Skaitmeninės pramonės transformacijos iššūkiai Lietuvai 2050: atvira politikų, akademikų ir pramonės diskusija

Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir pasaulyje pirmaujančių ekonomikų, o kartu ir visuomenių dėl pakitusių vertės kūrimo srautų.

Seimo Ateities komitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) iniciavo neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ politikų, akademikų ir verslo diskusiją, skirtą kertiniams valstybės pažangos klausimams Lietuvos vizijos 2050 siekinių kontekste. Jos pagrindas – KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkų vykdomi moksliniai tyrimai.

Pasirengimas didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto realybei kelia esminius klausimus: ar esame pasirengę tvariai ir atspariai ekonominei raidai pramonės 5.0 kontekste? Kaip dalyvausime platformų ekonomikoje, kaip konkuruosime ekosistemų lygmenyje? Kaip įgysime kompetencijas, kurios leistų inovacijoms, produktyvumui ir gerovei pasitelkti dirbtinį intelektą? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys, ar Lietuva 2050 m. taps naujos kartos gerovės valstybe, ar nutols į skaitmeninę atskirtį.

Europos inovacijų švieslentės viduryje

Viena pirmųjų problemų, išryškėjusi diskusijoje – Lietuvos ekonomikos galimybės skurti ir vystyti inovacijomis grindžiamus pridėtinės vertės kūrimo, o kartu ir augimo šaltinius. Anot KTU profesorės Monikos Petraitės, Lietuvos atotrūkis lyginant su Europos technologijų centrais išlieka santykinai didelis, kai šalies technologijų importo pridėtinė vertė yra didesnė negu technologijų eksporto pridėtinė vertė.

„Viena iš šios problemos priežasčių – Lietuvoje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, o jo pajėgumai investuoti į technologinę transformaciją yra mažesni negu stambaus verslo. Privalome galvoti apie šį sektorių, jo problemas, iššūkius ir galimybes, kadangi jame dirba daugiausia darbuotojų, dominuoja pagrindiniai užimtumo parametrai bei yra sukuriama didžioji dalis bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – teigia M. Petraitė.

„Lietuvos gamybos sektoriuje net 59 proc. įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo, o 83 proc. įmonių – nei vieno duomenų mokslo specialisto. Dėl šios priežasties privalome skatinti tarpdisciplininių kompetencijų vystymą, kai tiek socialinių, tiek inžinerinių mokslų absolventai įgytų stiprias informatikos, dirbtinio intelekto modeliavimo (taigi matematikos) bei duomenų mokslo žinias ir įgūdžius“, – sako KTU profesorius.

Visuomenės ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas

KTU profesorė Asta Pundzienė diskusijoje aptarė naujausias tendencijas ir problemas skaitmeninant visuomenei svarbų viešųjų paslaugų sektorių, būtent sveikatos priežiūrą.

Augant visuomenės išlaidoms sveikatos priežiūrai dėl sudėtingų lėtinių ligų skaičiaus augimo, visuomenės senėjimo, efektyviai veikiančios skaitmeninės sistemos būtų atsakymas į šios problemos sprendimą.

Jos teigimu, atkreiptas dėmesys, kad skaitmenizavimas įgalina sveikatos priežiūros platformų vystymąsi, kuri visi paslaugų teikėjai sudaro vientisą ekosistemą, kurios centre – pacientas bei jo sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugų ekosistema, individualūs realaus laiko būklės rodikliai, ir kt. skaitmenizavimo atveriamos galimybės savalaikei, efektyviai ir prieinamai sveikatos priežiūrai.

Taigi, duomenų sistemų vientisumas, saugi prieiga ir keitimasis duomenimis tarp ekosistemos veikėjų, tai įgalinantys reglamentai būtų esminis žingsnis link efektyvios e-sveikatos sistemos kūrimo.

Mokslininkė taip pat prideda, jog efektyviai sistemos veiklai trukdo reglamentavimo trūkumas, skaitmeninės sveikatos poveikio vertinimo ir socialinės-ekonominės naudos modelių bei skaitmeninės sveikatos paslaugų apmokėjimo modelio nebuvimas.

„Be reglamentavimo, kompensavimo, diegimo labai trūksta ir mąstysenos keitimo, švietimo ir mokymų iniciatyvų. Rengiant sveikatos priežiūros specialistus ir susijusiąs specialybes, būtina integruoti skaitmeninių įgūdžių įgijimo modulius. Atitinkamai turėtų būti šviečiama ir visa visuomenė“, – sako KTU profesorė A. Pundzienė.

Skirtingų kompetencijų stoka

Diskutuojant apie šalies skaitmeninį paveikslą, diskusijos dalyviai atsigręžė į stipriai jaučiamą specialistų stokos problemą. Nors, lyginant su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmaujančių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, tik 66 proc. asmenų, įgijusių aukštąjį mokslą, yra linkę periodiškai atnaujinti žinias.

Tam būtina formuoti ir skatinti kompetencijų atnaujinimo, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, visų pirma siekiant kad visi aukštąjį išsislavinimą įgiję specialistai reikšmingai atnaujintų žinias, o svarbiausia – įgytų skaitmeninei ekonomikai aktualių kompetencijų.

Rengiant naujus aukščiausio lygio specialistus, multidisciplininis kompetencijų portfelis turėtų būti integruotas jau pačiame aukštojo mokslo standarte, kurį nusako SKVC parengti studijų krypčių aprašai, perėjimo iš vienos krypties studijų į kitas sąlygos tiek horizontaliose studijų pakopose, tiek tarp bakalauro ir magistro studijų.

Pavyzdžiui, dabar įgijus bakalauro laipsnį inžinerinių mokslų srityje, itin sudėtinga siekti magistro laipsnio vadybos, edukologijos ar kt. socialinių mokslų srityse, o atvirkštinė situacija išvis neįmanoma.

„Privalome greitai reaguoti, tam, kad neliktume siaurose disciplinose ir galėtumėm užtikrinti kompetencijas, kurios yra reikalingos auštąjį išsilavinimą įgijusiam žmogui. Šiandieniniai kompetencijų aprašai aukštosiose mokyklose yra parengti pagal praeities scenarijus. Siekiant, jog aukštasis mokslas greitai reaguotų į aplinkos pokyčius, būtini gerokai lankstesni reglamentai, leidžiantys įvairiomis kryptimis judėti ženkliai greičiau“, – sako KTU profesorė M. Petraitė.

Reikės skaitmeninės ekonomikos žinių

Tuo tarpu pažangioji Lietuvos pramonė, pasak diskusijos dalyvio, „Arginta Engineering“ vadovo Tomo Jaskelevičiaus, aktyviai ieško ir apsirūpina specialistais visame pasaulyje, o ypač žvalgosi talentų ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse.

Būtent tos įmonės, kurios jau suprato kaip veikia Pramonė 4.0 vertės grandinės, gali sukurti ilgalaikius ekonominio augimo ir gerovės šaltinius, vystydamos į eksportą orientuotus tarptautinius gamybos klasterius, bei taip spartindamos visos šakos transformaciją. Čia, vis tik, svarbiausios yra vidutinių – aukštųjų technologijų šakos, inžinerinė pramonė, kuri formuoja Lietuvos eksporto pagrindą ir yra pagrindinė vertės kūrėja.

Prof. Monika Petraitė pabrėžė, kad naujausi tyrimai ir eksperimentai politikos formavimo srityje leidžia pasitelkti dirbtinio intelekto ir kalbos analitikos modelius, skirtus tiksliai modeliuoti politikos įgyvendinimo poveikiui ex ante, nustatyti neatitiktis tarp atskirų gairių, o kartu didinti visų sprendimų tarpusavio sąsajų pagrįstumą siekiant maksimizuoti poveikio efektą.