Teisingas marketingas padėtų sutrumpinti teismų nagrinėjamų bylų trukmę

Pasak LiMA vadovo, marketingas apima labai daug veiklų – nuo vertės (poreikių) identifikavimo, vertės (produktų, paslaugų, verslo modelių, – red. past.) sukūrimo, iki vertės iškomunikavimo ir suteikimo vartotojams.

„Gali kisti marketingo suvokimas, gali atsirasti naujų marketingo veiklų, tokių kaip socialinis marketingas, dalis gali išnykti, tačiau verslas visada sieks parduoti daugiau, laimėti prieš konkurentus, plėstis į kitus segmentus ar rinkas – poreikis marketingui niekur nedings.

Atvirkščiai, verslui darosi vis sunkiau dėl produktų supanašėjimo (angl. commoditization), mažėjančio vartotojų lojalumo ir prisirišimo prie produkto ženklų, atsiradusios lengvos prieigos prie informacijos palyginimo internete, globalizacijos ir kitų veiksnių, todėl teisingas marketingas, sugebantis pritraukti, išlaikyti vartotojus turėtų įgauti vis didesnę paklausą“, – mano G. Kučas.

Keičiasi pardavimų platformos

LiMA vadovo nuomonei pritaria ir personalo paieškos specialistai bei verslininkai.

„Šiais laikais įmonės vadovo kairėje turi būti geras finansininkas, o dešinėje – geras pardavėjas. Tačiau, ne mažiau svarbūs ir būtini įmonei yra kvalifikuoti personalo bei rinkodaros vadovai ir specialistai, mat pastarųjų darbas – išskirti įmonę iš tas pačias paslaugas teikiančių konkurentų rato“, – sako „Soprana Personnel International“ direktorė Diana Blažaitienė.

„Nors mūsų veikloje efektyviausia ir geriausiai veikianti reklama – draugų, pažįstamų, įmonės paslaugas jau išbandžiusiųjų rekomendacijos, tačiau yra būtinos ir skaitmeninio marketingo priemonės, tokios kaip socialinė reklama, internetinė svetainė bei žmonės, kurie geba jas valdyti“, – pažymi užuolaidų ir interjero dizaino namų „Admaja“ komercijos direktorė Evelina Baltunė.

Pasak jos, konkuruojant su tas pačias paslaugas bei prekes siūlančiomis bendrovėmis, įmonė aktyviai naudoja socialinį tinklą „Facebook“, kurį pasitelkia kaip pardavimų platformą, ypatingai Airijos, Anglijos, Norvegijos lietuviams.

„Mūsų darbuotojų komanda gana nedidelė, tad rinkodaros veiklas dalijamės tarpusavyje, tačiau, didėjant darbo krūviui, be atskiro marketingo specialisto ateityje nepavyks išsiversti“, – pripažįsta E. Baltunė.

Naudingas ir valstybei

Pasak LiMA vadovo G. Kučo, marketingas tradiciškai yra suvokiamas kaip komercinės įstaigos funkcija, tačiau iš teisingai pritaikytų marketingo veiklų naudos turėtų ir valstybinės institucijos.

„Valstybinės institucijos komercinių funkcijų nevykdo, tad marketingo specialistų neįdarbins. Ar teisingas marketingas būtų naudingas valstybinei institucijai? Vienareikšmiškai – taip. Pažiūrėkime į valstybinę instituciją kaip į paslaugą visuomenei ar tam tikroms visuomenės grupėms teikiančią įstaigą, – sakė G. Kučas. – Tikslai nėra komerciniai, tai – ne pelno siekimas, tačiau jie galėtų būti susiję su vartotojų pasitenkinimu, pavyzdžiui, patogumu, paprastumu, paslaugos atlikimo greičiu, paslaugos kokybe.“

Jo teigimu, marketingo funkcija – tai vertės vartotojui kūrimas. Pavyzdžiui, teisingas marketingo pritaikymas teismams galėtų pagelbėti sutrumpinant bylų nagrinėjimo trukmę, didinant teisėjų kompetencijas ir nepriklausomumą bei bendrą kokybę“, – svarsto LiMA direktorius.

Auga socialinio marketingo paklausa

Tiek LiMA vadovas, tiek personalo atrankos ekspertai sako, kad verslas vis dar ieško ne siauros specializacijos marketingo eksperto, o plataus profilio šios srities specialisto.

„Nedidelė Lietuvos rinka ir pati marketingo profesija sąlygoja, kad paklausa siauros marketingo specializacijos specialistams nėra didelė – tokių darbuotojų reikia didžiausioms įmonėms ir specializuotų paslaugų tiekėjams.

Daugumai verslų reikia plataus profilio marketingo specialistų, „visų galų“ meistrų. Tačiau, kalbant apie kompetencijų poreikį, pastaruoju metu labai išaugusi skaitmeninio ir socialinio marketingo kompetencijų turinčiųjų paklausa“, – sako D. Kučas.

„Rinkodara yra pakankamai jauna specialybė, tad didesnės įmonės platesnio spektro funkcijoms atlikti ieško rinkodaros specialistų, tuo tarpu mažesnėms įmonėms dažniausiai reikia rinkodaros specialistų socialinių tinklų administravimui“, – antrina „Soprana Personnel International“ direktorė D. Blažaitienė.

Išsilavinimas leidžia daugiau numatyti

G. Kučas atskleidžia ir kitą medalio pusę – tikrų marketingo profesionalų šiandien trūksta. Dauguma esamųjų dirba neturėdami atitinkamo išsilavinimo.

„Nemaža dalis marketingo sferoje dirbančių darbuotojų neturi marketingo išsilavinimo, t. y. dirba neturėdami bazinių marketingo žinių ir suvokimo. Situaciją ilgainiui pakeis šiais metais startuojanti LiMA marketingo profesinio sertifikavimo sistema. Kita vertus, tikrų marketingo profesionalų paklausa irgi nėra tokia didelė kaip, pavyzdžiui, IT specialistų“, – pažymi G. Kučas.

Puikus to pavyzdys – KTU Marketingo valdymo magistrantūros studijų programą, kuri nuo šių metų rugsėjo mėnesio startuos ir Klaipėdoje, pasirinkusi Giedrė Ramonaitė. Marketingo srityje jau dirbanti mergina nutarė įgyti ir šios srities kvalifikaciją, padėsiančią kur kas efektyviau siekti įmonei reikiamų rezultatų.

„Pradėjusi dirbti marketingo srityje, supratau, kad marketingo veikla yra labai plati ir kūrybiška, o kartais ir nenuspėjama. Pasirinkau marketingo magistrantūrą, nes noriu išmokti detaliai analizuoti rinką, gebėti vertinti reklamos naudą ir atsiperkamumą, suvokti vartotojų elgseną ir reklamos įtaką. Kitaip tariant, noriu mažiau spėlioti ir daugiau numatyti“, – atvirauja G. Ramonaitė.

Centre – vartotojas

LiMA vadovas G. Kučas tiems, kurie savo karjerą planuoja marketingo srityje, pataria išsiugdyti „marketingo mąstyseną“ ir gerai įsisavinti fundamentalius marketingo principus.

„Pirma, marketingo centre yra vartotojas ir vertės jam suteikimas. Vertinti vartotojus iš savo paties perspektyvos yra didžiulė klaida. Antra, vartotojai yra skirtingi: skiriasi jų požiūriai, nuostatos, motyvacija, norai ir t.t. Trečia, marketingo sprendimai turi būti pagrįsti duomenimis, tyrimais, teoriniais modeliais, nes „man patinka“ – nėra argumentas“, – įsitikinęs G. Kučas.

Pasak jo, būtina išsiugdyti ir įprotį klausytis vartotojų, nes dažnai lengviausias būdas gauti reikiamą atsakymą – tiesiog paklausti kliento patarimo ir teisingai atsakyti į paprastus klausimus: kas yra tikslinis vartotojas, kodėl jis/ji turi pirkti prekę ar paslaugą, kodėl iš vieno pardavėjo, o ne jo konkurento, kokią žinutę norima perduoti.