Po statybos inžinerijos studijų KTU – praktika Vokietijos įmonėje

„Dažnai girdėdavau, jog Vokietijai trūksta statybos inžinerijos specialistų ir kartais galvodavau, jog norėčiau aplankyti šią šalį ir pasisemti patirties“, – apie išsipildžiusią svajonę padirbėti pagal specialybę Vokietijoje pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto absolventas M. Vasiliauskas.

– Kaip sužinojote apie galimybę išvykti ir kokios buvo svarbiausios priežastys siekti šio tikslo?

– Apie galimybę išvykti sužinojau visai atsitiktinai – apsilankęs praktikos Vokietijos įmonėse pristatyme. Visada norėjau po studijų Lietuvoje aplankyti užsienio šalis, tarp jų – ir Vokietiją. Pradėjęs studijuoti statybos inžineriją dažnai girdėdavau, jog Vokietijai trūksta šios srities specialistų ir kartais galvodavau, jog norėčiau aplankyti šią šalį ir pasisemti patirties. Tiesa, galbūt kažkiek atbaidė tai, jog viena iš praktikos sąlygų buvo vokiečių kalbos pagrindai, o ši kalba man buvo visai nauja.

Baigiantis studijoms KTU reikėjo priimti sprendimą, ką toliau noriu veikti gyvenime ir taip vis daugiau svarsčiau apie galimybę išvažiuoti į Vokietiją. Manau, jog tam įtakos taip pat turėjo ir šeimos narių bei draugų palaikymas. Todėl priėmiau sprendimą, jog noriu siekti šio tikslo, pateikiau reikalingus dokumentus (CV ir motyvacinį laišką) ir pradėjau mokytis naujos kalbos.

– Ar vykdamas jau turėjote daug informacijos apie įmonę ir jos veiklą?  

– Dėl praktikos kreipiausi į Oldenburgo taikomųjų mokslų universitetą. Kai jie pranešė, jog vieta jau surasta, buvo pateikti įmonės kontaktai. Internetiniame įmonės puslapyje suradau nemažai informacijos apie įmonės sudėtį bei veiklą. Tada susisiekiau su įmonės vadovu ir jis taip pat papasakojo apie galimybes. Taigi, informacijos buvo pakankamai.

– Dažna nuomonė, kad vykstant į Vokietiją tiek pagal mainų programas, tiek į praktiką būtina mokėti vokiečių kalbą. Ar tai tiesa? Ar jums pačiam daugiau tenka bendrauti angliškai ar vokiškai?

– Mano atveju tai – tiesa. Viena iš praktikos sąlygų buvo vokiečių kalbos pagrindai, todėl teko pradėti mokytis naujos kalbos. Tačiau dabar dėl to džiaugiuosi, nes tikrai malonu, kai gali su žmonėmis susikalbėti jų kalba. Praktiškai visada įmonėje bendraujame vokiškai, tačiau būna atvejų, kai kartais gerai nesuprantu gaunamų užduočių ir pasitikslinu angliškai. Tačiau stengiuosi, jog tokie atvejai būtų reti ir siekiu visada tobulinti savo vokiečių kalbos įgūdžius.

– Kokius darbus jums skiria įmonėje? Kokių daugiausiai žinių šie darbai reikalauja ir ar reikia papildomo pasiruošimo? Galbūt užtenka studijų metu įgytų kompetencijų?

– Atvykęs į įmonę papasakojau apie tai, kokius darbus tekdavo daryti universitete. Paminėjau, jog nemažai dirbdavau su grafine projektavimo sistema „Autocad“ ir, kad man tai patikdavo, todėl čia sulaukiu nemažai užduočių, susijusių su šia programa. Tačiau, taip pat gaunu ir su mechanika ir skaičiavimais susijusių užduočių. Pirmiausia, šie darbai iš manęs reikalauja vokiečių kalbos žinių, kad suprasčiau užduotį ir galėčiau apie ją padiskutuoti su kolegomis. Taigi, dažniausiai pradedant dirbti su nauju projektu, tenka kolegoms užduoti nemažai klausimų ir taip pat išsiversti nežinomus žodžius. Iki šiol užteko įgytų kompetencijų studijų metu. Tačiau darant užduotis, visada sužinau ir ką nors naujo. Tai yra labai gerai, nes tai skatina mane tobulėti.

Praktiką pradėjau dar visai neseniai, todėl manau, jog ateityje sulauksiu daug įdomių užduočių, pamatysiu galbūt ir įgyvendinamus projektus, kaip visi skaičiavimai pritaikomi darbo aikštelėje.

– Ar tenkina darbo sąlygos? Ar lengvai įsiliejote į kolektyvą?

– Darbo sąlygos mane tenkina, tikrai labai įdomu padirbėti užsienio įmonėje ir susipažinti su kitos šalies darbo tvarka. Kolektyvas labai draugiškas, sutikau labai malonių žmonių, su kuriais gera dirbti, todėl į kolektyvą įsiliejau gana lengvai. Manau, jog taip, kaip man įdomu dirbti Vokietijos įmonėje ir susipažinti su šios šalies gyventojais, taip ir jiems įdomu pažinti svečią iš Lietuvos. Darbe nėra jokių bendravimo formalumų, vienas į kitą mes kreipiamės kaip į gerą draugą. Taip santykiai tarp darbuotojų išlieka kur kas artimesni.

– Gal galite trumpai papasakoti apie savo darbo dieną?

– Mano darbo diena prasideda dažniausiai 9 valandą ryto. Pirmadieniais iš ryto mes su kolegomis susirenkame posėdžių kambaryje, kur yra aptariami būsimos savaitės darbai. Šių posėdžių metu aptariama ir tai, kas jau užbaigta. Kitomis savaitės dienomis vienas iš pirmųjų mano darbų yra sužymėti, ką nuveikiau praėjusią dieną. Yra sukurta sistema, kurioje reikia nurodyti prie kokių projektų dirbama, reikia nurodyti ir darbo valandas. Projektai turi savo kodus, todėl sistemoje lengva nurodyti savo atliktus darbus.

Labai smagu, kad darbo valandos yra lanksčios. Galima vieną dieną darbą baigti anksčiau, kitą – vėliau, svarbu, kad bendra valandų suma būtų pakankama.

– Svetimoje šalyje dirbant tikriausiai iškyla įvairiausių klausimų ir problemų. Kas jums padeda jas spręsti?

– Turiu savo praktikos kuratorių Dr. Ing. Bodo Basler, į kurį visada galiu kreiptis esant kokiems nors neaiškumams ar papildomiems klausimams. Iki šiol su kuratoriumi buvau susitikęs du kartus. Pirmas susitikimas buvo pažintinis, jis norėjo daugiau sužinoti apie mane. O antrą kartą kartu ėjome klausytis pranešimų, susijusių su darbu. Taip gavau galimybę praplėsti savo žinias. Manau, kad tokių ar panašių susitikimų ateityje bus dar daugiau.

Į Oldenburgo taikomųjų mokslų universitetą pagalbos galiu kreiptis visais man iškilusiais klausimais. Darbe taip pat esu nuolat skatinamas nesidrovėti ir klausti, jei tik atsiranda kokių nors neaiškumų, susijusių su užduotimis ar vokiečių kalba. Visada jaučiu stiprią pagalbą ir aplinkinių norą, kad praktika būtų kuo naudingesnė.

Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę atlikti praktiką Vokietijos įmonėje, įgauti tarptautinės patirties bei pasisemti vertingų žinių. Taip pat labai smagu susipažinti su naujais žmonėmis. Norėčiau palinkėti studentams ieškoti praktikos galimybių užsienyje, jų nauda – neišmatuojamai didelė.