Tradicinis bankas ar FinTech naujokas: kas lemia jaunų vartotojų pasirinkimą?

Svarbiausios | 2020-08-05

Šiuo metu ekonomikos pramonėje vyksta didžiulės permainos – pasaulyje investicijų vertė į finansinių technologijų sektorių didėja kiekvienais metais. Prognozuojama, kad iki 2025 m. FinTech įmonių startuoliai pasaulyje sumažins tradicinių bankų pajamas nuo 10 iki 40 proc., jei šie nereaguos į vykstančius pokyčius rinkoje. Kuo toliau, tuo labiau pirmenybę naujovėms išreiškia ir jauni vartotojai.

Rosita Šiaulytė

KTU atliktas tyrimas atskleidė, kad 47 proc. Lietuvos jaunimo pripažįsta finansinių technologijų naujoves, rinkdamiesi naudotis elektroninėmis mokėjimo platformomis. Kol kas daugiau negu pusė apklaustųjų vis dar renkasi tradicinius bankus. Tokie duomenys gauti apklausus Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus.

„Kintančios finansinės paslaugos ir didėjantis šių paslaugų pasirinkimo spektras rinkoje skatina FinTech ir tradicinių finansinių paslaugų bendradarbiavimą. Tokie pokyčiai rinkoje atveria galimybes teikti inovatyvias finansines paslaugas, atitinkančias greitai kintančius vartotojų poreikius“, – teigia Rosita Šiaulytė, viena iš Kauno technologijos universitete (KTU)  inicijuoto tyrimo autorių.

Daugiausiai dėmesio – įkainių dydžiui

Spartus FinTech industrijos augimas lemia ir tai, kad startuoliams reikia tam tikros prieigos prie vartotojų bei kitų duomenų. Kaip teigia R. Šiaulytė, šiuos duomenis gali suteikti tradicinės finansų įstaigos, tačiau tam yra reikalingas tarpusavio bendradarbiavimas. Ernst&Young duomenimis, iš 45 pasaulinių bankų, tik 25 proc. bendradarbiauja su FinTech įmonėmis.

„Bendradarbiavimo atveju tradicinės finansų įstaigos gali suteikti FinTech prieigą prie svarbių augimo svertų, pavyzdžiui, klientų, duomenų, kapitalo, prekės ženklo, licencijų bei patirties. Kai tuo tarpu FinTech gali pasiūlyti tradicinėms finansų įstaigoms naujas idėjas, inovatyvius sprendimus, galimų investicijų naujiems rinkos žaidėjams pasiūlymus, kurie sumažintų esamas sąnaudų struktūras“, – paaiškina R. Šiaulytė.

Ji pabrėžia, kad tradicinės finansų įstaigos taptų inovatyvesnės, jei taikytų strategijas, į kurias būtų įtraukti FinTech startuoliai su nauju požiūriu. Vis dėlto finansų įstaigos neprivalo teikti visų paslaugų FinTech platformose – viskas priklauso nuo vartotojų pasirinkimo kriterijų bei poreikių.

R. Šiaulytės atlikto ir KTU docentės Aušrinės Lakštutienės vadovaujamo tyrimo duomenimis, studentai renkasi finansines paslaugas pagal tris pagrindinius kriterijus: įkainių dydį, paslaugų suteikimo greitį ir saugumo užtikrinimą. Nustatyta, kad daugiausia dėmesio studentai skiria įkainių dydžiui – 44,4 proc.

„Vartotojų poreikius atitinka tie finansinių paslaugų teikėjai, kurie užtikrina lengvą prieigą ir greitą paslaugų suteikimą. Nors dažnai atsižvelgiama ir į taikomus įkainių dydžius. Giliau atliekant analizę reiktų atsižvelgti į dabartinius klientų pajamų, išlaidų, taupymo ir investavimo įpročius. Taip pat kaip esami klientai teikią dažnumą įrenginiams ir kokia pirmenybė teikiama tradiciniams banko produktams“, – teigia R. Šiaulytė, šiuo metu studijuojanti KTU Finansų programos magistrantūros studijas Ekonomikos ir verslo fakultete (EVF).

Inovatyvūs finansinių paslaugų sprendimai – patrauklūs vartotojams

Tyrimas atskleidė, kad studentams aktualios finansinės paslaugos yra: mokėjimo pavedimai, mokėjimo kortelės, indėliai bei paskolos. Nustatyta, kad tie kurie atlieka pavedimus, tai daro dažniau per elektroninę mokėjimo platformą – 59 proc., nei per banką ar kitą finansinių paslaugų įstaigos internetinę bankininkystę (39%). Tik 2 proc. neatlieka pavedimų iš viso.

Pasak R. Šiaulytės, tradicinių finansinių paslaugų rodiklių ir vartojimo pokyčiai atsiranda taip pat ir dėl inovatyvių paslaugų patrauklumo.

„Inovatyvus sprendimai, kaip pavyzdžiui, tarpusavio skolinimosi platformos ar skaitmeninė bankininkystė, sukuria pridėtinė vertę per suteikiamą lengvą prieigą vartotojams prie finansinių paslaugų. Šiuo metu populiariausias paslaugas galima sieti su bekontakčiais atsiskaitymais, mokėjimo pavedimais ir skolinimu bei skolinimusi per tarpusavio (P2P) skolinimosi platformas“, – paaiškina KTU EVF magistrantė.

Vis dėlto, pašnekovė pastebi, kad didelė grynųjų pinigų cirkuliacija Lietuvos rinkoje vis tiek vyksta, dėl to, kad ne visi juridiniai asmenys bei kiti paslaugų teikėjai pasiruošę priimti bekontakčius atsiskaitymus.

„Taip pat atsirandančios iniciatyvos ir programos, siekiančios sumažinti šešėlinę ekonomiką, signalizuoja apie galimus neteisėtus sandorius vykstančius rinkoje, pasinaudojant grynaisiais pinigais“, – sako ji.

Anot R. Šiaulytės, visiškas grynųjų pinigų panaikinimas rinkoje greitu metu neįvyks, bet elektroninis atsiskaitymo būdas jau dabar yra priimtinas daugumai vartotojų ir su laiku tik populiarės. Tokiems pokyčiams turi įtakos tiek vyriausybės, tiek technologijų įmonės, skatindamos atsiskaitymams nenaudoti grynųjų pinigų.

„Šiuo metu ypač didesnis raginimas iš vyriausybės atsiskaityti elektroniniu būdu atsiranda Covid-19 pandemijos atveju, norint išvengti užsikrėtimo rizikos per sąlytį su grynaisiais pinigais. Kaip tuo tarpu technologijų įmonės skatina naudotis išmaniaisiais įrenginiais, pateikiant savo produkciją rinkai“, – teigia ji.

Lietuvoje – greičiausias licencijavimo procesas visoje Europos Sąjungoje

Lietuva sparčiai tobulėja FinTech srityje – šalis sudarė sutartį su didžiausią FinTech naudojimą pasiekusiu Singapūru. R. Šiaulytė pabrėžia, kad didelę įtaką turi ir tai, kad Lietuvoje suteikiamas greičiausias licencijavimo procesas visoje ES, o tai tiesiogiai susiję su užsienio šalių investicijomis Lietuvoje.

„Šis susitarimas įrodo, kad stiprinama institucijų priežiūra, numatomi galimi bendri inovacijų projektai bei pritraukiama daugiau investicijų, sukuriant naujas darbo vietas“, – sako ji.

Vos per 4 metus FinTech įmonių skaičius išaugo beveik tris kartus. Lietuva ryškiai išsiskiria ir ES kontekste: FinTech startuoliams suteikiamas licencijas Lietuvos bankas patvirtina per 3 mėnesius. Tuo tarpu Europos centrinio banko duomenimis, ES šis skaičius gali išaugti iki vienerių metų.

Lietuvoje esanti palanki reguliacinė aplinka sudaro patrauklias sąlygas plėstis FinTech industrijai, o kartu su atsirandančiomis plėtros galimybės pasinaudojama potencialia darbo jėga. Tokias darbo vietas užpildo Lietuvos talentai, kurie yra kompetentingi FinTech srityje. Šiuo metu, dėl FinTech sparčios plėtros, Lietuvos universitetai prisideda ir kuria naujas programas“, – sako R. Šiaulytė.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku