Pirmosios darbo dienos „Kopoje“: knygų surinkėjas, svajojantis apie eilėraščių rinkinį

Tądien, kai lankėmės Kaune, Žilvinas darbą buvo pradėjęs nuo 6 val. ryto ir po pokalbio iš karto išskubėjo į paskaitas. Paskutiniuose kursuose laisvesnis studijų grafikas ir pamaininis darbas puikiai dera tarpusavyje. Vaikinas tarp mokslų ir darbų dar randa laiko ir jam itin maloniam užsiėmimui – eilių kūrimui. Todėl nenuostabu, kad prie knygų surinkimo dirbantis Žilvinas ateityje svajoja išleisti savo eilėraščių rinkinį ir net žino, kiek jis kainuotų. Dabar 1.500 Eur suma studentui atrodo nepasiekiama, tačiau perspektyvus specialistas neabejotinai kada nors galės tai sau leisti.

Įlipo per langą

Ne veltui sakoma, kad, jeigu negali įeiti pro duris, visada yra galimybė lipti per langą. Taip buvo ir su p. Jakštono patekimu į bendrovę „Kopa“.

Karjerą vaikinas pradėjo baigęs du studijų kursus ir įsidarbino reklamos agentūroje, kur iš karto buvo pristatytas prie pardavimų.

„Aš visada labai norėjau dirbti gamyboje, bet tuometinis vadovas manęs prie tūrinių reklaminių raidžių gamybos neprileido, o pasodino prie kompiuterio, o tai man buvo pati didžiausia demotyvacija. Kol nepadariau klaidų bendraujant su klientais, tol vadovas nesuprato, kad vis dėlto vadybininko gyslelės neturiu. Ilgai tam darbe neištvėriau ir pradirbęs du mėnesius išėjau“, – VŽ pasakoja Žilvinas.

Pasak pašnekovo, KTU dėstytojai jau nuo pirmo kurso medijų inžineriją studijuojantiems studentams nuolat kartojo, kad bendrovė „Kopa“ yra viena perspektyviausių darboviečių šios specialybės absolventams.

Į spaustuvę „Kopa“ Žilvinas buvo siuntęs savo gyvenimo aprašymą (CV) keletą kartų, bet nesulaukęs atsakymo jau buvo pradėjęs galvoti, kad dar per anksti.

„Bet dar kartą suklusau, kai grupiokė visiems kursiokams pasiūlė čia padirbėti bent vasarą, mat iš dirbančios giminaitės žinojo, kad bendrovė ieško darbuotojų. Taip per asmeninius ryšius papuoliau į darbo pokalbį“, – prisimena Žilvinas.

Darbo pokalbio eigoje jis suprato, kodėl nebuvo pakviestas anksčiau. „Mat į pospaudybinių darbų asistentus dažniausiai priima moteris, nes tai nėra daug fizinių jėgų reikalaujantis darbas, o į techniko poziciją nebuvau pakviestas, nes dar trūko žinių. Tačiau susitikus gyvai į mane tikriausiai pasižiūrėjo su perspektyva ir gavau darbą pospausdybinių darbų srityje“, – sako jis.

Apie tai, kad gauna darbą bendrovėje, kur visada norėjo dirbti, Žilvinas sužinojo pirmojo pokalbio metu. „Po darbo pokalbio lėkiau tikrintis sveikatą, o kitą dieną jau prisistačiau į darbą. Tiesa pasakius, galvojau, kad, jeigu tiksiu kaip darbuotojas, dirbti pradėsiu greitai“, – sako p. Jakštonis.

Mokslinis darbas apie knygas

Paragavęs vadybininko ir gamybininko darbo Žilvinas įsitikino, kad dirbti gamyboje jam patinka labiau. Kiekvieną leidinį, su kuriuo jam tenka dirbti, jaunuolis įvertina specialisto akimis. 

„Šis darbas labai papildo studijas. Daug ką pamačiau iš vidaus ir tam tikra prasme pasidarė lengviau mokytis. Dėstytojai bendrai papasakoja apie technologijas, o dirbdamas spaustuvėje pamatai kur kas daugiau“, – sako jis.

Būsimas ketvirtakursio baigiamasis bakalauro darbas taip pat bus susijęs su knygomis. „Dar nesu sukonkretinęs temos, bet tai bus apie knygų apdailą“, – sako Žilvinas.

Paklaustas, o kas tai yra, vaikinas atsistoja ir iš pokalbių kambaryje esančios lentynos su spaustuvės darbų pavyzdžiais ima traukti įvairiais skirtingais būdais apipavidalintas knygas.

„Šita yra laminuota, ši – su iškiliosiomis raidėmis, ši – su figūriniu iškirtimu, o šita – su blizgiu paviršiumi. Knygų apdailos technikų yra labai daug, ir savo bakalauriniame darbe norėčiau jas apžvelgti. Spaustuvė yra įsigijusi naują spaudos mašiną, kurios knygų apdailos galimybes bandysiu sudėti į savo darbą, o ateityje norėčiau ir pats dirbti prie to įrenginio“, – sako karjerą projektuoja pašnekovas.

Jo nuomone, sekantis laiptelis po dabartinės pozicijos galėtų būti įrenginių operatoriaus darbas: „Vadovauti aš nenorėčiau, man tai atrodo labai nuobodu.“

Pirmosios darbo dienos

Naujokas neslepia, kad pirmosios darbo dienos buvo labai sunkios.

„Nors spaustuvės patalpose buvau buvęs kaip studentas, bet įsidarbinus aplinka pasirodė visiškai nepažįstama, nieko nepažinojau ir buvo kiek nejauku, kol neprasidėjo darbai. Pirmasis mano darbas – knygos parinkimas, t.y. reikėjo atspausdintus skirtingus spaudos lankus sudėti iš eilės. Tai nebuvo sunkus darbas, bet psichologiškai pirmomis dienomis pavargdavau“, – prisiminęs juokiasi Žilvinas.

Kiekvieną dieną į darbą atėjęs jis sužino, ką reiks daryti. Tądien, kai lankėmės spaustuvėje, jis iš ryto taip pat parinkinėjo knygą, vėliau ėjo surišinėti spirale ateinančių metų kalendorių.

„Paprastai kiekvieną dieną gauni darbų sąrašą, kurį turi įvykdyti. Stengiuosi darbus atlikti ne kuo greičiau, bet kuo geriau. Mano darbas reikalauja nemažo kruopštumo, todėl man jis ir patinka“, – sako pašnekovas.

Pasak Žilvino, šis darbas jam taip pat patinka ir dėl darbinės atmosferos. Jeigu pirmosiomis darbo dienomis jis, kaip naujokas, jautėsi šiek tiek nejaukiai, tai šiuo metu santykiai su kolegomis yra vienas iš motyvuojančių faktorių kasdien eiti į darbą su šypsena.

„Dirbant gamyboje gali suklysti, ir klaidos yra akivaizdžios, tačiau geriau dalykus išmanantys kolegos geranoriškai paaiškina ir duoda patarimų, kaip kitą kartą darbą atlikti be priekaištų. Todėl ir pačiam norisi padėti kitam, patarti. Tarp kolegų vyksta nuolatinis bendradarbiavimas, ir tai labai smagu“, – sako Žilvinas.

Tradicijos ir taisyklės

Gamyboje dirbantys darbuotojai taip pat turi gražių tradicijų. Nors darbas griežtai reglamentuotas, ir darbuotojai turi nustatytą skaičių pertraukų, į kurias kviečia visoje spaustuvėje skambantis skambutis, bet atrandama laiko ir kolegų gimtadieniams paminėti. Įdomu tai, kad gimtadienio proga spaustuvės darbuotojai neretai gauna dovanų knygą, tačiau ne pačių pagamintą. Kaip Žilvinas sako, dovanoti savo atspausdintą knygą būtų kiek per įžūlu, o spaustuvėje dirbančius žmones visada gali nustebinti spausdintu žodžiu. 

„Žinoma, dirbant su įrenginiais, svarbiausia yra saugumas darbe, kurio visi labai atsakingai laikomės, o naujausi įrenginiai net neveikia, jeigu apsaugos priemonės netvarkingos“, – pasakoja naujokas.

Pasak jo, kolegos paprastai būna susikaupę ir susikoncentravę į savo darbą, todėl linksmiausia darbe būna pietų metu, kai visi susirenka į biuro virtuvėlę.

Rudenį bendrovėje vyko „Šeimų šventė“, kurios metu darbuotojai į darbą galėjo atsivesti savo artimuosius ir juos supažindinti su darbo specifika bei knygos keliu.

„Man ši tradicija pasirodė labai graži. Deja, pats negalėjau nieko atsivesti, tačiau toks bendrovės dėmesys darbuotojų artimiesiems – geras dalykas“, – teigia p. Jakštonis.

Paklaustas, dėl kokių trijų priežasčių rekomenduotų šį darbdavį kitiems, Žilvinas pirmiausia įvardija, kad šis darbas puiki alternatyva tiems, kuriems, kaip ir jam, nepatinka darbas biure.

„Antra, kolegų profesionalumas ir draugiškumas. Man, kaip jaunam specialistui, tai yra labai svarbu. Trečia, darbų įvairovė, kas leidžia išmokti daug naujų dalykų ir tobulėti“, – sako jis.