialinius tinklus, bei ilgiau gyvenantys vienoje bendruomenėje.

Eglė Butkevičienė savo pranešime “Piliečių dalyvavimo formos Lietuvoje: kas yra geras pilietis?” aptarė piliečių dalyvavimo formas Lietuvoje, remiantis TSTP duomenimis. Dažniausia dalyvavimo forma Lietuvoje yra peticijų pasirašymas, bei lėšų aukojimas. Rečiausiai piliečiai dalyvauja demonstracijose ar mitinguose. Audronė Telešienė skaitė pranešimą “Vertinu geriau, nes pats aktyviai dalyvauju? Socialinės politikos vertinimų ir pilietiškumo sąsajų analizė”, kuriame analizavo socialinės politikos sričių vertinimus Lietuvoje. Duomenys rodo, kad prasčiausiai Lietuvos gyventojai vertina lygybės bei socialinės apsaugos politikos pasiekimus, bei darbo ir užimtumo politiką. Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad nuo 2011 m. iki 2015 m. socialinės politikos vertinimai tarp Lietuvos gyventojų gerėja. Aistė Balžekienė savo pranešime analizavo bendruomeninio, ekonominio ir asmeninio saugumo bruožus Lietuvoje. Žmogaus saugumą apibūdina ne tik objektyvūs rodikliai susiję su nusikalstamumo ar nedarbo lygiu, tačiau ir subjektyvi gyventojų jausena, kurią gali atskleisti apklausų duomenys. Įvairiose biografinėse situacijose Lietuvos gyventojai nesaugiausiai jaustųsi ilgalaikės fizinės ar protinės negalios atveju ir netekus darbo, o saugiausiai – gimus vaikui/-ams. Miglė Bartuškaitė savo pranešime analizavo, ar vyrai ir moterys skirtinai vertina socialinę gerovę Lietuvoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad asmeninio saugumo suvokimas tarp vyrų ir moterų daugeliu atveju (pvz. ligos atveju, netekus darbo, sulaukus pensijos) reikšmingai skiriasi, moterys jaučiasi mažiau saugios. Ir sesijos pabaigoje Giedrius Žvaliauskas gausiems sesijos klausytojams pristatė prieigą prie tarptautinės socialinio tyrimo programos išteklių. Lietuva į Tarptautinę socialinio tyrimo programą įsijungė 2010 m. ir jau yra įgyvendintos aštuonios kasmetinės apklausos, kurių duomenys bei visa su tyrimu susijusi dokumentacija lietuvių kalba yra viešai prieinama Humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) apklausų duomenų kataloge.

Daugiau apie konferenciją: http://lsd2016.mruni.eu/