KTU vertėjų darbas teatre nominuotas Jungtinių Tautų premijai

Sinchroninis spektaklių vertimas – tai ir nekasdienė praktika studentams, kurios metu jie gali susipažinti su „gyvo“ vertimo iššūkiais. Pasak D. Maumevičienės, spektaklius versti sudėtinga ne tik dėl to, kad aktoriai neretai improvizuoja, nutolsta nuo suplanuoto teksto, bet ir dėl kalbos bei kultūros subtilumų.

„Surasti lietuviškų realijų atitikmenis kita kalba yra sunkiausias darbas. Pavyzdžiui, spektaklyje „Miškinis“ yra nemažai satyrinių, humoristinių vietų, žodžių žaismo. Veikėjas sako: „Koks tu miškinis, tu – naminis!“ Lietuviškai tai yra labai gražus žodžių žaismas ir satyra, o angliškai verčiant – gali dingti mintis“, – apie vertėjo profesijos iššūkius kalba D. Maumevičienė.

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) apdovanojimas teikiamas už gerąsias iniciatyvas, aktyvią veiklą, mokslo laimėjimus bei inovacijų pritaikymą turizmui. PTO apdovanojimai yra vieni prestižiškiausių turizmo apdovanojimų pasaulyje.

Laimėtojai paaiškės 2016 m. sausio 20 d. Tarptautinės turizmo parodos Madride metu.

Straipsnyje žemiau KTU SHMMF studijų prodekanė dr. Dainora Maumevičienė pasidalijo įžvalgomis apie vertėjo darbą.

Vertėjas – nematoma profesija?

Šiandien pusė pasaulyje gyvenančių žmonių verčia kitai pusei. Kalbėtume apie paradoksą, – atrodo gyvename daugiakalbėje visuomenėje, be gimtosios mokame dar vieną ar dvi užsienio kalbas, tačiau vis tiek nesusikalbame ne tik tarpusavyje, bet ir su kitakalbiais. Dabartiniame kontekste poreikis ir gebėjimas sėkmingai ir efektyviai komunikuoti gimtąja ir užsienio kalba, socializuotis, susikalbėti, pateikti ir gauti savalaikę informaciją tampa vis aktualesniu.

Todėl šiuo metu vėl iškyla tam tikrų profesijų poreikis. Viena tokių profesijų yra vertėjai. Sakysite, kad technologijos juos gali puikiai pakeisti. Tačiau ar iš tiesų nuolat tobulinamas „Google“ yra visagalis ir gali atstoti vertėjus kelių mygtukų spustelėjimu, ar iš tiesų „Google“ taip pat gali perprasti tiek kalbą, tiek per kalbą išreiškiamą kultūrą?

Vertimo technologijos kalbos subtilybių neperpranta

Dėl nuolatos plėtojamų automatizuotų ir automatinių vertimo įrankių, tobulinamų vertyklių tokių kaip siūloma „Google“, vertimas tampa visiems prieinama ir supaprastinama veikla, mat vieno mygtuko paspaudimu tekstas tam tikra kalba yra tuoj pat sukuriamas ir išverčiamas. Atrodytų, kad profesionalių vertėjų kaip ir nebereikia.

Deja, įvairių vertyklių pateikiama išversto teksto kokybė dažnai netenkina, mat visas kalbos ir per kalbą atskleidžiamas tiek kalbos, tiek kultūros subtilybes perprasti vertyklėms yra sunku ir užrašyti programavimo kalba beveik neįmanoma.

Kyla klausimas: kodėl tokios vertimo sistemos yra nuolat tobulinamos, ypač dabar, kai visuomenė yra daugiakalbė? Atsakymas paprastas – dėl nuolatos didėjančių vertimo apimčių. Dėl globalios rinkos susiformavimo ir informacinių technologijų protrūkio didėja vertimo poreikis ir žmogus jau nebespėja susidoroti su vertimo apimtimis, nepaisant to, kad tarptautinės vertimo paslaugas atliekančios agentūros pamainomis dirba 24 valandas per parą.

Padeda „prabilti“ filmams, kompiuteriniams žaidimams ir net vaistų aprašams

Paprastai vertimas kaip veikla ir profesija yra suvokiamas gana siauriai dėl vertėjo profesijos ir darbo nematomumo. Skaitome knygą, žiūrime filmą, pramogaudami gėrimės spektakliu, naudojamės programine įranga, žaidžiame žaidimus, ieškome informacijos ar naudojamės išmaniuoju įrenginiu, perskaitome reklaminį lankstinuką, ar informaciją vaistų informaciniame lapelyje, tačiau retai pagalvojame, kad kažkas turėjo „padėti prabilti“ tekstams lietuvių kalba. Toks nematomas ir tarsi savaime suprantamas darbas yra atliekamas vertėjų raštu ir žodžiu.

Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad vertimas paprastai apima įvairių tekstų (pavyzdžiui, knygų, sutarčių) vertimą iš originalo kalbos į vertimo kalbą, ar įvairių pasisakymų konferencijose ar kituose renginiuose vertimą nuosekliuoju ar sinchroniniu būdu.

Tačiau šalia minėtų vertimo būdų galima paminėti ir vaizdo bei internetinių žaidimų, filmų, svetainių ir programinės įrangos pritaikymą lokalizavimą ir vertimą, laidų komentavimą, santraukų pateikimą, teatro spektaklių vertimą, vertimą socialinėse srityse (angl. „community interpreting“) panašiai. Visa tai yra kalbos industrijos (angl. „language industry“) dalis.

Industrija, kuri nepatyrė ekonominio nuosmukio

Terminas „kalbos industrija“ pirmą kartą buvo paminėtas 2009 metais Europos komisijos komunikate apie kalbos industrijos dydį Europos Sąjungoje. Kalbos industrija apima profesionalus, dirbančius vertimo žodžiu ir raštu, titravimo ir dubliavimo, lokalizavimo, kalbos technologinių kūrimo, kalbos apdorojimo įrankių kūrimo, konferencijų organizavimo, kalbos mokymo ir kalbinio (lingvistinio) konsultavimo srityse.

Spėjama, kad per 2015 metus realioji kalbos industrijos vertė turėtų viršyti 20 milijardų eurų. Dėl kalbos industrijos tarpsritiškumo ir globalumo ji nepatyrė paskutiniojo ekonominio nuosmukio ir nuo 2009 metų kiekvienais metais didėjo daugiau kaip 10 procentų.

„Mes jus palaidosime“ – legendinis komunistų lyderio posakis

Kalbėdami apie vertimą ir vertėjus pagalvojame, kad tai įdomi, daug energijos, kūrybiškumo, gebėjimo bendrauti su žmonėmis reikalaujanti profesija. Tačiau retas kuris pasakytų, kad tai yra profesija, kurioje nestinga įtampos, rizikos ir kuri gali kelti grėsmę paties vertėjo bei kitų žmonių gyvybei ar turėtų katastrofiškų pasekmių. Perskaitę pastarąjį sakinį, greičiausiai paklausite kodėl, nes viskas, kuo vertėjai naudojasi, yra žodynai, popieriaus lapas, rašikliai, kompiuterinė įranga, na ir balsas, kaip darbo įrankis, jei kalbama apie vertimą žodžiu. Tad jokios rizikos kaip ir nėra, o tai, kas parašyta popieriuje, išlieka daug metų ir viską iškenčia. Tačiau kartais net nesusimąstome, kad nuo vertėjo profesionalumo ir atsidavimo gali priklausyti kitų žmonių bei paties vertėjo likimas ir gyvenimas.

Viena nedidelė klaida, ar neteisingai interpretuota mintis, išsakyta vieno ar kito valstybės vadovo gali turėti pražūtingų pasekmių – ypač, turint omenyje įtemptą pasaulio geopolitinę situaciją. Nesusimąstome ir apie tai, kad šiandien vykstančiame kare tūkstančiai vertėjų žodžiu ir raštu dirba su amerikiečių ar kitomis karinėmis pajėgomis. Jie savo tautiečių yra laikomi išdavikais, nes dirba kartu su priešais.

Tikriausia yra tekę girdėti apie buvusio Sovietų Sąjungos ministro premjero Nikitos Chruščiovo pasisakymus diskusijoje apie komunizmo privalumą lyginant jį su kapitalizmu. Buvęs lyderis išryškino komunizmo privalumą rusišku posakiu „Мы вас похороним”. Vertėjas išvertė šį posakį į anglų kalbą pažodžiui „We will burry you – mes jus palaidosim“. Toks vertimas neatspindėjo tikrosios prasmės, nusakančios mintį, kad komunistinė santvarka truks ilgiau nei kapitalizmas.

Žodis už 70 milijonų

Informacinių vaistų lapelių ar ligos diagnozės vertimas galėtų būti kitas pavyzdys, kai dėl vieno neteisingai pavartojo žodžio žmogaus gyvybei gali grėsti pavojus. Vertimo istorijoje yra žinomas pats brangiausias ispaniškas žodis „intoxicado“, kainavęs daugiau kaip 70 milijonų JAV dolerių. Floridoje į greitosios pagalbos skyrių buvo atvežtas sąmonės netekęs jaunuolis, kurio diagnozę ispaniškai kalbantys artimieji nusakė ispanišku žodžiu „intoxicado“.

Šalia buvęs vertėjas išvertė, kad jaunuolis yra apsvaigęs (angl. „intoxicated“), nors tikroji žodžio reikšmė yra „apsinuodijęs“. Neteisingas žodžio vertimas nulėmė neteisingą gydymą, o tai galiausiai sukėlė paralyžių. Žodis „intoxicado“ yra vadinamas netikruoju vertėjo draugu, ir priskiriamas žodžiu grupei, kuris vienoje ar kitoje kalboje gali būti panašus savo forma, bet gali turėti visiškai skirtingą reikšmę. Už neteisingai išverstą diagnozę ligonis prisiteisė 71 milijoną dolerių.

Žmogus verčia daiktų kalbą

Žmogaus gyvenimas apima įvairiausias veiklas ir sritis, o visose jose slepiasi nepastebimas ir nematomas vertėjas ir vertimas. Todėl metaforiškai galima pasakyti, kad vertimas ir vertėjai padeda išsaugoti žmonių gyvybę, gina žmonių teises, kariauja ir palaiko taiką, prekiauja ir peržengia įvairių valstybių sienas, džiugina ir linksmina, apjungia pasaulį ir padeda susikalbėti skirtingų kultūrų, rasių ir religijų žmonėms.

Vertėjai tampa vis svarbesniais tarpininkais ne tik žmogaus tarpusavio sąveikoje, bet ir tais atvejais, kai kalbame apie žmogaus ir daikto sąveiką. Informacinių technologijų protrūkis iliustruoja, kad šiandien vis dažniau bendraujame su daiktais, pavyzdžiui, išmanusis telefonas ar kompiuteris pataria, aiškina ar liepia, ką ir kaip daryti. Deja, „Google“ ar kita automatizuota vertyklė nesupranta žmogaus emocijų, ar kitos numanomos informacijos, slepiamos tekste. Kalba atspindi žmogaus mąstymą, o mašinoms – kompiuteriams – žmogaus jo perprasti neįmanoma. Todėl, jei kalbame tiek apie žmonių tarpusavio ar žmonių ir daiktų sąveiką be žmogaus – vertėjo – tarpininko neišsiversime.